Išskleisti meniu

Kempingai

Kelionė kemperiu – viskas, ką reikia žinoti

Kelionė kemperiu – viskas, ką reikia žinoti

| 13 komentarai

Kelionė kemperiu – sunkiai su kuo sulyginama patirtis, kuri turi ir savo privalumų, ir trūkumų.

Kada ir kur verta keliauti kemperiu? Kiek tai kainuos? Kokį kemperį rinktis? Kas yra ir ko nėra kemperyje? Kur nakvoti? Šis straipsnis pravers ir jeigu kelionę kemperiu tik svajojate išbandyti, ir jeigu taip pakeliavus norisi apie kemperius sužinoti daugiau.

Kemperio vidus ir įranga (kemperių tipai)

Tipinis kemperis atrodo taip: priekis, ratai ir kabina – kaip mikroautobuso, o gale pastatytas toks tarsi „namelis ant ratų“. Pakankamo aukščio, kad galima būtų jame stovėti ir vaikščioti. Tame namelyje paprastai būna kokios keturios sėdynės, kurios nakčiai transformuojasi į lovą/as, kriauklė, tualetas, dušas (dažname kemperyje pilasi ant tualeto), šaldytuvas, viryklė, įvairios spintos/spintelės ir pan. Dar viena lova gali būti viršuje, tad iš viso gali būti 4 ar 6 miegamos (ir sėdimos) vietos. Tarp „namelio“ ir kabinos nėra sienelės, erdvė viena.

Būtent tokie kemperiai, angliškai vadinami Class C motorhome, dažniausiai nuomojami ir tokius žmonės dažniausiai įsivaizduoja išgirdę žodį „kemperis“.

Tipinis, arba C klasės, kemperis

Tipinis, arba C klasės, kemperis. Vietoje virš vairuotojo kabinos yra viena iš lovų (galima ją naudoti ir daiktų susidėjimui). Tačiau yra ir C klasės kemperių be jos: tai reiškia mažiau vietos, bet žemesnį aukštį, didesnį greitį ir mažesnį kuro suvartojimą.

Tačiau be tipinių kemperių, yra dar keletas mašinų, su kuriomis iš vienos pusės galima keliauti kaip su kemperiu, bet iš kitos – patirtis skiriasi:

*Automobilis su lova. Tokį „kemperį“ kiekvienas gali pasidaryti per 3 minutes iš savo universalo ar visureigio. Nulenki galinę sėdynę, padedi pripučiamą čiužinį. Gali įsigyti kitų prietaisų, kaip inverterį (rozetei), nešiojamą kompiuterį ar DVD grotuvą, sulankstomus baldus išsinešimui į lauką. Yra kas savo automobilius į tokius „minikemperius“ taip persidarė „su visam“, pakeisdami galines sėdynes lova. Yra (nors ir mažai) ir gamyklinių variantų. Tokiame kemperyje tikrai nebus kriauklės, tualeto, o galbūt ir viryklės ir pan., taigi, „kemperio patirtis“ apsiribos galimybe patogiai miegoti mašinoje, naudotis kai kuriais „naminiais“ prietaisais. Praustis ar atlikti gamtinius reikalus reikės, tarkime, degalinėse ar kempinge, valgyti šiltą maistą – restoranuose ar kavinėse, arba bent jau lauko barbekiu. Tačiau faktiškai ir važiuosi ne kemperiu, o lengvuoju automobiliu ar visureigiu: su atitinkamu maksimaliu grečiu, kelių ar parkavimo kainomis, manevringumu, pravažumu, galimybėmis važiuoti kalnų keliais.

Po nakties palei gatvę Suomijoje. Universalo perdarymo į minikemperį idėją "nusižiūrėjome" Pietų Korėjoje

Po nakties universale su pripučiamu čiužiniu palei gatvę Suomijoje.

*Kemperis – minivenas (angl. „Class B motorhome“, „Camper van“, „Sleeper van“). Jis atrodo kaip (ar beveik kaip) įprastas minivenas ar mikroautobusas, tačiau viduje viskas kitaip: sėdynių gerokai mažiau (pvz. tik keturios, įskaitant vairuotoją), o atsiradęs plotas išnaudojamas staliukui, spintelėms, kriauklei, šaldytuvui, viryklei ir pan. Tualeto ar dušo įprastai nebūna (nebent koks dušas, išnešamas į lauką), tačiau tokio kemperio privalumas – mobilumas: juo paprasta važiuoti ir į miestą, nes ilgis ar plotis nesiskiria nuo mikroautobuso. Galima gana greitai lėkti, kai kurie kemperiai-minivenai visai neatpažįstami iš išorės: atrodo kaip mikroautobusai. Sėdynės išsilanksto į lovą, o dar viena lova dažnai būna viršuje – arba nuolatinė, arba sustojus reikia papildomai pakelti stogą. Taigi, iš viso tipiniame kemperyje-minivene gali važiuoti ir nakvoti 4 žmonės.

Kemperio-miniveno vidus (sėdynės išlenktos į lovą)

Kemperio-miniveno vidus (sėdynės išlenktos į lovą)

*Kemperis – autobusas (angl. „Class A motorhome“). Kemperių „karūnos deimantas“. Ištisas autobusas ar sunkvežimis, perdarytas į gyvenamąjį namą ant ratų. Plotai didžiuliai, gali būti net keli kambariai, nemaža virtuvė ar vonia. Plotą gali dar išdidnti visokios į šonus „išsišaunančios“ verandos, kurias galima ištraukti kempinge. Būna, kad tokiuose kemperiuose net yra garažas miniautomobiliui – kad, palikęs kemperį-autobusą priemiesčio kempingę, galėtum važiuoti į miesto centrą. Bet dažniau jų šeimininkai savo lengvąjį automobilį tempiasi iš paskos. Būtent manevringumas ir didelis benzino suvartojimas yra didžiausi tokių kemperių minusai. Tačiau tokių kemperių savininkai dažnai apsistoja kur ilgesniam laikui, dalis jų iš viso neturi namų ir tik juda po JAV ar Australiją – o taip „gyvenant kelyje“ svarbu, kad gyventi būtų patogu. Be to, kemperyje-autobuse telpa daugiau žmonių. Tokie kemperiai Europoje labai reti. Visiems kitiems kemperiams vairuoti pakanka B kategorijos teisių, bet kemperiui-autobusui paprastai nepakanka. Kemperiu-autobusu nesu keliavęs – jei kas esate, pasidalinkite patirtimi komentaruose po straipsniu.

Kemperis-autobusas Australijoje. Net su satelitine antena!

Kemperis-autobusas Australijoje. Net su satelitine antena!

*Gyvenamoji priekaba (Karavanas, angl. Trailer camper, Travel trailer). Jų būna pačių įvairiausių dydžių – nuo atitinkančių mažiausius kemperius (ar išvis primenančių palapines ant ratų) iki kemperių-autobusų atitikmenų, bet dažniausios, tikriausiai, maždaug „tipinių“ kemperių dydžio. Didžiausias jų minusas, palyginus su kemperiais – daugybė šalių draudžia važiavimo metu būti jose, o jeigu ir nedraustų, negali paprastai pereiti iš kabinos į priekabą. Taigi, negali greitai pasiimti kokio ten palikto daikto ar pan. (tuo tarpu kemperiu gali važiuoti ir jo gyvenamoje dalyje). Be to, gali reikėti ir specialių teisių vairavimui su priekaba. Pliusas – apsistojus kempinge nesunku tokią priekabą palikti, o į miestą arba kokią statesnę įkalnę išvažiuoti tik automobiliu. Automobilį irgi reiktų rinktis pagal priekabą: silpnu varikliu didelę priekabą sunkiai patempsi.

Nemaža gyvenamoji priekaba ir jai vilkti tinkamas visureigis

Nemaža gyvenamoji priekaba ir jai vilkti tinkamas visureigis

*Kemperio modulis ant pikapo. Tokių Europoje beveik nebūna, nes čia beveik nėra pikapų, bet tai tarsi priekaba, tik ne pakabinama vilkti, o uždedama ant pikapo kėbulo. Tačiau iš pikapo kabinos į „kemperinę dalį“ patekti neįmanoma, į ją įlipama tik iš galo, todėl tai panašiau į mažą kemperinę priekabą, nei kemperį. Savotiškas tarpas tarp tokio modulio ir gyvenamosios priekabos yra gyvenamoji puspriekabė, kurios priekis dedamas ant pikapo, o galas velkasi kaip priekaba.

Pikapas su kemperio moduliu

Pikapas su kemperio moduliu

Kelionės kemperiu privalumai ir stiliai

Kelionė kemperiu, palyginus su kitomis, turi du didžiausius privalumus:

1.Galimybė turėti namus „kur nori“. Gal ant ežero kranto, kad išsimaudytum ir per 30 sekundžių grįžtum „namo“ persirengti. Gal miesto senamiestyje, kad būtų arti vakare grįžti iš baro. Gal ant kalno, kad, išsinešęs kėdes ir stalą, galėtum piknikauti „su vaizdu“. Ir vieną dieną tavo namai gali būti vienur, kitą – kitur. Ar net ryte vienur, dieną – kitur, vakare – trečiur. Ir turi ten visus namus, su visais daiktais, kurių vežtis gali daug daugiau, nei į įprastą kelionę lėktuvu, ir tų daiktų nereikia tąsyti lagaminais. Ir nakvynės kaina nuo vietos nepriklauso.

Prancūzai pasistatė kemperius Vakarų Sacharoje, vienuj vieni ant Atlanto vandenyno kranto

Prancūzai pasistatė kemperius Vakarų Sacharoje, vienuj vieni ant Atlanto vandenyno kranto

2.Galimybė bet kada ilsėtis ir pan. Pavargai važiuoti? Sustoji ir miegi, nereikia ten privažiuoti viešbutį, registravimosi į viešbutį procedūrų ir kito. Jei keliaujate keliese, vairuotojai gali susikeisti: kol vienas vairuoja, kitas patogiai miega lovoje, šitaip nuvažiuodami gal dvigubai daugiau ir be skaudančių kaulų. Kol vienas vairuoja, kiti gali patogiai valgyti: šiltą maistą, ant stalo. Gali net nueiti į tualetą ar nusiprausti. Tiesa, ne visose šalyse tai teisėta: kai kur, teoriškai, kemperiui važiuojant visi turėtų būti prisisegę, bet daugelis pažįstamų „kemperistų“ laužo šias nuostatas: jei elgiesi protingai (nevaikštai po kemperį, tarkime, kalnų kelyje), rizika labai maža (kita vertus, jei įmanoma, galite rinktis vietą poilsiui pagalvoję, kas būtų, jei avarija jus staiga “neštų” į kemperio priekį; esu miegojęs kemperyje, kuris pateko į avariją, bet rimtų traumų išvengiau, nes šalia pat buvo riba).

Nakvynė kemperyje-minivene kažkur šalia kelio

Nakvojame kemperyje-minivene kažkur šalia kelio

Šie du kemperio privalumai diktuoja du populiarius kelionės kemperiu stilius: „stovyklinį“ stilių, kai vienoje vietoje apsistojama ilgiau (pvz. pajūrio kempinge). Ir „ekspedicinį“ stilių, kai kemperis išnaudojamas efektyvesnei kelionei ir laiko taupymui (be registracijų viešbučiuose, sustojimų restoranuose ir t.t.).

Iš tiesų, dažnai abu stiliai apjungiami: pvz. jei kemperiu važiuojama iš Lietuvos į Prancūziją, tai, galbūt, per Lenkiją ir Vokietiją bus važiuojama greitai, stojant tik nakvoti ar važiuojant net ir naktimis (susikeitus vairuotojams), kai tuo tarpu Prancūzijoje – jau lėčiau.

Stovyklinis keliavimo kemperiu stilius. Čia žmonės kemperiais atvažiavo į vietą Vakarų Sacharoje, tinkamą jėgos aitvarų sportui (kaitavimui). Taigi, jie užsiima šiuo savo hobiu ir praleidžia čia, tikriausiai, savaitę ar ilgiau. Tad gerai prisitaikė stovyklavimui, atsivežė net specialias sieneles, kad suteiktų jų "kemperio kiemui" daugiau privatumo

Stovyklinis keliavimo kemperiu stilius. Čia žmonės kemperiais atvažiavo į vietą Vakarų Sacharoje, tinkamą jėgos aitvarų sportui (kaitavimui). Taigi, jie užsiima šiuo savo hobiu ir praleidžia čia, tikriausiai, savaitę ar ilgiau. Tad gerai prisitaikė stovyklavimui, atsivežė net specialias sieneles, kad suteiktų jų “kemperio kiemui” daugiau privatumo

Nakvynės vietos parinkimas

Kai kurie „kemperininkai“ į kemperį žiūri kaip į daaaaug geresnę palapinę ir apsistoja beveik vien kempinguose. Kempingai šiais laikais turi vietas, pritaikytas kemperiams, su galimybe prisijungti elektrą ir kita. Tačiau nakvynė kempinge mokama ir kartais tik nežymiai pigesnė, nei pigiuose viešbučiuose: išeina, kad turi savo namą ant ratų, bet vis tiek moki už kiekvieną nakvynę tarsi keliautum „įprastai“.

Kempingas Vakarų Sacharoje - eilės kemperių, palapinės, keli pastatai aptarnavimui (kavinė, tualetai, dušai)

Kempingas Vakarų Sacharoje – eilės kemperių, palapinės, keli pastatai aptarnavimui (kavinė, tualetai, dušai)

Alternatyva – nakvoti viešoje vietoje. Galima nakvoti bet kur: šalia gatvės mieste, bet kuriame parkinge, apžvalgos aikštelėje ir t.t. Tiesa, kai kur tai būna uždrausta – tačiau tai veikiau išimtis, nei taisyklė. Jei nėra draudžiamųjų ženklų ar KET punktų kemperį galite statyti taip pat, kaip ir bet kurį kitą automobilį – paprastai su kemperiu paprasčiau, nei su palapine (palapinę sunkiai pasistatysi, tarkime, mieste ar kurorte). O jei jūsų kemperis išoriškai nesiskiria nuo eilinio automobilio, net ir kemperius draudžiantys ženklai jums neaktualūs. Saugumo dėlei mėgstu nakvoti prie judrių (net ir naktimis) gatvių, labiau apšviestose vietose, „niekieno“ zonoje (o ne prie kokio vienišo privataus namo). Galima prie visą parą veikiančių degalinių (bet geriau ne prie visą parą veikiančių barų). Smagu, jei per priekinį stiklą matosi gražus vaizdas. Vieta – dar vienas nakvojimo viešoje vietoje privalumas. Pavyzdžiui, gali nakvoti ant jūros kranto, ryte eiti maudytis, net kai tokio kempingo nėra (ar jis labai brangus, ar pilnas).

Štai šioje vietoje Gold Koste, Australijoje, nakvojome pasistatę kemperį. Viešbutis čia kainuotų tikrai labai daug ir, tiesą pasakius, net nebūtų taip arti vandenyno - nebent kitoje gatvės pusėje.

Štai šioje vietoje Gold Koste, Australijoje, nakvojome pasistatę kemperį. Viešbutis čia kainuotų tikrai labai daug ir, tiesą pasakius, net nebūtų taip arti vandenyno – nebent kitoje gatvės pusėje.

Kol kas man dar nėra buvę, kad kas naktį žadintų, prašytų išvažiuoti ar pan.

Iš tikro nakvynes kempinguose ir nakvynes viešose vietose galima „kaitalioti“: karts nuo karto nuvažiuoti į kempingą gerai (pvz. atlikti visus kemperio „formalumus“, žr. „Kemperio vairavimo ypatybės ir įrangos priežiūra“), bet tai tikrai nebūtina kiekvieną naktį.

Taip pat, pasaulyje yra ir labai nesaugių šalių, kur nakvoti kemperyje viešumoje nerekomenduočiau – tačiau dažniausiai po tokias šalis (Juodoji Afrika, Lotynų Amerika) šiaip ar taip nekeliaujama kemperiais.

Kemperio vairavimo ypatybės ir įrangos priežiūra

Įprastuose keliuose daugelio kemperių vairavimas beveik nesiskiria nuo mikroautobuso vairavimo: pakanka B kategorijos teisių. Skirtumėliai tuo didesni, kuo labiau būtent to kemperio gabaritai skiriasi nuo mikroautobuso gabaritų:

a)Didžiausias skirtumas – aukštis. Verta jį įsidėmėti ir turėti omenyje. Daugeliu kemperių (išskyrus kemperius-minivenus ar perdarytus universalus) negalima važiuoti į požemines parkavimo aikšteles, McDrive su stogeliais, o ir su kai kuriais tiltais (ne pagrindinėse gatvėse) gali būti problemų.

b)Verta atkreipti dėmesį ir kiek didesnis plotis, ilgis (gali būti problemų siaurose senamiesčių gatvelėse, taip pat sudėtingiausiuose kalnų serpantinuose: teko matyti, kaip norėdami nuleisti kemperį į Maską Tenerifėje “kemperininkai” turėjo ir išlipę stabdyti mašinas iš priekio, ir posūkiuose panaudoti ir atbulinį bėgį).

c)Taip pat kemperio pravažumas gali būti prastesnis (išimtis čia – “ekspediciniai kemperiai” specialiai kurti sudėtingiems keliams, pvz. ant visureigio, pikapo ar sunkvežimio bazės).

d)„Įprastinis“ kemperis yra ir mažiau aerodinamiškas už mikroautobusą, todėl važiuojant didesniu greičiu pradeda virpėti.

Tai labiau kemperis-minivenas, tik paaukštintas. Su tokiu važiavome Australijoje. Bet tas paaukštinimas jau daug lemia vairavime: reikia nuolat galvoti apie aukštį, be to, padidinus greitį iki kokių 120 km/h kemperis pradėdavo drebėti (tačiau 140 km/h dar buvo įmanoma važiuoti; tuo metu Australijoje dalyje kelių greitis buvo neribojamas)

Tai labiau kemperis-minivenas, tik paaukštintas. Su tokiu važiavome Australijoje. Bet tas paaukštinimas jau daug lemia vairavime: reikia nuolat galvoti apie aukštį, be to, padidinus greitį iki kokių 120 km/h kemperis pradėdavo drebėti (tačiau 140 km/h dar buvo įmanoma važiuoti; tuo metu Australijoje dalyje kelių greitis buvo neribojamas, todėl tai buvo aktualu). Kadangi ilgis ir plotis čia nesiskyrė nuo mikroautobuso, tai nekėlė papildomų problemų.

Tačiau didžiausias kemperio skirtumas nuo automobilio – papildoma jo įranga ir jos priežiūra. Nusipirkus ar išsinuomavus kemperį reikia susipažinti su to kemperio įranga. Tipiniai veiksmai, kuriuos reikia daryti kemperiuose:

*Antrojo akumuliatoriaus pakrovimas. Kemperiai dažnai turi du akumuliatorius. Vienas jų – toks, kaip visur; nuo jo užsiveda variklis. O kitas skirtas visai vidinei įrangai (šaldytuvui, rozetėms ir pan.). Važiuojant tas antrasis akumuliatorius pasikrauna nuo variklio (svarbu žinoti, kur yra tai rodantis ciferblatas). Bet jei sustosi ilgesniam laikui jis išsikraus. Todėl reikia jį „įjungti į tinklą“: tokia galimybė yra kempinguose. Kai nuomavomės kemperį Australijoje, mums sakė, kad reikėtų įjungti bent kas antrą dieną. Bet mums neprireikė: važiuodavome tokius didelius atstumus ir tiek mažai naudojomės kemperio įranga, kad niekada neišsikraudavo. Tačiau tai priklauso nuo kelionės stiliaus.

*Vandens bako papildymas. Iš vandens bako vanduo imamas kriauklei, tualeto nuleidimui. Jį reikia papildyti – pvz. kempinge, degalinėje. Labai svarbu nesumaišyti bakų ir nepripildyti vandens bako benzinu. Valymas atsieina labai brangiai.

*Kanalizacijos išpylimas. Į kanalizacijos bakus/kasetes subėga kanalizacija iš kriauklės, dušo, tualeto. Prisipildžius reikia išpilti.

*Dujų balionų pakeitimas. Aktualu, jei kemperyje yra dujinė viryklė.

Idealu šiuos „techninius dalykus“ padaryti tada, kai įmanoma – pvz. kas kartą kempinge. Nes gal kitą naktį bus neįmanoma. Pavyzdžiui, gal rytoj norėsite nakvoti ne kempinge: net jei dabar planuojate kitaip, kas žino, gal pamatysite kokią gražią pakelės aikštelę.

Norint praretinti poreikį pildyti vandens baką ar išpilti kanalizacijos baką galima mažiau naudotis kriaukle, tualetu – pvz., jei yra galimybė, eiti į tualetą degalinėje ar kempinge.

Pirkti kemperį ar nuomotis? Kiek kainuoja, ar apsimoka?

Pirkti kemperį gali būti verta tada, jei taip keliautumėte ne kartą į metus, bet dažnai: gal ir savaitgaliais ir pan. Kemperių kainos labai įvairios – kaip ir visų automobilių, smarkiai priklauso nuo amžiaus. Galima „išsisukti“ gana pigiai. Kai kemperis nuosavas, paprasčiau su daiktais: „kelioninius“ daiktus galima visada laikyti jame. Pagrindinis nuosavo kemperio trūkumas: jis visada iš pradžių bus jūsų šalyje. Tai yra, turėdamas kemperį Lietuvoje, savaitgaliui juo galėsi nuvažiuoti tik į Lenkiją ar Latviją, gal Baltarusiją ar Kaliningradą. Kas kartą, kai norėsi važiuoti kur toliau, turėsi „gaišti“ dieną-kitą nuvažiavimui ir grįžimui. Jei esate keliautojas, kuriam reikia vis ko nors naujo, iš pradžių, tikėtina, tos dienos irgi bus įdomios, nes ir Latvijoje ar Lenkijoje dar daug kas bus nematyta, tačiau po kelerių metų tai taps tiesiog „iššvaistytu laiku“. Kita vertus, jei esate keliautojas, kurį džiugina ir vis tos pačios vietos, o kemperiu gal važiuotumėte tai į Jūrmalą, tai į Sopotą, tai dar kur – tuomet tai nėra trūkumas.

Amerikoje yra šeimų, kurios, išėjusios į pensiją, nusiperka kemperį ir keliauja po šalį. Tai ne vienintelis jų automobilis - iš paskui gali temptis nemažą pikapą

Amerikoje yra šeimų, kurios, išėjusios į pensiją, nusiperka kemperį ir keliauja po šalį. Tai ne vienintelis jų automobilis – iš paskui gali temptis nemažą pikapą

Jei pati idėja kemperiu važiuoti „nuo namų“ patinka, bet dar nežinote, ar norėtumėte jį pirkti, arba norėtumėte tokį keliavimo būdą išbandyti tik kartą-kitą, galite išsinuomoti kemperį Lietuvoje. Kemperis paprastai nuomojamas su visa įranga – taigi, ir su indais, stalo įrankiais, kartais – sulankstomais baldais išsinešimui į gamtą ir pan.

Valgysime ant sulankstomų kėdžių prie kemperio Australijoje

Valgysime ant sulankstomų kėdžių prie kemperio Australijoje

Daugeliu atveju dar geresnė galimybė, nei kemperį nuomotis Lietuvoje – kemperį nuomotis užsienyje. Kemperių nuoma siūloma daugybėje šalių: šitaip turi galimybę į šalį nuskristi ir nuo pat pirmos dienos pradėti keliauti po ją (o ne „link jos“), lankyti įdomias vietas. Tiesa, nuomojantis kemperį užsienyje, dings tas kelionės kemperiu privalumas, kad gali atsivežti kiek nori daiktų iš namų.

Kemperio nuomos kainos priklauso nuo šalies bei (kiek mažiau) nuo sezono ir varijuoja smarkiai: prieš apsispręsdami keliauti kemperiu, pasitikrinkite jas internete būtent ten, būtent jūsų keliavimo metu. Beje, gerai pažiūrėkite ir kemperio nuomos sąlygas – kartais kaina atrodo normali, tačiau iš tikro būna apriboti galimi nuvažiuoti kilometrai, o papildomi kainuoja brangiai – jeigu neketinsite ilgam apsistoti vienoje vietoje, kilometrų greičiausiai neužteks. Kemperių nuomos sąlygos varijuoja daug labiau, nei lengvųjų automobilių: esu matęs netgi tokią sąlygą, kad su jumis privalomai keliaus kemperio šeimininkas!

Deja, jei vien žiūrėti į pinigus, tiesa tokia – keliauti nuomotu kemperiu daugelyje šalių neapsimoka. Kemperio nuomos kaina vienai dienai daug kur lenkia tipinę paprasto viešbučio numerio kainą. Taip, kemperis kartu ir transporto priemonė: bet net ir pridėjus kasdienius viešbučius ir „paprasto automobilio“ autonuomą dažnai galima išsisukti pigiau, nei vien kemperio nuoma. O kur dar kempingų kainos, didesnis kuro suvartojimas, kelių ir parkavimo mokesčiai, kurie taip pat kemperiui dažnai didesni, nei lengvajam automobiliui. Pavyzdžiui, turėjau idėją pakeliauti kemperiu po JAV – bet supratau, kad jau vien už jo nuomą sumokėčiau gerokai daugiau, nei už nakvynes viešbučiuose, ką jau kalbėti apie visa kita.

Taigi, daugelyje šalių kelionė kemperiu yra ne dėl sutaupymo, o kaip tik priešingai: paišlaidavimas dėl to, kas tikram „kemperininkui“ yra smagesnis kelionės būdas.

Rytas Lenkijoje su vaizdu į Torūnės tiltą

Rytas Lenkijoje su vaizdu į Torūnės tiltą

Lietuvoje kemperių nuoma irgi brangi, o jei juo norėsite važiuoti kur toliau, tai realiai dar sumokėsite ir už „dienas pakeliui“ (tiek už kemperio nuomą, tiek už sueikvotą kurą), už ką nereiktų mokėti, jei skristumėte lėktuvu.

Tiesa, yra išimčių – šalių, kur kemperių pasiūla tokia didelė, kad kainos konkurencijos smarkiai „numuštos“. Taip pat yra šalių, kur dėl ypatybių sunku keliauti kitaip. Pavyzdžiui, Australija: ten pilna regionų, kur ištisus šimtus kilometrų nėra jokio viešbučio ir tūkstančius kilometrų nėra jokio viešbučio, kurio registratūra dirbtų, tarkime, po 9 val. vakaro, užtat pilna nemokamų nakvynės aikštelių kemperiams. Ir kemperių nuoma ten gali būti gerokai pigesnė, nei nakvynės viešbučiuose.

Ne kiekvienas pasakytų, kad čia - ne paprastas mikroautobusas, o kemperis-minivenas

Ne kiekvienas pasakytų, kad čia – ne paprastas mikroautobusas, o kemperis-minivenas

Savo ruožtu, yra šalių, kur kemperiu keliauti sudėtinga: tai – šalys, kurios yra nesaugios ir stokoja kempingų (t.y. dėl nesaugumo nesinorėtų nakvoti ne kempinge, o kempingų labai mažai ar jie prasti, brangūs).

Taip pat kemperių nuomos kainos beveik visur kažkiek priklauso nuo sezono, o žiema žiemai nelygi. Nedaug žmonių nori keliauti žiemą po šiaurės Europą – kita vertus, keliauti žiemą kemperiu po Australiją buvo smagu (ten, kur atsiėmėme kemperį, Melburne, buvo vėsoka, ~+10, tačiau nuvažiavome šiauriau, kur ir žiemą temperatūra viršijo +20). Keliaujant vėsiu laiku verta apsirūpinti šiltom antklodėm, miegmaišiais (turėtų duoti ir nuomoje).

Straipsnio temos: , , , , , , , , , ,


    13 komentarai

  1. Geras intro pradedantiesiems!
    Vienoje vietoje trumpai pamini, bet “didieji baltieji banginiai” netelpa į daug platesnį racioną kelių: siauri miško keliukai (ypač tankiau užaugę), užsienyje pvz. Prancūzijos pietuose būna sukalti McDonalds drive in ar net žemesni varteliai banginių “atfiltravimui”. Jei nėra būtinybės keliauti su visais patogumais, van type camper yra puiki vieta pradėti nuotykius, neplanuojant maršrutų akylai ir neturint apsigręžti.

  2. Šiemet Balkanuose matėme praktiškai vien van’us. Buvo keli kemperiai, bet palyginus su ankstesniais laikais, tikrai nedaug.

    • Jei van’as yra su vietomis miegojimui ir kt., tai jis taip pat kemperis (B klasės / campervan). Ar turite omenyje “paprastus” van’us?

      • Turiu omenyje įrengtus savarankiškai. Buvo autobusiukas su sedynėmis, padarytos miegamos vietos, virtuvėlė.

        • Taip, iš tikro man asmeniškai tokio dydžio kemperiai labiausiai ir patinka. Pagrindinis dalykas, ko reikia iš kemperio – patogi vieta miegojimui, daiktams susidėti, “antru numeriu” – tam tikra įranga (rozetė(s), galbūt šaldytuvas). Be dušo ir pan. manau galima apsieiti. O dideli B klasės kemperio privalumai yra nedideli gabaritai, ekonomiškumas, taip pat tai, kad visur atrodo kaip paprastas automobilis (bent jau dauguma jų), kas gali būti aktualu dėl parkavimo, kelių, keltų ir t.t. Ar darytis pačiam ar pirkti kažkieno (ar “oficialiai”) padarytą – jau kitas klausimas. Gal kas nors, kas pasidarė pats, parašytų, kiek galiausiai procesas užėmė laiko ir kiek kainavo, bei kas už tai padaryta?

          • Tikrai taip. Pritariu visu 100%. Turejome kemperi. Eksploatavome ji 10 metu, kol buvo mazi vaikai ir dusai, tualetai, patogi virtuve buvo didelis patogumas ir privalumas. Po to vaikai paaugo. Mieliau miegojo palapinese ir kemperio epopeja baigesi
            Salia kemperio tiesiog kasdienai turejome VW Multivan. Na ir laaabai akivaizdziai pamateme skirtumus. Mikliai VW atsirado lova, savadarbis virtuves blokas. Mes ji ne irengeme, o tiesiog prisitaikeme savo poreikiams.
            Kemperis musu iskeliavo i geras rankas ir atgime naujai, o mes toliau dziaugiames VW, mat vaikai jau visai uzauge. Finale keliausime dviese. Buvo minciu dairytis auksto buso, bet… arba palikome ateiciai, arba visai gerai ir VW 🤭
            Be isvardintu jusu pritaikytu vanu privalumu isskirciau dar viena esmini – vana gali eksploatuot ne vien kaip kelioniu masina. Susirinko didesne kompanija – sedynes atgal ir vaziuoji. Remontas. Reik atsivezti didesniu gabaritu daiktus – prasom. Keliauji. Sedynes out, lova in ir pirmyn. Naudoji ji gerokai daugiau, negu kemperi, kuris skirtas tik keliaut ir 11 is 12 menesiu tiesiog riogso kazkur sklypo kampe 😉

          • esame persidarę VW T5.1, pilna stealth camper kaina yra bazė už ką nuperkat automobilį + tech. būklės pakėlimas + camper conversion. Mūsų atveju 100% busiuko vibro/termo izoliacija, baldai (spinta+virtuvės blokas), šaldytuvas, kriauklė, vyryklė, 2a baterija ir jos krovimo mechanizmas atsiėjo 3.5-4k€. Viską darėm patys, tad reikėjo nusipirkti ir nemažai įrankių, todėl pateikiu kainos intervalą. Taip pat manau kad norint galima apsisuskti su daug mažiau, pernaudojant daiktus bei turint pigų medienos šaltinį. Tech būklė ir mašinos kaina skirsis kiekvienu atveju, tad nemanau kad ją minėti verta.

  3. Augustinai, keli pastebėjimai papildymai: aprašydamas kemperius nepaminėjai svarbiausio dabartinių kemperių skirtumo- tai yra pusiau integruotas, kai kabina ir kėbulas nėra vientisas, ten yra mažiau erdvės, ir pilnai integruotas, kai kabina ir kėbulas yra vientisas, yra daugiau erdvės, miegamąjį ir svetainę skiria durys, wc ir dušas yra atskirai, prausiantis nereikia kaskart sausai valyti wc. Antra: rašote -vairuotojai gali susikeisti: kol vienas vairuoja, kitas patogiai miega lovoje, šitaip nuvažiuodami gal dvigubai daugiau ir be skaudančių kaulų. Pati žinau, kad tikrai nemažai taip ir keliauja, bet mano vienintelis patarimas – pakentėkite jūs toje keleivio sėdynėje prisisegę diržais, tiems kaulams nieko neatsitiks. Patariu, nes turime vos tragiškai nesibaigusią patirtį – pirmos kelionės metu, grįžtant namo, PL, prie Augustavo mus iš priekio taranavo lengvoji mašina. Buvome prieš kelis 100 km susikeitę, vyras miegojo lovoje. Po smūgio jis atsidūrė priekyje, lūžo šonkauliai, vos netrūko blužnis, kemperio stalas išlėkė per duris kelis metrus lauk, viskas dužo, lūžo…Likome gyvi, nes tai buvo kemperis. Jei tai būtų lengvoji, jums čia jau nerašyčiau…Lengvosios vairuotojas irgi tik mistiniu būdu liko gyvas… kaltas buvo jis ir tai skaudžiausia – tu gali būt geriausias vairuotojas, bet svetima klaida gali tau kainuot gyvybę…namo, po sunkios nakties policijoje ir ligoninėje parvežė draugai, kemperį po kelių dienų teko parsigabenti su tralu… Trečia: rašote – Kažin, ar daug žmonių norėtų keliauti kemperiu žiemą po Europą – labai daug žmonių, tarp jų ir mes, ir dar keli Lietuvos ekipažai, keliaujame tik žiemą – Portugalija, Ispanija, Marokas, Sicilija, Turkija, Graikija, Juodkalnija, Kroatija, Albanija, Serbija – puikus klimatas, prie jūros stok, kur nori (išskyrus, aišku, Kroatiją ir dabar jau ir Portugaliją, kur labai griežtai negalima stoti, kur nepažymėta, kad čia galima kemperiams. Per paskutinę kelionę šią žiemą Ispanijoje buvome išvaryti kelis kartus, nors nebuvo jokių draudžiamų ženklų. Ketvirta: Į kanalizacijos baką subėga kanalizacija iš kriauklės, tualeto, dušo. Prisipildžius reikia išpilti – na, gal ir aš ne viską žinau, bet kiek mačiau kemperių (patys keliaujame jau 10 metų), tai wc turi atskirą kasetę, kurią pripildžius reikia išpilti, o dušo, kriauklės “juodas” vanduo kaupiasi atskirame bake, kurį irgi reikia ištuštinti. Jokios bendros kanalizacijos neteko matyti. Tai tiek, visiems gerų, saugių kelionių!

    • Dėkui už išsamius pastebėjimus. Pakoregavau straipsnį.
      -Dėl kanalizacijos pakoregavau.
      -Dėl žiemos – aš pats pilnai sutinku su jumis. Esu ir prie minusinės temperatūros ne kartą kemperyje nakvojęs (be šildymo), su šilta patalyne ar miegmaišiais buvo normalu. Bet kiek pastebiu aplinkoje daug kas nenori taip daryti, o ir keliuose kemperių akivaizdžiai daug mažiau žiemą, kai kur ženkliai skiriasi ir nuomos kainos – todėl čia rašau ką manau esant “visuomenės nuomone”. Dabar kiek sušvelninau tekstą, palikau “Šiaurės Europą”, nes turėjau omeny labiau Lietuvos aplinką, važiavimą iš Lietuvos.
      -Dėl tueleto – dabar pataisiau, kad tik dalyje pilasi. Tai tiesiogiai nepriklauso nuo integruotumo, labiau nuo dydžio/dizaino, yra ir neintegruotų su atskiru dušu. Parašiau, kad yra kemperių be lovos virš kabinos, kurių geresnė aerodinamika.
      -Užjaučiu dėl avarijos. Mano patirtis irgi iš Lenkijos – avarija buvo nemaža, kemperis nebevažiavo, taip pat kaltas kitas vairuotojas, “pakišęs” automobilį, tame (mažame) automobilyje sužeisti labiau. Įsivaizduoju, kad galbūt skirtumas nuo jūsų situacijos buvo ir tame, kad gulėjau vietoje, kur tiesiai prieš mane (šalia pat) buvo riba, tik iki kurios ir palėkiau, tad apsiribojau susimušimu. Dabar patikslinau straipsnyje, kad, jei jau miegi kemperiui važiuojant, gerai būtų pasirinkti vietą miegui pagalvojant, kas būtų, jei tektų “skristi į priekį” – t.y., kad atstumas nebūtų didelis, nesitrenktum galva į priekį ir pan. Aišku, net ir taip yra rizika, nors ir maža – to niekada neišvengsi. Kita vertus, net ir viską darant pagal taisykles, prisisegus, yra didesnė rizika, palyginus su nekeliavimu išvis, nors ir dar mažesnė, nei miegant neprisisegus: visada dėl savo hobio prisiimame kažkokią papildomą riziką.

    • Ieva Gudelyte dėl kanalizacijos: vanduo is kriauklių ir dušo keliauja į Grey water tank (pilko vandens baką) o is wc yra du variantai arba Black water tank (juodo vandens Bakas) kas yra populiaru Amerikoje arba bio tualeto kasetė Europoje beveik visi kemperiai tokie. Dabar sparčiai populiarėjantys yra kompostiniai (nezinau ar teisingas lietuviškas pavadinimas) šiuo metu tai pats ekologiskiausias ir draugiškiausias aplinkai WC.

  4. Mažytė smulkmena,kuri ypač svarbi karštą vasarą.Jei dokumentuose yra įvardyta kaip kemperis- sustojus ne kempinge yra draudžiama atidaryti langus,negali būti šalia ar po kemperiu padėta absoliučiai nieko( ”užsirovus” ant ne kokios nuotaikos pareigūno,galima gauti baudą ir už po kemperiu padėtą batų porą).

    • Manau, tai priklauso ir nuo šalies, kaip ir daug taisyklių. Kokioje šalyje / šalyse žinote, kad yra tokia situacija (ar teko susidurti su pareigūnais dėl to)?

      • Gyvenu Italijoje.Kamperis mūsų antrieji namai.Įstatymas tikrai yra.

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Nakvynė užsienyje – kaip, kada ir kur apsistoti

Nakvynė užsienyje – kaip, kada ir kur apsistoti

| 0 komentarų

Nakvynės vietos kelionėje labai svarbios – juk jose kasdien praleiste daug valandų, joms taip pat išleisite ženklią dalį kelionės pinigų.

Aplankęs daugiau nei 100 šalių ir išbandęs visokiausias nakvynės vietas bei būdus joms rezervuoti, rašau, kokius viešbučius kada verta rinktis, o taip pat kaip geriausia, patogiausia ar pigiausia juos pasirinkti ir užsakyti.a

Didelis pajūrio viešbutis, kokiuose paprastai apgyvendina turistus iš Lietuvos kelionių organizatoriai. Kušadasis.

Tipinis masinio turizmo viešbutis pajūryje – kelionių organizatoriai apgyvendina tokiuose, bet keliaudamas pats gali rasti daug geriau ir įdomiau.

Svarbiausi kriterijai renkantis viešbutį

Iš esmės viešbučiai skiriasi keturiais dalykais. Įvertinkite juos visus:
*Kaina. Paprasčiausiai suskaičiuojama.
*Vieta. Ar miesto centre? Ar prie viešojo transporto? Ar privažiuojama automobiliu (jei būsite su juo) ir yra kur jį statyti?

Palacio Salvo dangoraižio butas - viena įdomiausių vietų, kur teko nakvoti, pačiame Montevidėjo centre.

Butas Montevidėjo centre sename Palacio Salvo dangoraižyje – viena įdomiausių mano nakvynės vietų. Vieta centre dažnai padeda sutaupyti daug laiko, o ir pinigų: juk daug lankytinų vietų centre. Tačiau nakvynės vietos centre paprastai brangesnės – reikia skaičiuoti.

*Kokybė. Kambario dydis, švara, balkonas ir t.t. Jei renkantės viešbutį internetu ir akivaizdžiai kokybės negalite patikrinti, žr. skyrelį “Kuo vadovautis renkantis viešbutį?”.
*Papildomos paslaugos. Nemokami pusryčiai, atvežimas iš oro uosto, parkavimo aikštelė ir t.t., jei to reikia.

Išsivysčiusiose šalyse visų viešbučių kokybė būna nebloga, todėl galima rinktis pagal vietą ir kainą. Tuo tarpu neturtingose šalyse gali būti labai prastos kokybės viešbučių (nešvara, “įnamiai” ir t.t.) – todėl tiems, kam norisi patogumo, ten verta rinktis atsargiau.

Nutriušęs pigus viešbutis Indijoje

Nutriušęs pigus viešbutis Indijoje

Nakvynės vietų rūšys

Be tradicinių viešbučių yra ir kitokių nakvynės įstaigų:
*Hosteliai (hostel). Nors daug kas mano, kad hosteliai – tai nakvynės namai su milžiniškais dviaukščių lovų pilnais kambariais, daugelis hostelių siūlo ir atskirus kambarius, ir netgi kambarius su patogumais. Tokie kartais net brangesni, nei pigiausių viešbučių, nors vis tiek nebrangūs. Nuo viešbučių hosteliai skiriasi tuo, kad labiausiai skirti kuprinėtojams, dažniau būna pritaikyti vakariečiams, didesnė tikimybė, kad ten bus kalbama ir angliškai. Pagrindinis akcentas hosteliuose – ne į numerį, o į bendras erdves, kur jauku būti, bendrauti.

Hostelis Niujorke. Hosteliai siūlo įvairius kambarius - nuo bendrabučių iki tokių ankštų dviveičių kambarių iki visai nemažų dviviečių kambarių

Hostelis Niujorke. Hosteliai siūlo įvairius kambarius – nuo bendrabučių iki tokių ankštų dviveičių kambarių iki visai nemažų dviviečių kambarių

*Svečių namai / pensionai (guest house, pension). Tokie paprastai turi po kelis numerius ir, priešingai nei daugelio viešbučių, jų registratūros nedirba visą parą, todėl tinkamesni atvykstant anksčiau arba užsisakius iš anksto.
*Apartamentų viešbučiai (apartment hotel, apartments). Viešbučiai, kurių kiekviename numeryje – ir minivirtuvėlė.
*Butai (private apartment, apartment). Turistams nuomojami įprasti butai ar kartais namai (villa, house). Žr. žemiau skyrelį “Viešbutis ar butas / apartamentai”.
*Moteliai (motel). Tradiciškai tai pakelės viešbučiai, kur sustojama keliaujant su automobiliu ir tiesiai iš parkingo galima patekti į numerį. Jei keliaujama be automobilio, visai nepatogūs, nes toli nuo centro, viešojo transporto.

Klasikinis amerikietiškas motelis, kurio pirmame aukšte - įėjimai į numerius tiesiai iš tam numeriui priskirtos parkingo vietos

Klasikinis amerikietiškas motelis, kurio pirmame aukšte – įėjimai į numerius tiesiai iš tam numeriui priskirtos parkingo vietos

*Viešbučiai-kurortai (resort). Didelės teritorijos dažniausiai prie jūros, kuriose yra visko: baseinai, animatoriai, privatūs paplūdimiai, keli restoranai ir dažnas klientas iš viešbučio teritorijos retai beišeina. Dažnai juos labiau apsimoka užsakyti kartu su kelionių organizatorių kelionių paketu (“Novaturas” ir pan.).
*Kempingai (camping). Dažnai tai – vietos palapinei ar kemperiui pasistatyti, bet svetur neretai turi ir namelius keliautojams be palapinių. Palapines ar kemperius statyti galima ir ne kepminge, bet ne visose šalyse / ne visur – tuo verta pasidomėti.

Taip pat kai kuriose šalyse yra ypatingų, tik joms būdingų vietų apsistoti: pvz. riokanai ir kapsulių viešbučiai Japonijoje ar smuklės Naujojoje Zelandijoje. Tokias išbandyti labai rekomenduoju.

Kapsulių viešbutyje Japonijoje

Kapsulių viešbutyje Japonijoje

Pigiausia yra nakvoti išvis be nakvynės vietos – oro uoste, automobilyje. Aišku, tai dažniausiai nepatogu, bet kartais būna netgi patogiausias pasirinkimas. Pvz. jei turi kokias 6 val. iki ankstaus ryto skrydžio, gal tikrai neverta gaišti miego laiko važiavimui iki viešbučio, apsistojimo formalumams, paskui – važiavimui “iš anksto” į oro uostą. Gal geriau tiesiog prisnūsti oro uoste ar, jei turi, automobilyje netoli oro uosto.

Jei teks važiuoti ilgus atstumus, o kelionės laiko mažai, verta pasidomėti naktiniu transportu, kur vakare galėtum įlipti į autobusą, laivą ar traukinį, o ryte išlipti. Pagal patogumą išrikiuočiau šia tvarka: laivo kajutė, traukinio kupė, traukinio plackartas (vagonas su daug lovų), sėdima traukinio vieta, lėktuvo ekonominės klasės vieta prie lango, sėdima laivo vieta, lėktuvo ekonominės klasės vieta per vidurį, sėdima autobuso vieta. Kas be ko, jei tai kajutė ar kupė, patogumas priklauso ir nuo to, ar būsite vieni, ar su kuo nors dalinsitės.

Kazachijos traukinio plackarte

Kazachijos traukinio plackarte

Viešbutis ar butas / apartamentai?

Dar gana neseniai buto ar apartamentų nuoma buvo labiau prieinama ilgalaikei nuomai ar tiems, kurie ieškosi kambario vietoje (“Palangos bobutės” ir jų atitikmenys). Tačiau “Air BnB” platforma tai pakeitė: butus galima išsinuomoti ne sudėtingiau, nei viešbutį. Po “Air BnB” sėkmės butus pradėjo nuomoti net ir viešbučių platformos, pvz. “Booking.com”.

Visgi, butai nėra viešbutis. Yra išimčių, bet pagrindiniai skirtumai tokie:

*Butai dažniausiai didesni, nei viešbučio kambarys. Juose būna ir virtuvėlė, kartais – skalbyklė, kas palengvina buitį.

Tokio dydžio galėtų būti ir viešbučio numeris, bet butas išplanuotas patogiau - daugiau baldų (normalus stalas darbui/valgiui, sofa). Už nugaros - virtuvėlė.

Tokio dydžio galėtų būti ir viešbučio numeris, bet butas išplanuotas patogiau – daugiau baldų (normalus stalas darbui/valgiui, sofa). Už nugaros – virtuvėlė.

*Su butais pasitaiko daugiau nesusipratimų, nei su viešbučiais, nes daugybė jų šeimininkų nėra tokie profesionalai. Štai Kosove atėję į butą nieko neradome, o Tiranoje susitikti mums pasiūlė prie viešbučio, kurio, pasirodo, jau seniai ten nėra, bet vietiniams tai – įprastas orientyras. Daugelyje butų (AirBnB) reikia papildomai susirašinėti su šeimininkais, kai viešbučiuose pakanka užeiti į registratūrą. Taigi su butais daugiau sugaišti laiko.
*Vidutiniškai butai nešvaresni, nei viešbučių kambariai – daug šeimininkų, atrodo, nelabai juos valo keičiantis svečiams.
*Butai gali būti užkrauti šeimininkų daiktais.

Į svečiams nuomojamą kambarį Rygoje žiemai šeimininkas atitempęs savo dviratį

Į svečiams nuomojamą kambarį Rygoje žiemai šeimininkas atitempęs savo dviratį

*Apsistodamas bute, patiri daugiau tos šalies dvasios: patenki į vietinius kiemus, laiptines, susiduri su tokiais niuansais, kaip dingstantis vanduo ar elektra (atitinkamose šalyse).
*Butuose dažnai taikomas papildomas mokestis už valymą, mokamas kartą per apsistojimą. Taigi, ten labiau apsimoka apsistoti, tarkime, savaitę, o viešbutyje – vienai nakčiai.

*Kartais bute gyveni su šeimininkais. Air BnB pradžioje tai buvo “standartas”, bet dabar, panašu, daug daugiau atvejų nuomojami visi butai.

Bendrai paėmus, man atrodo, kad butuose apsimoka apsistoti tada, kai norisi daugiau erdvės (darbui, šeimai), kai apsistojama ilgesniam laikui (t.y. ne vienai nakčiai). Kitu atveju, tinkamesnis pasirinkimas – viešbučiai.

Beje, viešbučiuose irgi galima gauti liukso numerį, kurie didesni – tačiau tokių kainos dažniausiai gerokai aukštesnės, nei butų, nes viešbučiuose tokių numerių mažai. Be to, juose nebūtinai būna virtuvėlė.

Trijų kambarių penthauzo butas centre su tokiais vaizdais Timišoaroje (Ruminija) kainavo 33 eurus. Tuo pat metu tame pat mieste panašiai kainavo eiliniai (ne liukso) viešbučių numeriai, o liuksai buvo gerokai brangesni

Trijų kambarių penthauzo butas centre su tokiais vaizdais Timišoaroje (Ruminija) kainavo 33 eurus. Tuo pat metu tame pat mieste panašiai kainavo eiliniai (ne liukso) viešbučių numeriai, o liuksai buvo gerokai brangesni. Tai buvo ne sezono metas – sezono metu tas pats butas kainuoja 66 eurus.

Viešbučio rezervavimas internetu – kada apsimoka?

Rezervuoti viešbutį internetu ar ieškoti nakvynės vietoje? Abu būdai turi pliusų ir minusų.

Jei rezervuosite, rezervuoti nakvynę geriausia pasaulinėse interneto svetainėse, pvz. Booking.com (orientuojasi į viešbučius) ar Airbnb.com (orientuojasi į butus, privaloma susikurti paskyrą). Platesnis šių platformų sąrašas sekančiame skyrelyje.

Nakvynės vietos rezervavimo iš anksto privalumai:

Rezervuodami iš anksto, garantuojatės tam tikrą kainą. Siurprizų nebebus.

Rezervuodami iš anksto, garantuojantės tam tikrą viešbutį. Jei norite apsistoti *būtent ten* (pvz. visą laiką nakvojate tame pat kurorto viešbutyje ir jums būtų didelis nepatogumas nakvoti kitur), geriau rezervuoti iš anksto.

Butų būna labai unikalių, kaip šis ~130 kv. m butas Skopjės centre, su trimis balkonais, įkvėptas Salvadoro Dali. Kaina - 39 eurai už naktį

Butų būna labai unikalių, kaip šis ~130 kv. m butas Skopjės centre, su trimis balkonais, įkvėptas Salvadoro Dali. Kaina – 39 eurai už naktį. Pagal šitą butą praktiškai susiplanavome kelionę į Balkanus, nes jis laisvas buvo tik kelias dienas, tad planavome taip, kad tuo metu būtume Skopjėje ir, aišku, užsakėme prieš mėnesį

Rezervuodami iš anksto internetu, matote daugelio viešbučių nuotraukas ir galite lyginti. Tačiau tai bus reklaminės geriausių, specialiai paruoštų fotografijai kambarių nuotraukos. Realybė nuo to gali skirtis daug kartų.

Rezervuodami iš anksto, sutaupote daug laiko. Ypač tai aktualu, kai neturite automobilio ar keliaujate į vietas, kur viešbučių mažoka ir jie toli vienas nuo kito. Tokiais atvejais, viešbučių paieškoms (iki radau tinkamą kokybę ir kainą) vietoje esu sugaišęs ir po kelias valandas – o tam kelionės laiko gaila, ypač jei tame viešbutyje nakvosite tik vieną ar dvi naktis.

Registratūra Turkijoje - čia, neužsakius iš anksto, tikslinga derėtis

Registratūra Turkijoje – čia, neužsakius iš anksto, tikslinga derėtis

Viešbučių rezervavimo internete platformos

*Booking.com. Pati populiariausia Vakarų pasaulyje. Verta užsiregistruoti, nes po kelių nakvynių daugelyje viešbučių gausi 10% ar 15% nuolaidas. Daug viešbučių galima rezervuoti ir paskui nemokamai atšaukti jei planai pasikeičia.
*Airnbnb.com. Daugiausiai čia siūlomi butai – tiek “tik lova” pas šeimininkus, tiek kambariai, tiek visi butai. Būtina registracija. Atšaukimas beveik visuomet kainuoja. Kainos iš pradžių rašomos be privalomų mokesčių.
*Agoda.com. Priklauso Booking.com ir pasiūla panaši. Iš pradžių rašo kainą be mokesčių, dažnai reikia sumokėti visą sumą iš karto. Priešingai nei Booking.com, leidžia atsiskaityti Paypal.
*Hotelscombined.com. Lygina pasiūlymus iš kitų svetainių. Taigi, jei kažkurie tarpininkai tą patį viešbutį siūlo pigiau, Hotelscombined.com pamatysite kurie.
*Homestay.com. Kaip “AirBnB” senais laikais: čia daugiausiai nuomojami tik kambariai, gyvensite su šeimininkais, jie dar duos pusryčius.

Kai kuriose šalyse yra “vietinės” rezervavimo platformos, populiarumu lenkiančios tarptautines. Viešbučiai, kurių nėra tarptautinėse sistemose, ten bus vietinėse. Tarkime, Indonezijoje tokia yra Traveloka (http://www.traveloka.com).

Nakvynės ieškojimas vietoje – kaip, kur ir kada

Jei apsispręsite nakvynės ieškoti vietoje tai darykite ten, kur daug viešbučių, arba pasižiūrėjus žemėlapyje, kur jų yra. Galima net pasižiūrėti Booking.com, kad matyti ten siūlomas kainas, ir tada eiti į tuos viešbučius vietoje. Nakvynės ieškojimo vietoje privalumai:

Ieškodami vietoje, galite matyti visus tos vietovės viešbučius. Daugybė viešbučių dar nesiūlo savo paslaugų internete, ypač ne Vakarų valstybėse. Taigi, vietovėje galite būti geresnių ir pigesnių viešbučių, kurių per internetines platformas nerasite išvis. Štai Makao interneto platformose mačiau tik didžiuosius kazino viešbučius, tuo tarpu vietoje radau perpus pigesnį istorinį viešbutį miesto centre. Tiesa, net ir apie viešbučius, kurių neįmanoma užsakyti internete, tačiau esančius labiau turistinėse vietose internete bus galima rasti kažkiek informacijos – pvz. “Tripadvisor”, tad galite pažiūrėti.

Vaizdas pro mūsų Makao viešbučio langą. Matosi kazino viešbutis, kuriame nakvynė būtų kainavusi kelis kartus brangiau. Aišku, mūsų viešbutis senesnis (tarpukario) - bet jei svarbiausia tik vieta ir kaina, tikrai geresnis pasirinkimas. Booking.com ir kitur jo nebuvo.

Vaizdas pro mūsų Makao viešbučio langą. Matosi kazino viešbutis, kuriame nakvynė būtų kainavusi kelis kartus brangiau. Aišku, mūsų viešbutis senesnis (tarpukario) – bet jei svarbiausia tik vieta ir kaina, tikrai geresnis pasirinkimas. Booking.com ir kitur jo nebuvo.

Ieškodami vietoje galite gauti geresnę kainą už tą patį viešbutį. Priešingai Booking.com pažadams, jų kaina – nebūtinai geriausia. Tikėtina, internete pigiau nerasite, tačiau atvykę į vietą kartais galite gauti ir geresnę kainą. Ypač daug internetinė kaina ir ta, kurią galite gauti vietoje, skiriasi skurdžiose šalyse: pvz., teko girdėti, kad Maroke tas pats viešbutis atvykusiam turistui numerį pardavė ir už šeštadalį tos kainos, kuri rodoma Booking.com. Mat skurdžiose šalyse dažnai žiūrima taip: kas užsako internetu – tikėtina, turtingas vakarietis, ir nemąstydamas mokės daug. O vietoje jau galima derėtis. Toks požiūris neapsiriboja trečiuoju pasauliu: štai net Vengrijoje atvykęs nusiderėjau nuo Booking.com kainos, ką jau kalbėti apie Turkiją. Be to, jei atvyksite labai vėlai – jums irgi gali būti pritaikytos nuolaidos (pasiderėjus).

Tiesa, neretai būna ir atvirkščias atvejis: atvažiavus į vietą siūlo prastesnę kainą, nei internete. Bet tai ne bėda: tokiu atveju, jei tik turite internetą, galima tiesiog rezervuoti tą patį viešbutį internete jau tada: juk nėra jokio reikalavimo, kad rezervuotumėte viešbutį internete iš anksto, galite rezervuoti kad ir prieš 10 minučių iki atvykimo. Ne kartą taip esu daręs.

Ieškodami vietoje, galite priimti sprendimą dėl nakvynės paskutinę minutę. Ypač aktualu jei, tarkime, važiuojate automobiliu, ir nežinote, kur apsistosite. Arba miestas jus sužavėjo ir norite pasilikti ilgiau. Nors kai kuriose šalyse ir internetu užsakyti viešbučiai yra atšaukiami, taip yra ne su visais viešbučiais, o AirBnB net “ašaukiami” butai už atšaukimą dalies pinigų vis tiek negrąžina.

Viešbutis istoriniame name Turkijoje

Viešbutis istoriniame name Turkijoje. Užsakymo nuotraukose atrodė gražiai – bet tik nuvykę į vietą pajautėme, kaip ten šalta ir nešildoma.

Kaip ten bebūtų, nepasimaukite ant reklamų. Internete susidursite su daug agresyvios reklamos, skatinančios jus užsakyti viešbutį kuo greičiau. “10 viešbučių jūsų vietovėje jau išparduoti! Paskubėkite!”, “Sparčiai nyksta laisvi kambariai” ir t.t. Galite pagalvoti, kad kai kuriais atvejais rezervavimas yra būtinas ir be to išvis negausite viešbučio. Tačiau nekreipkite dėmesio ir nebijokite, visa tai – tik masalas klientams vilioti. Per visas mano keliones vos keletą kartų buvo taip, kad iš anksto nesirezervavęs nakvynės vietos jos tame mieste negaučiau. Visi šie atvejai vyko per tam tikras šventes: kinų Naujus metus Taivane, musulmonų religinę šventę Kome (Iranas). Visame pasaulyje viešbučių vietų yra didžiulis perteklius ir, išskyrus kelias dienas per metus, jų pakanka visiems (jei koks viešbutis numerių neturėtų, bus kitas greta).

Ieškant viešbučių užsienyje verta pasimokyti žodžio 'viešbutis' ir pan. vietos kalba. Pietų Korėjoje, pavyzdžiui, daug iškabų, kaip dešinioji, yra vietos raštu, o lotynų raštu tik mažesnės arba jų visai nėra

Ieškant viešbučių užsienyje verta pasimokyti žodžio ‘viešbutis’ ir pan. vietos kalba. Pietų Korėjoje, pavyzdžiui, daug iškabų, kaip dešinioji, yra vietos raštu, o lotynų raštu tik mažesnės arba jų visai nėra

Kaip sutaupyti renkantis viešbutį?

*Nekeliaukite į vietovę per pikines dienas, kai viešbučių paklausa didžiausia. Visų pirma, venkite švenčių. Antra (jei galite) – venkite vasaros, sezono meto. Trečia – į kurortus nevykite savaitgaliais, į miestus, kur dauguma keliautojų atvyksta verslo tikslais – darbo dienomis.
*Rinkitės naujai į rezervacijų sistemą įrašytą viešbutį ar (ypač) butą. Iš pradžių kainos mažesnės, bet kiek rizikuojate, nes nėra ir patikimų apžvalgų.

Nuostabus trijų kambarių butas Džakartos prabangiame dangoraižyje kainavo gerokai pigiau už kitus to paties pastato butus. Todėl, kad buvo naujai įrašytas į Air BnB sistemą ir dar neturėjo įvertinimų

Nuostabus trijų kambarių butas Džakartos prabangiame dangoraižyje kainavo gerokai pigiau už kitus to paties pastato butus. Todėl, kad buvo naujai įrašytas į Air BnB sistemą ir dar neturėjo įvertinimų

Kuo vadovautis renkantis viešbutį? (žvaigždutės, atsiliepimai)

Kažkada populiariausias būdas nustatyti, ko tikėtis viešbutyje, būdavo jo įvertinimas žvaigždutėmis (nuo 1 iki 5). Visgi, šis būdas labai apgaulingas. Skiriant oficialius įvertinimus žvaigždutėmis nėra atsižvelgiama į daugelį turistams rūpimų dalykų: viešbučio švarą, kambarių plotą, baldų kiekį, vaizdą pro langą, viešbučio vietą ir t.t. Yra tekę nakvoti 4 ar 5 žvaigždučių viešbučiuose, kuriuose su visu šituo – blogai: mažokas kambarys rūsyje, toli nuo centro…

Tipinis viešbučio kambarys - labai panašus jis gali būti ir 1*, ir 5* žvaigždučių viešbutyje, skirsis tik detalės

Tipinis viešbučio kambarys – labai panašus jis gali būti ir 1*, ir 5* žvaigždučių viešbutyje, skirsis tik detalės

Iš tikro žvaigždutės yra skiriamos praktiškai automatiškai jei viešbutyje yra tam tikri dalykai. Pavyzdžiui, nuo tam tikro žvaigždučių kiekio yra privalomas liftas, nuo dar kito – laikrodžiai registratūroje, rodantys įvairių šalių laiką ir pan. Tikėtina, kad jums daugelio tų dalykų nė nereikės, jų nepastebėsite. Be to, tvarka, kaip skirstomos žvaigždutės, skirtingose šalyse skiriasi.

Be žvaigždučių šiais laikais galite rasti ir daug viešbučių reklaminės medžiagos (nuotraukų, tekstų internete). Tačiau ši meždiaga dažniausiai tendencinga, specialiai parinkta tokia, kur viešbutis atrodo geriausiai.

Todėl šiais laikais bene populiariausia vadovautis atsiliepimais apie viešbučius ir butus, kuriuos buvę klientai parašė internete.

Jei kelionė labai aktyvi ir pažintinė, viešbučiai išvis nelabai svarbu, nes ten tik nakvosi. Bet jei kelionėje ir poilsiauji, dirbi, visai svarbu vaizdas pro langą, nes nemažai laiko praleisi ir numeryje

Jei kelionė labai aktyvi ir pažintinė, viešbučiai išvis nelabai svarbu, nes ten tik nakvosi. Bet jei kelionėje ir poilsiauji, dirbi, visai svarbu vaizdas pro langą, nes nemažai laiko praleisi ir numeryje

Tačiau supraskite, kad atsiliepimai apie didelius viešbučius dažniausiai bus parašyti žmonių, apsistojusių visai kituose numeriuose, nei jūs. O juk numeriai skiriasi smarkiai – kaina, dydžiu, vaizdu pro langą, triukšmingumu, netgi švara. Visiems numeriams bendra nebent viešbučio vieta, darbuotojai (kurie, tiesa, keičiasi), liftai ir koridoriai.

Dėl šios priežasties verta ne tik pažiūrėti įvertinimo balus, bet ir komentarus, kodėl žmogus skyrė tiek balų. Kiek pastebėjau, mažai naudos, tarkime, iš atsiliepimuose parašytos informacijos, neva “WiFi veikia gerai” ar “WiFi veikia blogai” – kadangi WiFi veikimas priklauso nuo to, koks atstumas yra nuo WiFi įrenginio iki jūsų kambario. Todėl yra buvę, kad, daugelio svečių nuomone, “puikus WiFi” mūsų kambaryje visai neveikė, ir kad, tarkime, 6 vidutiniškai Booking.com įvertintas WiFi veikė tiesiog puikiai.

Analogiškai komentaruose išliaupsintas “Nuostabus vaizdas pro langą” ne kartą man yra pasirodęs besąs “Nykus vaizdas į parkingą” – tiesiog juk kiekviename pastate dalies kambarių langai atsivers į “pagrindinę” pusę, dalies – į priešingą.

Viešbučio Nong Khajuje Tailande Booking.com  nuotrauka rodė balkoną su vaizdu į miestą, bet iš mano numerio vaizdas buvo štai toks

Viešbučio Nong Khajuje Tailande Booking.com nuotrauka rodė balkoną su vaizdu į miestą, bet iš mano numerio vaizdas buvo štai toks

Todėl geriausias būdas įsitikinti realybe vis dar – tiesiog dar neužsisakius nueiti į viešbutį ir paprašyti parodyti numerį. Aišku, tai užtrunka laiko (žr. “Užsakyti iš anksto ar vietoje” skyrelį).

Tačiau jei visgi vadovausitės atsiliepimais, vertinkite juos kritiškai. Supraskite, kad, kas aprašyta, nebūtinai bus jūsų numeryje. Taip pat, jei žiūrite tik į vidutinį įvertinimą, užmeskite akį, ir ką rašo tie, kurie įvertina viešbutį prastai: ar tai yra tie dalykai, kurie svarbūs jums (pvz. gal kas nors skųsis prastu televizoriumi, o jums tai neaktualu; gal kam nors trukdė už lango skambantys bažnyčios varpai, o jūs miegate kietai).

Iš nuotraukų to niekaip nepasakysite, bet būtent šiame Kinijos viešbutyje geriausiai iš visų registratūroje kalbėjo angliškai. Įvertinimų komentarai, parašyti užsieniečių, tai irgi atspindi

Iš nuotraukų to niekaip nepasakysite, bet būtent šiame Kinijos viešbutyje geriausiai iš visų registratūroje kalbėjo angliškai. Įvertinimų komentarai, parašyti užsieniečių, tai irgi atspindi

Nors butų įvertinimai būna tikslesni, nei viešbučių ar hostelių (juk butas – vienas ir tas pats visiems klientams), su jais yra kita problema: žmonės linkę butus įvertinti geriau. Taip yra todėl, kad butuose žmonės tiesiogiai susiduria, bendrauja su jų savininkais – paprastai smulkiais verslininkais – ir jaučiasi įpareigoti parašyti ką gero (bent jau jeigu bute neatsitiko nieko tragiško) ir jokiais būdais neparašyti butui vieneto ar dvejeto, o, blogiausiu atveju, nuimti vieną-du balus nuo geriausio įvertinimo.

Todėl jeigu “Air BnB” kažkoks buto aspektas įvertintas ne 5 žvaigždutėm, o 4,5 ar, juoba, 4 – tai reiškia, kad su tuo aspektu bus nemažai bėdų (pvz. butas kurio švara įvertinta 4 bus smarkiai nešvarus: gal vaikštant basam tarp kojų strigs purvai, gal patalynė seniai neskalbta ir pan.). Kai tuo tarpu viešbučio aspektas įvertintas 4 iš 5 ar 8 iš 10 dažniausiai dar bus labai geras, tiesiog netobulas. Sakyčiau, kad buto įvertinimas 9 paprastai atitinka viešbučio 7,5, buto 8 – viešbučio 6, buto 7 – viešbučio 4,5. Jei vertinimo sistema penkiabalė, šiuos skaičius abiem atvejais reiktų dalinti iš dviejų.

Beje, viešbučių vertinimas dar būna specialiai iškreiptas. Pvz. ar žinojote, kad Booking.com minimumas, kurį svetainė skiria viešbučiui jei viską įvertinsite minimaliai, yra ne 1, o 2,5 balo? O jau nuo 5 balų pradeda rašyti, neva viešbutis “patenkinamas”. Prisiminkite, kad visų užsakymų svetainių tikslas – kad tik kuo grečiau, kuo mažiau mąstydamas užsakytumėte. Mąstykite.

Nedideliame Banja Lukos (Bosnija) viešbutyje teko nakvoti virtuvėje. Įvertinimai buvo geri. Įsivaizduoju, galbūt savininkas netyčia išnuomavo geresnius kambarius ir mums liko tik toks

Nedideliame Banja Lukos (Bosnija) viešbutyje teko nakvoti virtuvėje. Įvertinimai buvo geri. Įsivaizduoju, galbūt savininkas netyčia išnuomavo geresnius kambarius ir mums liko tik toks – tačiau užsakymas jau buvo apmokėtas

Ko negalima pamiršti pažiūrėti renkantis viešbutį, kad nepatirtumėte nuostolių?

Rinkdamiesi viešbutį ar butą “nepražiūrėkite” šių dalykų, antraip galite prarasti daug laiko ar pinigų:

1.Jei važiuojate su automobiliu – ar įeina nemokamas parkavimas, ar toks yra šalia. Turėkite omenyje, kad mokamas parkavimas daugelyje didmiesčių kainuoja brangiau, nei Vilniuje, ir kai kuriuose gali atsieiti net virš 10 eurų per valandą.

2.Jei neturėsite automobilio – ar viešbutis yra centre? Jeigu ne centre, ar bent jau prie metro? Jei iki lankytinų vietų teks važiuoti daugelį kilometrų lėtu transportu ar eiti pėsčiomis, sugaišite laiko (arba pinigų, jei važiuosite taksi).

Viešbutis Belgrade buvo neblogas, bet tokiame privačių namų priemiestyje. Su automobiliu gerai - yra parkingas. Be jo, į centrą nusigauti beveik nebūtų galimybių

Viešbutis Belgrade buvo neblogas, bet tokiame privačių namų priemiestyje. Su automobiliu gerai – yra parkingas. Be jo, į centrą nusigauti beveik nebūtų galimybių, nebent brangiai taksi

3.Koks įsiregistravimo ir išsiregistravimo laikas? Būna viešbučių (ir, ypač, butų), kur privalu atvykti labai anksti, ir jie netinka, jei atvyksite vėliau vakare (niekas jūsų nelauks). Savo ruožtu, jei išvykstate pavakarę, geros tos nakvynės vietos, kur galėtumėte pabūti ar bent palaikyti daiktus ilgiau. Čia lengviau susitarti su butų šeimininkais ar smulkiais verslininkais (bet reikia tartis). Bent jau daiktus palaikyti registratūroje gali ir dideli viešbučiai, bet už papildomą valandą ar dvi pasilikimo numeryje jie gali imti didelius mokesčius.

4.Ar nėra jokių paslėptų mokesčių? Kai kurios užsakymo platformos internete rodo gerą kainą, kol nenuspaudi “užsakyti”, o tada prideda visokių papildomų mokesčių (“pagalvės”, “kambario tvarkymo” ir pan.). Kartais brangesnis kambarys, kur į kainą viskas įskaičiuota, gali pasirodyti iš tikro pigesnis, nei neva pigesnis kambarys, kur įskaičiuota ne viskas. Yra tekę matyti net tokią kainodarą, kad buto nuoma neva kainuoja nakčiai 8 eurus, bet pamėginus užsakyti bemat prisideda keliasdešimt eurų visokių mokesčių.

5.Ar viešbutis nėra “blogame rajone”? Lietuviui tai gana sunku suprasti, bet daug šalių (ypač Amerikoje, Afrikoje) yra tam tikri rajonai, kur nusikalstamumas kelis ar net keliasdešimt kartų didesnis, nei kitur (plėšimai, nužudymai, narkoprekyba). Dažnai ten viešbučiai būna pigesni. Nesakau ten neapsistoti – ne kartą apsistojau ir išgyvenau, kai kurie tų rajonų netgi yra istoriniai, įdomūs. Tačiau tiems, kam kelionėse norisi ramybės, geriau tokių vietų vengti.

San Paulo centras - blogas rajonas. Todėl čia išsinuomoti istorinį butą kainavo kaip kitur tame mieste - kambarį be tualeto. Iš pažiūros sunkiai pasakytum: seni, gražūs namai. Bet grįžtant namo nuo metro stotelės elgetos kabinosi net keturis kartus, o kai kurie vietiniai pažįstami net bijojo į rajoną atvažiuoti

San Paulo centras – blogas rajonas. Todėl čia išsinuomoti istorinį butą kainavo kaip kitur tame mieste – kambarį be tualeto. Iš pažiūros sunkiai pasakytum: seni, gražūs namai. Bet grįžtant namo nuo metro stotelės elgetos kabinosi net keturis kartus, o kai kurie vietiniai pažįstami net bijojo į rajoną atvažiuoti

Lyginant kelis skirtingus viešbučius, verta pažiūrėti, ar į kainą įeina pusryčiai – jei kainos, tarkime, skiriasi kokiais 5 eurais, tai jei į brangesnio viešbučio kainą įeina pusryčiai, gali vis tiek apsimokėti jį rinktis, nes kitaip pusryčiai gali kainuoti brangiau.

Taip pat žinokite, kad daugelyje šalių jokių papildomų paslaugų viešbutyje pirkti neapsimoka. Maistas viešbučio restorane vidutiniškai maždaug dvigubai brangesnis, nei už tą pačią kokybę kitur mieste; minibaro produktų kainos gali skirtis ir tris-keturis kartus. Analogiškai “užkeltos” ir parkavimo (jei nėra nemokamo) bei kitos kainos. Todėl, jei norite sutaupyti, ieškokite viešbučio, kur kažkas įeina į kainą, arba susitaikykite su tuo, kad to dalyko atsisakysite ar ieškosite kitur. Tiesa, viskam yra išimčių – yra tekę būti viešbučiuose, kur net minibare kainos normalios. Bet, kadangi tas kainas ar pusryčių kokybę sunku patikrinti iš anksto, geriausia visada turėti omeny, kad greičiausiai kainos ir kokybės santykis nebus geras.

Pusryčių restoranai kartais būna gražūs. Čanakalė, Turkija

Pusryčių restoranai kartais būna gražūs. Čanakalė, Turkija

Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *