Gražiausi kalnai

Kalnai ir kanjonai – vieni įspūdingiausių gamtos vaizdų. O čia – patys pribloškiamiausi iš jų, kuriuos regėjau per savo keliones į daugiau nei 100 šalių.

 

---

Džangdziadzie

Vieta: Kinija

Džangdziadzie nuotraukas matė kiekvienas – bet tik nedaugelis žino, kur tos pasakiškos aukštos uolos yra, ir dar mažiau kas jas aplankė.

Išvydę siurrealistišką Džangdziadzie grožį, žmonės tomis nuotraukomis puošia plakatus, išmaniųjų telefonų ekranus. Jos net įkvėpė ateivių planetos vaizdus filme “Įsikūnijimas” (Avatar).

Džangdziadzie vardu vadinamos trys atskiros milžiniškos zonos 50 km spinduliu. Ir kiekviena viena už kitą įspūdingesnė. Džangdziadzie nacionalinis miškas – tai tos garsiosios uolos-dangoraižiai. Tianmenio kalnas – kiekvienam kinui regėtas kalnas su skyle, pro kurią gali praeiti. Ir Džangdziadzie didysis kanjonas.

Džangdziadzie – viena mylimiausių kinų gamtinių vietų, ir turistų kasmet čia atvyksta milijonai. Kinams “tik gamta” – nuobodoka, tad valdžia jiems kuria naujas ir naujas atrakcijas, visame pasaulyje neturinčias lygių: nuo aukščiausio pasaulyje lauko lifto iki ilgiausio lynų keltuvo ir aukščiausio stiklinio tilto. Gamtą Džangdziadzie gali pažinti moderniai. Ji čia – ir fonas pasaulinio lygio ekstremalioms pramogoms: nuo nusileidimo su sparnais iki miegojimo hamakuose ant tarp uolų ištiestų lynų.

Tik Džangdziadzie tikriausiai nepažinsi vienumoje, nes net ir lapkritį per rūką žmonių apžvalgos aikštelėse spietėsi tūkstančiai – vos išlįsdavo papildomas kalno lopinėlis iš už debesų, tuoj pasigirdavo džiugus bliovimas ir fotoaparatų spragsėjimas. Na bet tik nutolk toliau visų modernių technikos stebuklų – ir žmonių mažiau, nors uolos ne mažiau įspūdingos. Be to, Džangdziadzie gamta tokia, kad ją pamatęs greitai pamirši, kad tave supa šimtai kitų turistų.

Skaityti daugiau:
Džangdziadzie – dangų raižančių uolų miškas

 

---

Banfo ir Džasperio nacionaliniai parkai

Vieta: Alberta, Kanada

Banfas – seniausias ir garsiausias Kanados nacionalinis parkas. Kaip JAV turi Jeloustouną ar Didįjį Kanjoną, Kanada turi Banfą. Ir nors Banfas neturi kažko *tokio*, kaip Jeloustouno geizeriai ar Jutos arkos, čia pribloškiamai žavi visuma. Dangų „pjauna“ aukšti kalnai ties kiekvienu horizontu. Tyvuliuoja žydri žydri žydri ežerai. Vasaromis tirpsta didžiuliai ledynai, kriokliais nuo jų lekia pilkos šaltos upės. O žiemą viskas vėl užšąla.

Beveik visos šios grožybės – šalia pagrindinio kelio, vadinamo Ledynų magistrale (Icefields Parkway). Jis jungia du Kanados uolėtųjų kalnų kurortus: Banfą ir Džasperį, abiejuose kurių “ložės”, gražūs vaizdai, karštos versmės, lynų keltuvai.

Bet įspūdingiausios Kanados uolėtųjų kalnų vietos man – tarp abiejų miestelių. Unikaliausios patirtys laukė Atabaskos ledyne. Banfe ir Džasperyje pažvelgęs į tarpus tarp aukščiausių kalnų matai daug ledynų – bet tik Atabaska tikraja tų žodžių prasme „ranka pasiekiama“. Ledyno paviršiumi ten vaikščiojome, prieš tai nuvežti 25 tonas sveriančiu „autobusu“, kurio kiekvienas iš ratų dydesnis už ištisą automobilį. Vienas kainuoja virš milijono, o jų analogai važinėja Antarktidos mokslininkų bazėse. Prie Atabaskos jie važiuoja „stačiausia Šiaurės Amerkos įkalne“ ištisą ledyninę upę kaip niekur nieko pervažiuoja.

Vaikščiojimas ledynu – patirtis, kurią verta bent sykį gyvenime patirti. Nustebino, koks ledynas neslidus. Vietomis jis tirpdamas bėga upėmis, kitur, atrodo, jau čia pata vanduo – bet galėjau visu svoriu stotis, nieko neatsitiko.

Tarp Banfo ir Džasperio daugiau nuostabių stotelių. Žydras Peito ežeras su apžvalgos aikštele. Galingi ir šalti Atabaskos kriokliai (nedideli, bet virsta galinga srovė, o nusileidus į upės slėnį karštą Kanados vasarą – buvo +30 – staiga pakeitė žiemiška vėsa: vanduo atšaldo visą orą). Maligne ežeras, po kurį galima plaukioti laivais gėrintis nuostabiausiais krantais.

Populiariausios stotelės – Luizos ežeras ir Moraine ežeras. Deja, čia jau susidūrėme su trumpo Kanados uolėtųjų kalnų sezono minusais. Automobilių parkavimas ten ribotas. Prie Moraine ežero laisvos vietos automobiliams, sako, baigiasi dar prieš saulei tekant – daugelis pasistato savo mašinas visai dienai ir mūsų nė neleido privažiuoti artyn, nes, kai parkingo nebėra, uždaro visą 12 km kelią. Teoriškai yra autobusai, bet juos irgi reikia rezervuoti iš anksto, jų nedaug.

Prie Luizos ežero išlipau: pasitiko žmonių minios. Laimė, daugeliui turistų pakanka nu(si)fotografuoti palei ikoninį Lake Louise viešbutį ežero pradžioje ir jie suka atgal. Pakako paėėti 500 metrų nuostabiu paežerės taku, nepaliaujant gėrintis ežere atsispindinčiomis debesų eskadrilėmis, ir jau buvau prie ežero beveik vienas. Nebereikėjo galvoti, ant kurio akmens prisėsti – ir suoleliai buvo laisvi.

Tokie senieji “Geležinkelio viešbučiai” – dar vienas Banfo simbolis. Mat Banfo nacionalinį parką pagimdė geležinkeliai: XIX a. nutiesus geležinkelį skersai Kanadą, reikėjo jį kažkaip išpopuliarinti, todėl įsteigtas nacionalinis parkas, pastatyti nuostabūs pilis primenantys viešbučiai, kad į juos važiuotų turtingi tusitai iš Kanados rytų. Garsiausias – “Banff Springs” viešbutis. Tai jo garbei ir pavadintas visas nacionalinis parkas!

Be to, Banfe ir Džasperyje smagu ne tik aplankyti gražiausius vaizdus ar pasivaikščioti žygių takais. Ten gera ir tiesiog kuo ilgiau būti, nes niekada nežinai, kada išvysi gyvūnų. Per keletą dienų tiesiog iš automobilio matėme mešką, daug laukinių avių, ožių, elnių. Tie gyvūnai ateina net į miestelius. O mažesni gyvūnėliai, kaip švilpikai, savo duobutes išsirausę visur visur. Jie nebijo žmonių, prieina prie pat. Tiesa, Banfo gyvūnija gali būti pavojinga – bent jau meškos. Mums keliaujant, vienas pasivaikščiojimo takų prie Luizos ežero buvo uždarytas dėl meškų…

Skaityti daugiau:
Alberta – ryškiausi Kanados kalnai ir prerijos

 

---

Trys Jangdzės tarpekliai

Vieta: Kinija

Trys tarpekliai Kinijos Jangdzės upėje – vienas tų nepakartojamų gamtos vaizdų, kuriuos per gyvenimą privalai pamatyti.

Bent jau, jei esi kinas. Ir vien kinų pakanka, kad kasdien į šią “gyvenimo kelionę” kruziniais laivias išplauktų koks 10 000 žmonių ir tai būtų populiariausias viso pasaulio kruizas upe.

Trys Tarpekliai – tikriausiai pati įspūdingiausia atkarpa didžiosiose pasaulio upėse apskritai – ne vien Jangdzėje. Aplinkiniai kalnai čia stačiai šauna kone kilometrą aukštyn virš upės paviršiaus ir tokie tarpekliai tęsiasi virš 100 kilometrų – o kur dar visos atšakos. Jautiesi, tarsi didingame fjorde ir patirti visa tai gali tik plaukdamas laivu.

Pasroviui kruizas trunka 3 dienas, ir pamažu krantuose didmiesčius ir tiltus pakeičia kalnai, šventyklos jų viršūnėse, “kabantys karstai”, palikti priešistorinių tautų.

Skaityti daugiau:
Trys tarpekliai Jangdzėje – upių kruizų karalius

 

---

Kapadokija

Vieta: Turkija

Kapadokija Turkijoje – viena tų vietų, į kurias panašių niekur pasaulyje nėra. Kūginės uolos, požeminiai miestai, cerkvės ir viešbučiai olose, populiariausi pasaulyje skrydžiai oro balionais virš kanjonų…

Daugelis turistų į Kapadokiją keliauja trumpoms ekskursijoms iš Turkijos pajūrio, Antalijos regiono, bet Kapadokijoje yra ką veikti ir tris ar penkias dienas.

Unikalų Kapadokijos peizažą suformavo prieš 9-3 milijonus metų išsiveržę vulkanai. Tų ugnikalnių seniai nebėra, užtat sukietėjusi jų lava virto tufu – minkšta uoliena. Iš tos uolienos gamta „nulipdė“ paslaptingus skylėtus kūgius, Kapadokijos simbolį. O žmonės joje dar prieš 3000 metų iškalė aštuonių aukštų požeminius miestus, prieš 1000 metų – cerkves, o dabartiniais laikais – viešbučius, restoranus.

Kapadokijos regiono širdis yra Gioremės miestelis, kur žymieji Kapadokijos kūgiai styro tiesiog tarp namų.

Kapadokijos esmių esmė, kurią aplanko kiekvienas turistas regione yra Gioremės muziejus po atviru dangumi. Iš tikro tai ne muziejus, o tūkstančio metų senumo vienuolynas olose. Kadaise ten gyveno keliadešimt graikų vienuolių, išskaptavo olose cerkves, ištapė freskas. Daugelis, deja, išbluko, bet keliose cerkvėse, kur saulės šviesa kepino mažiau, jos itin įspūdingos. Nė viena cerkvė neveikia: iki 1923 m. ten dar bmelsdavosi apylinkių graikai, bet tais metais jie buvo ištremti į Graikiją, o į Kapadokiją atitremti Graikijos turkai. Su savimi graikai išsivežė net protėvių palaikus: dažnoje cerkvėje pamatysi atvertus kapus grindyse.

Antroji Kapadokijos pažiba – požeminiai miestai. Prieš 3000 ir daugiau metų – gerokai iki pasirodant tiek graikams, tiek turkams – hetitų civilizacijos iškasti keturių, aštuonių aukštų požemiai. Didžiausiame, Derinkuju požeminiame mieste, spėjama, gyveno 10 tūkstančių žmonių, augino gyvulius, valgė, meldėsi. Tiesa, gyveno ne nuolat, o tik užklupus priešų pavojui – tačiau tai galėdavo užtrukti mėnesius. Tad miestas turėjo ventiliacijos angas į viršų, vandens šulinius į apačią – ir visa tai (tiksliau, ne visa, o tik menką miesto dalį) šiandien lanko turistai. „Atvertų“ požeminių miestų yra ne vienas ir ne du, bet jie panašūs vienas į kitą, tad daugeliui pakanka aplankyti vieną.

Kapadokijos tarpekliai, kanjonai, ir vaizdai į juos iš apačios bei viršaus – be galo nuostabūs. Rožių tarpeklis, Meilės tarpeklis, įvairios apžvalgos aikštelės slepia nuostabius vaizdus.

Po tarpeklius galima leistis į žygius pėsčiomis, tačiau galima juos išvysti ir ant žirgų ar keturračių motociklų – Kapadokijoje siūloma aibė tokių ekskursijų: 1 valanda, 2 valandos, saulėtekis, saulėlydis ir kt. Palyginus su trukme jos – vienos pigiausių pasaulyje, ypač pasiderėjus, ką Turkijoje daryti būtina.

Brangesnis – bet pats įspūdingiausias – būdas patirti Kapadokiją yra skrydis oro balionu. Kapadokija yra populiariausia pasaulyje vieta kilti oro balionu: balionų čia skraido 240, labai ankstyvais vasaros rytais į orą pakyla 150 balionų iš 25 skirtingų kompanijų. O dar sako, kad Lietuvoje balionų daug!

Skaityti daugiau:
Kapdokija – fėjų kaminai, požeminiai miestai

 

---

Taroko tarpeklis

Vieta: Taivanas

Didžiausia rytinio – o gal ir viso – Taivano grožybė: Taroko tarpeklis. Jis labai gilus (vietomis virš 3 km), jo pakraščiais netoli apačios kone stebuklingai vingiuoja armijos ~1960 m. pastatytas kelias, čia įlįsdamas po uolomis, čia į tunelius. Panašūs – ir pasivaikščiojimo takai žmonėms, beždžionių tiltai.

Šiaip ten gali važiuoti savo mašina, bet ne per šventes – juk kamščiai kimšte užkištų įstabųjį kelią. Net atėjusiems anksti ryte mums teko stovėti didžiulę eilę ir važiuoti specialia autobusų vilkstine.

Skaityti daugiau:
Taivanas: dvilypė turtingoji Kinija

 

---

Braiso kanjonas

Vieta: Juta (JAV)

Braiso kanjonas – vienas atšiauriausių ir šiauriausių Pietvakarių JAV. Ne be reikalo lyginamas su Didžiuoju kanjonu. Nors gyliu ir atsilieka, jis pilnas itin įspūdingų uolinių formuočių – hūdū.

Į jas žvelgti nuo pakelės aikštelių, nusileisti ir tarp jų šimirinėti – be galo įspūdinga patirtis.

Kai 1862 m. čia atvyko mormono Ebenzerio Braiso šeima tai buvo viena paskutinių neištirtų JAV vietų. JAV nacionaliniai parkai subtiliai derina gamtos viršenybę (ten negyvena joks žmogus) su civilizuotomis pažinimo programomis. Štai ir tąnakt parko reindžeris per galingus teleskopus rodė žvaigždes.

Skaityti daugiau:
Juta: gamtos ir tikėjimo didybė

 

---

Didysis Kanjonas

Vieta: Arizona (JAV)

Didysis kanjonas toks didelis, kad net sunku suvokti jį kaip kanjoną: atsistojus vienoje pusėje ir pažvelgus į kitą, jis atrodo labiau kaip milžiniška dauba, kurioje tarsi ištisas pasaulis – ir savi kalnai, ir, pačioje apačioje, Kolorado upė ir jos tikrasis kanjonas.

To “daubos pasaulio” plotas – kaip visos Tauragės apskrities, arba 1/12 Lietuvos. Jo “dugno” gylis – 1500 metrų.

Į tą daubą galima žiūrėti ir žiūrėti, iš daugybės skirtingų vietų, iš lėktuvo – ir nematyti galo. Nes kanjono ilgis – per 400 km. Ta Didžiojo kanjono begalynė ir yra itin žavinti. Ypač jei bandytum nusileisti žemyn, pasivaikščioti. Greitai pavargsi karštyje, o nebūsi praėjęs nė mažutėlės dalies viso kanjono…

Vos išvydęs pirmą kart Didįjį kanjoną nuo jo pietinio šlaito supratau, kad jam apibūdinti nėra žodžių. Kanjonas, tarpeklis, slėnis? Tai labiau lyg kitos planetos peizažas, kurį staiga atvėrė prasivėrusi žemė!

Didysis kanjonas yra JAV nacionalinis parkas. JAV šis terminas reiškia kai ką kitą, nei Lietuvoje: visa milžiniška teritorija (sulig ištisa Lietuvos apskritimi) atiduota gamtai, iš ten iškeldinti gyventojai (išskyrus kelis indėnų kaimelius), užtat pilna gyvūnų: per dieną mačiau dešimtis elnių, milžinišką vorą, ką jau kalbėti apie visokiausias voveres. Tačiau kartu viskas nuostabiai pritaikyta kiekvienam turistui.

Nori greitai ir patogiai gauti kanjono didybės užtaisą, ar gal esi senas, turi vaikų, sunkiai vaikštai? Palei pietinį kanjono pakraštį driekiasi 50 km ilgio automobilių kelias su stovėjimo aukštelėmis ten, kur gražiausi vaizdai! Nori verčiau vaikščioti ir nematyti mašinų? Ne problema, yra ir pėsčiųjų takas, jis dar arčiau šlaito, didelė jo dalis – grįsta. Norisi dar labiau „žygeivinės“ patirties? Tai leiskis į kanjono dugną ir kopk atgal jau kur kas paprastesniais, ekstremalesniais, karštesniais (vasarą) takeliais! Gali ir iki Kolorado upės nueiti, sako, įmanoma ir per dieną, bet rekomenduojama bent per dvi. Nori išvysti didįjį kanjoną iš paukščio skrydžio? Sraigtasparniai kyla kas kelias minutes! Nori ekstremalios pramogos? Gal raftingas Kolorado upėje kanjono dugne?

Kai kurie populiariausi pasaulio nacionaliniai parkai jau yra virtę savotiškais „gamtos muziejais“: tvorelės, tvorelės, „čia nelipti“, „čia negalima“, „neišklyskite iš takelio“ – ypač ten, kur gražiausios vietos… Didžiajame kanjone tvorelės supa nebent populiariausias aikšteles: na, kai kilometrinių uolų viršūnėje susirenka minios, kitaip būtų nesaugu. Bet tik paeini į šalį – ir jau gali laipioti uolomis, stotis ar sėstis ant bet kurio skardžio: niekas nė nebandys stabdyti!

Aišku, verta būti atsargiam: ne tik dėl kvapą atimančio statumo šlaitų, bet ir dėl klimato. Vasaromis net kanjono viršuje, 2100 m aukštyje, gali būti karšta, tačiau jei leidiesi į kanjono dugną, kur visą vėją užstoja šlaitai – ten jau nežmoniškai karšta. Reikia apsirūpinti vandeniu. gerai apsirūpinti.

Tiesa, atėjus rudeniui, viskas spėriai atšąla. Spalio pradžioje viršuje jau buvo vėsoka, spalio pabaigoje ir užsninga. Mažiau populiari šiaurinė kanjono pusė tada išvis užsidaro – niekas nevalo sniegų nuo kelio į ten.

Skaityti daugiau:
Didysis kanjonas ir laukinė Arizona

 

---

Meteora

Vieta: Graikija

Meteora – tarsi kiaurai iš žemės gelmių „išdygęs“ stačių uolų miškas, puošiantis gal net daugiau albumų ir kalendorių nei Atėnų Akropolis.

Kiekvienas Meteoros vaizdas primena kokį fantastišką dailininko išgalvotą peizažą. Ir vaizdai iš apačios, Kalabakos miestelio, kurio daugybė viešbučių – uolų papėdėse. Ir vaizdai „kopiant“ automobiliu į plynaukštę viršuje. O labiausiai vaizdai iš ten, viršaus, nuo gausybės apžvalgos aikštelių.

Meteora būtų supergraži, jei uolomis viskas ir pasibaigtų… Bet uolų viršūnes papuošę vienuolynai daro ją nepakartojama. Stačiatikių vienuoliai ten kūrėsi Viduramžiais, kad juos būtų sunkiau pasiekti musulmonams. Į uolas tebuvo galima patekti tik specialiomis virvėmis. Ir šiandien regėjome, kaip statybines medžiagas kėlė specialiais virviniais keltuvais, bet Graikijai 1913 m. perėmus šiaurės Graikiją uolose iškalti laiptai. Slėptis nebebuvo ko.

Šiandien veikia šeši vienuolynai. Kiekvieną dieną dalis vienuolynų uždaryta, bet tai nelabai svarbu, nes patekęs į bet kuriuos du gali pajusti Meteoros vienuolynų gyvenimą: centrinį kiemą, cerkvę jo viduje. Mes buvome Varlamo (373 m aukščio uolos viršūnėje) ir Šv. Stepono vienuolynuose (510 m). Viskas kruopščiai suremontuota, kone išlaižyta: Graikijoje religija labai gyva, aukų ir pastangų jai niekados netrūksta.

Skaityti daugiau:
Žemyninė Graikija – Antikos miestai, Meteora, kurortai

 

---

Įspūdingiausi kalnai ir tarpekliai pasaulio žemėlapyje

 

---

Kiti įspūdingi kalnai ir tarpekliai

Siono kanjonas (JAV)

Žaliai-rudas kanjonas Jutoje, kurio apačia driekiasi kelias, o palei šlaitus – gausybė pasivaikščiojimo takų. Matėme ir daug gyvūnų.
Plačiau: Juta: gamtos ir tikėjimo didybė

Antilopių kanjonas (JAV)

Kanjonas toks siauras ir status, kad jo uolos primena koridoriaus sienas. Kanjono pradžią užliejo marios ir todėl ten gali plaukti laivu (ir, galbūt, net iš laivo paliesti kanjono sienas), o gale – tik eiti pėsčias.
Plačiau: Juta: gamtos ir tikėjimo didybė

Todhos tarpeklis (Marokas)

Todhos tarpeklis vietomis toks status, kad uolos kyla į viršų neigiamu kampu tarsi kokios laipiojimo sienos ir “dengia” pastatus.
Plačiau: Marokas – lengvai pasiekiama Pietų egzotika

Akmens kalnas (Džordžija, JAV)

Atrodo taip, tarsi koks meteoritas ar mėnulis būtų nukritęs į Džordžijos valstijos miškus: toks milžiniškas pilkas akmuo virš lygumų. Nuostabūs, net kiek apokaliptiniai vaizdai nuo viršaus, kur galima tik užlipti, tiek pakilti lynų keltuvu. Be to, unikali vieta turi ir simbolinę reikšmę, kaip tam tikras paminklas pietinėms valstijoms ir pramogų zona (ant kalno iškaltas didžiausias bareljefas pasaulyje su Pietų JAV pilietinio karo lyderių veidais, vakarais vyksta lazerių šou).
Plačiau: Pietinės JAV – tikroji, pamirštoji Amerika?

Batado ryžių terasos (Filipinai)

Tai unikali vieta, kur visų pirma žavi gamta (kalnai), bet ta gamta – kartu ir žmogaus darbo vaisius. Per tūkstantmečius netgi stačiausius kalnus Luzono salos gyventojai pavertė ryžių plantacijomis. Įspūdingiausias – Batado „ryžių terasų amfiteatras“, urio šlaituose ir dugne plyti kaimeliai, pasiekiami vien žygiu pėsčiomis.
Plačiau: Lusonas – ryžių terasos, Manila, Filipinų širdis

Vikoso tarpeklis (Graikija)

Tai giliausias pasaulyje tokio siaurumo tarpeklis – giliausioje vietoje šlaitai siekia iki 1350 m aukštį; kanjono plotis yra iki 2500 m! Yra vietų, iš kur atrodo, kad žemyn – bedugnė, bet ir aukštyn – uolos sulig dangoraižiais. Įspūdį dar sustiprina seni akmeniniai Zagorahorios kaimai, stačiatikių vienuolynai tarpeklio šlaituose
Plačiau: Žemyninė Graikija – Antikos miestai, Meteora, kurortai

Ledyno (Glacier) ir Votertono ežerų nacionaliniai parkai (JAV ir Kanada)

Šie du gretimi nacionaliniai parkai yra skirtingose šalyse (Ledyno – JAV, Votertono ežerų – Kanadoje), bet jie ribojasi ir atmosfera ten ta pati. Abudu mane pribloškė kalnų ir ežerų panoramomis, kurias šen bei ten pagyvina seni didingi viešbučiai, tokie kaip Votertono „Prince of Wales“. Nors yra ir galimybių žygiams, 80% parkų grožio gali pamatyti iš automobilio nuo nuostabių kelių tokių arba iš ekskursinių laivų.
Plačiau: Montana – kalnai ir Laukiniai Vakarai, Alberta – ryškiausi Kanados kalnai ir prerijos

---

Kitos įdomiausios pasaulio vietos

Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai

---

Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!