Svarstote išbandyti kelionę kruiziniu laivu?
Esu plaukęs daug kruizų įvairiuose žemynuose, be to, daug domėjausi šiuo kelionės būdu. Visas savo surinktas žinias – ir plaukimo patirtį – sudedu į šį straipsnį.
Ar kelionė kruizu – jums? Ko iš jos tikėtis? Į kur plaukti? Kada ir kur pirkti? Kokių klaidų nepadaryti, kad kruizas praeitų smagiai ir nekainuotų per daug?
Kruizinis laivas uoste
Kaip vyksta kruizas?
Visuose kruizuose kelionės tvarka labai panaši. Ryte laivas atplaukia į uostą ir keleiviai išleidžiami. Pavakarę ar vakare laivas išplaukia.
Taip pat į daugumą kruizų įeina ir „jūros dienos“ (sea days), kurių metu laivas vien plaukia. Kadangi kruizinių laivų greitis – tik ~40 km/h, jeigu du uostai yra toli vienas nuo kito, tenka tarp jų plaukti ištisą parą ar net kelias.
Kruizinio laivo atriumas su panoraminiais liftais – jo širdis. Atriume buvo konferansjė, baras, ekskursijų stalas, dažni atlikėjų pasirodymai
Jeigu jūs – iš tų, kuriems patinka pažinti įvairias šalis ir miestus, arba dar nežinote, ar gerai jausitės laive – rinkitės kruizą su kuo mažiau jūros dienų. Pirmasis mano kruizas buvo tik su viena jūros diena ir penkiomis dienomis uostuose.
Tiesa, jei jūs labiau mėgstate kurortines pramogas nei lankytinas vietas – jūros dienų metu irgi turėsite ką veikti. Šiuolaikiniai didieji kruiziniai laivai – tai tikros plaukiojančios pramogų salos, talpinančios tarp 2000 ir 5500 keleivių. Kiekviename rasite teatrą su reguliariais pasirodymais, baseinus, sūkurines vonias, barus, kazino, atvirus denius su šezlongais deginimusi. Didesniuose būna ir minigolfas, bėgimo takelis, treniruoklių salė, biblioteka, vandens atrakcionai. Tiesą pasakius, yra nemažai užkietėjusių kruizų fanų, kurie netgi uostuose nelipa į krantą (išlipti – neprivaloma). Jie keliauja dėl paties laivo ir jo pramogų. Juk tai – tarsi milžiniškas „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutis.
Atviri kruizinio laivo deniai su baseinais, sūkurinėmis voniomis, barais – viena populiariausių jo zonų, kadangi mūsų kruizas, kaip ir dauguma, vyko šiltuose kraštuose
Tokiems mano pirmajame kruize vieną dieną prie baseino net surengtas suvenyrų turgus – su prekėmis (marškinėliais ir pan.) iš visų pakeliui praplaukiamų uostų. Kad galėtų nusipirkti neišlipę.
Kas (ne)įeina į kruizo kainą?
Tiesa, pirmą kartą keliaujantieji kruizu išgirdę, kad kruize „viskas įskaičiuota“, gali nemenkai nusivilti. Ne, tai nėra apgavystė: išties, galima plaukti kruizu ir neišleisti laive nė papildomo dolerio. Tačiau, deja, daugybė keleivių tyčia ar netyčia laivuose palieka sumas, kartais ir dvigubai didesnes už pradinę kruizo kainą.
Net ir milžiniškas kruizinis laivas gali atrodyti menkas palyginus su kalnais ir kitomis gamtos grožybėmis, kurių gausu šalyse, kuriose populiarios kelionės kruiziniais laivais.
Į pačią kruizo kainą paprastai įeina maistas, spektakliai ir koncertai, nakvynė, pagrindinės poilsio ir pramogų zonos (šezlongai, baseinai). Tačiau štai kas beveik visuose kruiziniuose laivuose kainuoja papildomai:
1.Gėrimai.
2.Grožio ir sveikatingumo paslaugos.
3.Ekskursijos ir kitkas, kas vyksta krante.
4.Kai kurie restoranai ir patiekalai.
5.Laivo fotografų padarytos jūsų nuotraukos (nesuprantu, kodėl šiais išmaniųjų įrenginių laikais dar kas jas perka, bet tai labai populiaru).
6.Internetas (beje, labai lėtas ir stringantis).
Pora pozuoja ant laivo laiptų vienam iš daugelio laivo fotografų. Kitos poros laukia eilėje. Vėliau nuotraukas buvo galima nusipirkti viename atriumo aukštų. Į kruizo pabaigą visos to aukšto sienos nukabinėtos nuotraukomis: lipančių į laivą keleivių, išlipančių iš laivo keleivių, keleivių įvairių fototapetų fone
Jeigu laive kažkas mokama, tai kainos, palyginus su krantu, beveik visuomet pakeltos ne procentais, o kartais – net jei neva yra “40% nuolaida”. Sunkiausia apsieiti be gėrimų. Tiesa, valgio metu jie dažnai siūlomi nemokamai: bet tik tam tikri (pvz. vieną dieną tik citrinų sultys ir šalta arbata, kitom dienom kas kita). Man sutaupyti padėjo susipažinimas su kruizo taisyklėmis. „Carnival“, „Royal Caribbean“ ir kai kurios kitos kruizinių laivų linijos leidžia pirmajame uoste atsinešti į laivą savo gėrimų: kiekvienam žmogui po 12 skardinių (350 ml) ir 1 vyno butelį (750 ml). Be to, „Carnival“ galima dar prieš kruizą kompanijos internetiniame tinklapyje užsisakyti vandens butelių – tokiu atveju jie kainuos nedaug brangiau, nei krante. Kitose kruizinių laivų linijose, tiesa, taisyklės gali skirtis – paskaitykite. Šiaip kiek patyriau jei nėra akivaizdaus piktnaudžiavimo, į didesnio kiekio nealkoholinių gėrimų, vandens atsinešimą linijos žiūri atlaidžiai (t.y. jei keliais buteliais ar skardinėm daugiau – ne kartais).
Kruizo baras prie baseino. Čia viskas mokama ir brangu.
Nesibaigiantys kruizinio laivo arbatpinigiai
Taip pat į kruizo kainą neįskaičiuoti arbatpinigiai. Ir ne, tai ne tas pats, kas kokiam Lietuvos restorane – palieki pusę euro, jei nori, jei nenori – tiesiog išeini. Kruiziniame laive nuo tavęs juos nuskaičiuoja automatiškai, jeigu neliepi nenuskaičiuoti (JAV, kurioms priklauso dauguma kruizinių laivų, šitaip „nuimti“ „rekomenduojamus“ arbatpinigius be priežasties – labai kultūriškai nepriimtina). Gale gauni „arbatpinigių išklotinę“. Ir sumos didžiulės – mums, tarkime, „automatiniai arbatpinigiai“ pirmojo kruizo kainą pakėlė ~16%. Turėkite tai omenyje.
Be to, be tų automatinių bendrų arbatpinigių, kruizinių laivų kompanijos nuolat mėgina „ištraukti“ papildomus. Kiekviena paslauga, kurią pirksite laive, be oficialios kainos dar bus padidinta keliolika arbatpinigių procentų, o ant čekio boluos tuščia vieta įrašyti papildomai „laisvanoriškai“ „aukai“. Net atsiskaitant laivo parduotuvėje ant kortelių skaitytuvo iššoko siūlymas palikti „arbatos“ kasininkei…
Kruizo įgula
Kodėl? Nes arbatpinigių forma kruizinių laivų kompanijos faktiškai moka savo įguloms algas. Taip sumažėja mokesčių našta. Be to, amerikiečiai pamišę dėl arbatpinigių. Net kur viskas įskaičiuota jie baimingai klausinėja vienas kito „Ar tikrai čia nereikia nieko dar palikti?“. O kruizinių laivų forume vieną ekskursiją krante amerikietis išpeikė, kadangi joje „daug skirtingų gidų ir vairuotojų, todėl, jei važiuosite, ruoškite daug arbatpinigių“. Tame pat forume kitas veikėjas visai rimtai patarė pradedantiesiems kruizų keleiviams: „Tik neneškite arbatpinigių kapitonui“…
Kruiziniame laive, beje, gryni pinigai „nevaikšto“ (išskyrus kazino). Kiekvienas prieš išplaukdamas atsidaro laivo sąskaitą ir atsiskaitinėja savo kajutės raktine kortele. Jeigu kur paprašo kajutės kortelės žinokite – tai mokama prekė ar paslauga.
Turgelis su praplaukiamų uostų suvenyrais baseino denyje
Kruizinio laivo maistas – puikus ir įvairus
Kaip ten bebūtų, visais savo kruizais likau labai patenkintas. To, kas nemokama – pilnai pakako smagiai praleisti tą metą, kai laivas plaukė. Nors suminė kaina išėjo didesnė, nei viešbučių, kuriais paprastai naudojuos (net pridėjus transporto išlaidas), kokybė ją pranoko labiau, prilygo 5 žvaigždučių viešbučiams, kuriuose aš sau leidžiu apsistoti nebent retai, pigiose valstybėse.
Nemokamų restoranų kruiziniame laive paprastai būna bent keli (pvz. mūsų pirmamae laive “Carnival Fascination” – 6, nors kai kurie jų buvo greta ir dalinosi tais pačiais staliukais).
Tolima Sabos sala ties horizontu už lietaus juostos. Tokių vaizdų galima prisižiūrėti kad ir vakarieniaujant lauko denyje. Saulėtekis jūroje, saulėlydis jūroje, lietus jūroje - žavios patirtys plaukiantiems pirmąjį kartą.
„Pagrindiniuose restoranuose“ kuriama prestižinė atmosfera: ten kas kartą tiekiamos trijų ar keturių patiekalų vakarienės, maisto reikia laukti ilgai, o padavėjai linkę pašnekėti. Kai kuriais vakarais yra privaloma rengtis elegantiškai (kiek rimtai į tai žiūrima, priklauso nuo kruizinių laivų kompanijos, tačiau net ir „Carnival“, kurios „„cruise elegant“ „dreskodas“ šiaip jau vienas švelniausių, daug kas ėjo vakarieniauti su vakarinėm sukniom ir kostiumais). Į daugelį „pagrindinių restoranų“ negali eiti kada nori: kiekvienai kajutei priskirtas nustatytas valgymo pradžios metas (iki 15 min galima vėluoti).
Taip pat kruiziniuose laivuose būna ir nemokami „paprasti restoranai“ – švediškas stalas ar valgyklos (casual restaurant, buffet). Paprastai kruizuose valgau būtent ten: paprasčiau, gali įsidėti ko nori ir kiek nori, trunka trumpiau, jie atidaryti kokias 9 val. per dieną, o kažkuris maistas (pvz. picos) gali būti tiekiamas ir visą parą. Maisto kokybė – tikrai puiki. „Pagrindiniame restorane“, tiesa, irgi būdavo, kad pavalgydavau skaniai, bet kai pasirinkimas ten nedidelis, negalima paragauti – užsakydamas patiekalą kartais „prašaudavau“. Taigi, mūsų pirmojo kruizo indoneziečiui „pagrindinio restorano“ oficiantui, kaip pridera, išmokusiam net mūsų lietuviškus vardus, beliko sakyti, jog gailisi, kad ateiname taip retai.
Saldumynų stalas – tik vienas daugelio švediško stalo restorane
Eiti į mokamus laivo restoranus visiškai nesinorėjo: kainos ten ne šiaip sau “priemokos už geresnį maistą” – jos gerokai didesnės, nei kranto restoranuose. Ir taip po kiekvieno kruizo priaugu apie 3 kg svorio… O apsidarius dažname laive atrodo, kad geras 80% keleivių yra nutukę: nežinia ar dėl to, kad Amerikoje paplitęs nutukimas, ar čia ir plaukimo kruizais pomėgis daro savo… Juk labiausiai užkietėję fanai, būna į kruizus leidžiasi ir po keturis kartus per metus – visos jų atostogos taip prabėga. „Aišku, grįžę namo niekam nesakysite tiesos, kiek čia valgėte“ – traukė per dantį keleivius vieno mūsų laivų komediantas.
Kruizinio laivo pramogos – smagybės kas valandą
Kiekvieną vakarą po durimis kajutės tvarkytojas pakiša laivo laikraštį, kur parašyta, kokiu laiku kas vyks rytoj. Prieš kruizą to grafiko negalima sužinoti (nors įvairiuose forumuose kruizų gerbėjai dalinasi skanuotais laikraščiais, bet kiekviename kruize, net to paties laivo, pramogos kiek skiriasi).
Muzikantai pasitinka išlipančius ar grįžtančius į laivą keleivius. Tradiciškai uostų šalys kruizus sutinka ypatingai – juk šitiek daug turistų vienu metu.
Pramogos kruizinio laivo teatre susideda iš laive gyvenančios trupės (šokėjų ir dainininkų) įvairių pasirodymų bei atvykstančių kviestinių atlikėjų, „keliaujančių“ iš laivo į laivą. Atlikėjų pavyzdžiai iš mūsų laivų: afroamerikietė Konsuela Ivy; meksikietis žonglierius; amerikietis, mokantis pamėgdžioti žvaigždžių balsus. Pasaulinių žvaigždžių erdviame laivo didžiajame teatre tikrai nepamatysite, tačiau pasirodymai pakankamai kokybiški, ypač atvykstančių atlikėjų.
Kaiplaukėme „Carnival“ linija, garsėjančia, kaip įpareigoja pavadinimas, pramogų gausa, nuo jų skambėjo visas laivas: eidamas koridoriais išvysdavai čia koncertuojančią grupę, čia didžėjų, čia šokėjus. Scenų buvo apie penkias. O baras laivo gale daugelį vakarų virsdavo „komedijų klubu“, kur pasirodydavo „stand-up“ komediantai. Dar kitur vykdavo viktorinos (tiesa, man pernelyg dažnai susijusios su JAV popkultūra). Kiekvieną valandą laive prasidėdavo po kelis renginius… Panašiai ir kitose linijose, nors renginių pobūdis kiek skiriasi: pavyzdžiui, „Royal Caribbean“, orientuotose į kiek vyresnius ir ramesnius keleivius, šėlsmo buvo kiek mažiau, užtat dar vyko ir įdomios paskaitos (tąsyk plaukėme Kanadoje ir Aliaskoje, taigi, pasakojo apie Kanados raitąją policiją, apie Aliaskos aukso karštinę).
![](http://www.augustinas.net/Nuotraukos/KruizasKomedijuKlubas.jpg "Laivo komedijų klubas \")
Laivo komedijų klubas. Siena su užrašu - tai tiesiog projektoriumi projektuojamas vaizdas. Dauguma laivo erdvių skirtingu dienos metu naudojamos skirtingiems dalykams, todėl stacionarių dekoracijų mažai.
Kruizinių laivų kompanijos tik mažumą pajamų gauna iš pačių kruizų pardavimų. Kitkas – iš mokamų prekių ir paslaugų kruiziniuose laivuose, o taip pat iš patalpų nuomos. Yra kam nuomoti: ištisos įmonės savo produkcija prekiauja vien laivuose! Papuošalais, laikrodžiais, netgi paveikslais. Įprasta, kad pardavimai pateikiami kaip savotiškas šou ar paskaita. Pusė jo bus įdomi ir tikra informacija (tarkime, apie deimantų klasifikaciją), kas liko – reklama („Kaip žinoti, kad nusipirksite tikrą deimantą? Pirkti jį tik mūsų rekomenduojamose parduotuvėse“). Klausytojai iš kajučių ar nuo baseino atviliojami nemokamomis dovanomis ir loterijomis kuriose – labai geri prizai ir didelė tikimybė laimėti. Galima tik įsivaizduoti, kokias apyvartas padaro šios kompanijos, jeigu, tarkime, paskaitoje, kur dalyvavo tik keliasdešimt žmonių, buvo “pralošti” du papuošalų komplektėliai – vienas su deimantais, kitas su safyrais. Loterija tikra – grandinėlę ir auskarus su safyrais laimėjau aš pats.
O per meno aukcioną kiekvienam atėjusiajam – nemokamas šampanas. Nieko keisto: iš pažiūros eiliniai žmonės (amerikiečiai nelinkę demonstruoti turtų) vienas po kito pirko darbus už šimtus ar virš tūkstančio dolerių. Tiesa, mažomis raidelėmis aukciono taisyklėse buvo parašyta, kad tikroji paveikslų pradinė kaina „konfidenciali“ ir, jeigu ji nebus pasiekta, paveikslą gali „nupirkti“ užsislaptinęs aukciono darbuotojas. Taigi, dalis kainų kėlimų buvo konformizmą kurstantis teatras, bet likę pardavimai tikrai tikri. Ir tokie aukcionai organizuojami beveik kasdien, ir jie vyksta daugumoje kruizinių laivų.
Pardavėjas kruizinio laivo meno aukciono metu kursto pirkti paveikslus. Nuo „Šis dailnininkas sukūrė savo stilių“ iki „Šis dalininkas daug aukoja labdarai“.
Aukciono taisyklės, kurias nelabai kas be manęs nagrinėjo, didžiosiomis raidėmis skelbė ir dar kai ką: siūlydamas kainą kartu prisipažįsti, kad nepatikėjai, jog darbas, kurį perki, yra tinkamas investicijai, o „bet kokie žodžiu mūsų sakyti pažadai negalioja, jeigu nėra parašyti“. Taigi, aišku, visi rumuno pardavėjo šūkiai „Šis paveikslas rinkoje vertas 1500 dolerių, o mes šiandien pardavinėjame už 500 dolerių“ buvo „laužti iš piršto“. Už 1500 namie tokio tikrai neparduosi. Iš tikro dauguma „paveikslų“ ten išvis – perfotografuotos reprodukcijos. Nežinomų Kinijos ar Rytų Europos menininkų. Pirmuose dviejuose kruizuose dar nueėjau į tuos aukcionus, buvo įdomu pažiūrėti – bet paskui jau net dovanėlės nebepriviliodavo, iš esmės visur lygiai tas pats, net kai kurių tų meninikų vardus pradėjau įsiminti (jie “superžvaigždės” yra tik kruiziniuose laivuose, niekur kitur tų vardų negirdėjau).
Kaip geriausiai išnaudoti laiką kruizo uostuose
Vienas didžiausių nuogąstavimų prieš man pasirenkant pirmąją kelionę kruizu buvo: jeigu laivas uoste stovės tik 8 valandas, ar ką aš spėsiu pamatyti, nuveikti? Juk keliauju daugiausiai dėl lankytinų vietų, o ne laivo koncertų… Laimė, visa sistema veikė puikiai ir kruizinio laivo turistų naudai – juk ištisos šalys iš to gyvena. Biurokratijos ten, kur keliavau (Karibuose, Aliaskoje), nebuvo jokios. Nei išlipant, nei įlipant, daugelyje šalių nė netikrino paso – tik kruizinio laivo kortelę (pasitikėjo kruizinio laivo linija, kad kokio nelegalo ji nepriims). Išlipimas trukdavo vos kelias minutes (tiesa, jo pradžia kartais 15-30 min. vėluodavo, bet kartais būdavo ir 15-30 min. anksčiau numatyto laiko), įlipimas – kiek ilgiau, nes dar tekdavo praeiti metalo detektorių. Į laivą sugrįžti reikėjo 30 min. iki išplaukimo.
Keleiviai grįžta į kruizinį laivą Sent Kitse
Girdėjau, kad yra išimčių – tarkime, liūdnai pagarsėjęs Sankt Peterburgo uostas Baltijos jūros kruizuose, kur laisvai išlipama tik su Rusijos viza (tiesa, laivai ten paprastai stovi dvi dienas).
Prie kruizinio laivo tempo reikėjo kiek prisitaikyti: pirmajame uoste (JAV Mergelių salose) į laivą grįžome per anksti. Tačiau paskui įpratome ir net keliaudami nepriklausomai pamatydavome išties daug – ne mažiau, nei per dieną kelionės ne kruizu. Karibuose dažniausiai nuomodavomės vienai dienai automobilį, nors ne Karibuose, jei būtų normalus viešasis transportas su prieinamais grafikais, galima kliautis ir juo. Jei lankytinos vietos arti viena kitos, galima apeiti ir pėsčiomis (pėsčiomis ir viešuoju transportu daugiausiai kliovėmės Aliaskoje). Visada kruizuose darome taip: iš ryto važiuojame į tolimesnes vietas, o paskui grįžtame arčiau laivo ir paskutinę valandą praleidžiame aplinkiniame mieste, iš kur paprasta per keliolika minučių nukakti į uostą – rizika pavėluoti taip tampa labai menka.
Kitas variantas pasižvalgyti krante – ekskursijos. Ištisa pramonė „kepa“ koncentruotas ekskursijas kruizų keleiviams. Dalis jų parduodama pačiame laive: bus brangiau, bet paims iš laivo ir garantuos, kad laivas neišplauks kol nesugrįši. Antras variantas pirkti ekskursiją internetu: svarbu pirkti iš agentūrų, dirbančių su kruizais: pakaks įrašyti, kokiu laivu atplaukiate ir žinos, kada paimti, kada grąžinti, o jei laivas neatplauks į uostą – grąžins pinigus. Dar ekskursijas galite nusipirkti vos išlipę ir išėję į miestą (uostą, į kurį ką tik atplaukė laivas, visuomet apstoja minios visokių „siūlytojų“). Čia jau kaip pasiseks: derėtis sunku, nes ekskursijų pardavėjai žino, kad vienu metu išlipa tūkstančiai turtingų turistų ir jei ne jūs – pirks kas nors kitas. O ir brangaus laiko deryboms taip nesinori gaišti!
Laivo biblioteka. Deja ten – tik romanai, knygų apie lankomas vietas nėra (bent jau mūsų laive)
Ekskursijų tik dalis yra pažintinės. Daug jų – pramoginės ar poilsinės: pvz. nuveža į paplūdimį, o vakare parveža, arba nuveža į vietą, iš kur plaukiama kateriu gerėtis koralais, ar važiuojama visureigiais bekele. Kadangi plaukiau į Karibų šalis, kurias lankiau pirmąsyk gyvenime ir į kurias gal negrįšiu, rinkausi tik pažintines ekskursijas, optimaliai išnaudojančias laiką. Tokia pasitaikė tik Sent Lusijos saloje: truko 6 val., o likusį laiką dar skyriau apžiūrėti salos sostinei.
Kaip besižvalgytumėte po uostą, sugrįžti į laivą uoste reikia ~30 min. iki jo išplaukimo – tačiau šiek tiek vėluojančius paprastai laivai dažnai priima, nors jie, lėkdami per uostą, ir sulaukia piktokų bendrakeleivių plojimų. Pavėlavus ilgiau reikia kreiptis į su laivo kompanija bendradarbiaujančią agentūrą, pirkti lėktuvo bilietus iki kito laivo uosto: kiek girdėjau panašių patirčių, tai gali kainuoti ir brangiau, nei kruizas.
Kiekvienoje šalyje iš tikro praleisdavome ilgiau nei 8 val. Į ją įplaukdavome kokia valanda iki laivui prisišvartuojant, o viešnagė baigdavosi valanda po išplaukimo. Tiek laiko matydavosi krantai: kalnai, įlankos, miesteliai. Viršutiniai atviri laivo deniai – puiki vieta jais gerėtis, ypač valgant pusryčius ar geriant kokakolą. Jausmas toks pats, kaip dairytis nuo aukšto pastato stogo – tik tas pastatas juda, atskleidžia vis kitus vaizdus.
Keleiviai nuo kruizinio laivo atviro denio stebi Sent Lusijos sostinę Kastrį
Ypatinga patirtis – pirmame ir paskutiniame kruizo uoste. Daug kruizų mylėtojų vos atskridę į pirmąjį kruizo miestą lekia į laivą, dėl ko dienos metu prieplaukoje susidaro milžiniškos eilės. Daug linijų už įlipimą į laivą anksčiau net ima papildomą mokestį. Aš dažniau darau priešingai – pvz. laivas Puerto Riko uostą paliko 22 val., o į laivą atvykau 18:30 (iki 20 val. įlipti privaloma). Tuo metu jau nebuvo jokios eilės. Papildomą laiką verčiau išnaudojau apžiūrėti šaliai, kurioje prasidėjo kruizas. Kita vertus, laive pramogų netrūksta nuo pat pirmos valandos – tad kas anksčiau įlipo, irgi turėjo ką veikti. Tiesa, įlipęs labai anksti negali iš karto eiti į kajutę: jos dar būna nesutvarkytos, bet su visais lagaminais tąsytis neprivalai, nes juos gali atiduoti uosto tarnautojams, kurie nuveža prie kajutės.
Apskritai eilės – kruizo realybė. Jų pasitaiko visur – ypač prie švediško stalo, prie konferansjė. Tačiau visgi didžiumą laiko eilių nėra. Tereikia eiti kažkur tuo metu, kai kiti ten neina – tarkim, pusryčiauti vienam pirmųjų. Pamatęs eilę viename restorane pereidavau į kitą.
Išlaipinimo išvakarėse kruizinio laivo koridoriuje sustatyti lagaminai. Juos paima darbuotojai ir vėl atiduoda uoste. Paprasčiau viską neštis pačiam.
Kur plaukti kruizu?
Tiksli kruizo patirtis priklauso nuo to, į kokį pasaulio kraštą juo plauksite. Nors laivai ir įgulos – tos pačios (kas sezoną jie „pervaromi“ iš vieno regiono į kitą), juk skirsis aplinka, klimatas, patirtis uostuose.
Pirmam kruizui aš išsirinkau populiariausią regioną – Karibus. 34% visų pasaulio kruizų keleivių plaukia į tas mažas šaleles. Jos – labai fotogeniškos žvelgiant iš vandenyno, be to, kruizas – geriausias būdas jas aplankyti, nes kiekvienoje yra ką veikti kaip tik maždaug dieną, o keliauti kitais būdais ten brangu. Kruizų sezonas Karibuose – gruodis-balandis, bet aš plaukiau gegužį, jam pasibaigus. Tai – smagu, tada uostai ne taip užkišti kruizų keleiviais.
Sent Kitso salos krantai iš išplaukiančio laivo. Vakarėja.
Dar apie 19% kruizų keleivių – ir turbūt dauguma taip keliaujančių lietuvių – leidžiasi į Viduržemio jūrą, paprastai vasarą ar rudenį. 12% kruizų vyksta šiaurės Europoje: Baltijos, Šiaurės jūrose (vasaromis).
Karibus – kruizų, kaip rinkos, tėvynę – pasirinkome specialiai: visi kiti regionai stokoja kažkurios iš detalių, dėl kurių kruiziniu laivu plaukti šitaip gera. Tarkim, po Europą patogu keliauti ir kitais būdais; šiaurėje klimatas mažiau tinka sėdėjimui atvirame denyje; jei kruizinis laivas švartuotųsi didmiesčiuose – per aštuonias valandas niekaip nespėtum pamatyti visko, kas ten įdomu.
Suaugusiųjų atviras denis „Serenity“ laivugalyje. Daugelis laivų turi atskiras zonas žmonėms pagal amžių: 7-11 metų, 12-14 metų, 15-17 metų ir pan. Ši zona – nuo 21 metų, tačiau ten nėra nieko nepadoraus: tiesiog tie, kam trukdo vaikų spiegimas, gali pailsėti. Man labiau patiko, kad apie šią zoną mažiau kas žinojo, tad ji buvo tuštesnė.
Tačiau visi regionai turi privalumų. Kadaise kruizai tebuvo poros jūrų fenomenas, o dabar kruiziniai laivai jau naršo visus vandenynus, jūras ir net didžiąsias upes. Populiarėja kruizai Azijoje, Persijos įlankoje, Australijoje,Pietų Amerikoje. Daugėja ir keleivių (2009 m. – 18 mln., 2014 m. – 22 mln., nepaisant ekonominės krizės), ir kruizinių laivų, kurių šiuo metu pasaulyje jau – 448. Sparčiai auga ir jų dydis: šiandien didžiausias talpina 5500 keleivių, kai 2010 m. rekordas buvo 4100, 1998 m. – 2600.
Po dviejų kruizų po Karibus (kurių metu vis tiek aplankiau tik dalį Karibų šalių) jau pasirinkau kitokį regioną: pietryčių Aliaską. Ten irgi sunkiai pakeliausi kitais būdais, nes į tuos miestus ir miestelius nėra kelių. Kitas Aliaskos kruizo pliusas: didžiąją dalį mršruto laivas plaukia ne atvira jūra, bet sąsiauriais ir fjordais, taigi, nuostabūs vaizdai į laukines pakrantes, net banginius tiesiai iš laivo mačiau. Aišku klimatas vėsus, lietingas, net vasarą buvo +15 ir pan.: bet nėra to blogo kas neišeitų į gera, deniai buvo tušti (priešingai nei Karibuose) ir galėjau vienas gėrėtis nuostabiausiais saulėlydžiais ir peizažais. Be to Aliaskos kruizai išskirtiniai tuo, kad dažniausiai yra į vieną pusę: mes plaukėme Vankuveris-Siuardas su keturiom stotelėm pakeliui. Taigi, kruizinis laivas ten tarnauja ir kaip transportas iš taško A į tašką B.
Kruizo trukmė: 3, 7 ar 14 dienų?
Pasirinkus kruizo vietą, antras svarbiausias pasirinkimas – kruizo trukmė. Mano išsirinktoji savaitė pasirodė optimali. Laive daug pramogų, tačiau išskyrus kviestinius atlikėjus teatre, pagrindinio restorano trumpąjį meniu ir, aišku, uostus, diena iš dienos jame beveik niekas nesikeitė. Švediškų stalų maistas savaitės pabaigoje jau pradėjo lengvai pabosti (kaitaliojama tik dalis maisto, kai kuriuose laivuose ir tai nežymiai). Koridorių muzikantai tik persirengdavo kitais rūbais (kada nors ir tie komplektai, aišku, ima kartotis).
Vandens pramogos viršutiniame kruizinio laivo denyje
Dvi kitos standartinės kelionės kruiziniu laivu trukmės – 14 dienų ir 3-5 dienos. Kruizo kaina nesiskirs taip smarkiai, kaip skirsis trukmė: 3 dienų kruizas Karibuose kainuos nedaug pigiau, nei 7 dienų. Todėl trumpi kruizai mažai apsimoka, o vietoj ilgesnio aš tikriausiai rinkčiausi plaukti 7 dienas ir dar pakeliauti kitu būdu.
Kokią kajutę rinktis kruiziniame laive?
Paskutinis pasirinkimas, kurį tenka padaryti dar perkant kruizą – kajutė. Visos jos – lyg viešbučių kambariai, su tualetu ir kasdien tvarkomos kambarinių, kurios (kurie) kiekvieną sykį tradiciškai išlanksto iš rankšluosčių gyvūnėlius (vieno maniškių laivų teatre net buvo pastatytas spektaklis apie rankšluosčių gyvūnėlius, keleiviai mokyti juos lankstyti, pardavinėtos knygelės).
Iš rankšluosčio išlankstyta varlė. Kasdien gyvūnėlis būdavo skirtingas
Laivuose būna keturios pagrindinės kajučių kategorijos, nuo pigiausios iki brangiausios:
1.Vidinės (interior) kajutės be langų.
2.Išorinės (ocean view) kajutės su nemažu, tačiau dėl bangų taškymo ir sudėtingo valymo paprastai nešvariu langu. Daugelyje laivų keistas ir išplanavimas: langas yra lovos galvugalyje, pro jį pažiūrėti sunku.
3.Balkoninės (balcony) su balkonu ir kėdutėmis jame.
4.Apartamentai (suite) su balkonu ir didesniu plotu.
Pirmą kartą plaukėme išorine kajute, vėliau – su balkonu. Kokią pasirinkti – priklauso nuo kainų skirtumo būtent tame laive, jūsų pomėgių. Ar jums svarbu rytais atsigerti balkone, ar norite prabudęs matyti jūrą ar uostą ir žinoti, kad už lango jau šviesu? Tik turėkite omenyje, kad, jei jums nebūtinas privatumas, visas laivas – jūsų, taigi, galima į kajutę grįžti tik pernakvoti (vietoje balkono galite sėdėti atvirame denyje).
Kaitininimasis saulutėje viršutiniame kruizinio laivo denyje
Kruizinių laivų keleiviai mėgsta pasirinkti ne tik kajutės rūšį, bet ir konkrečią kajutę. Forumai linksta nuo skundų: „kajutėje X girdisi kaip kažkas vaikšto viršuje“, „kajutėje Y ūžia varikliai“. Jei nesate opus ir lengvai užmiegate, nekreipkite dėmesio ir rinkitės „garantuotą kajutę“ (guarantee). Šiuo atveju pirkimo metu pasirinksite tik rūšį, o pačią kajutę jums priskirs vėliau. Du pliusai: „garantuotos kajutės“ dažniausiai pigesnės, be to, dažnai gauni bent šiek tiek geresnę kajutę, nei pažadėta.
Pavyzdžiui, visada imu guarantee ir dar nė karto nedavė pigiausio tos kategorijos kajučių aukšto. Šiaip, kuo aukščiau kajutė, tuo ji daugiau kainuoja. Tačiau kuo aukščiau, tuo labiau supa bangos. Mano žmona tam jautri – tačiau vartodama vaistus nuo jūros ligos (reikia pradėti gerti dar prieš kelionę kruiziniu laivu) ji blogai nepasijuto.
Kajutė su langu kruiziniame laive. Priekyje dar yra staliukas, kėdė. Pagrindinis trūkumas, kuriuo žmonės skundžiasi daugybėje laivų – yra tik viena rozetė (taip buvo ir mūsiškiame). Tad pasirūpinkite adapteriais, ilgintuvais.
Kruizinių laivų įgulos – tikras Babelio bokštas
Kiekvienas kruizinis laivas turi nematomą pusę. Tarkime, mūsų pirmas laivas turėjo 10 liftais sujungtų aukštų (denių), tačiau žemiausias, kuriame buvo keleivių kajutės – ketvirtasis. Bet lipdamas į jį uoste daugybę langelių mačiau ir trečiame aukšte, o tikriausiai yra ir pirmas, antras. Ten – įgulos zona. Tai, ko keleiviai neturi matyti: varikliai, skalbyklos, medicinos punktas, įgulos kajutės ir… morgas. Juk iš tūkstančių keleivių kruiziniuose laivuose vis karts nuo karto kas miršta…
Kam įdomu sužinoti daugiau, rekomenduoju pasižiūrėti dokumentinį serialą „Cruise ship diaries“ apie keleto kruizinių laivų įgulų gyvenimą. Tos įgulos – daugiatautės kaip niekas. Net ir lietuvę vieną sutikome, o kur kas daugiau – indoneziečių, filipiniečių, rumunų, ukrainiečių. Žmonių iš skurdžių, tačiau darbščių šalių. „Pasaulyje daug valstybių nesugyvena, o pas mus tų šalių piliečiai tarpusavyje sutaria puikiai“ – paskutinę vieno kruizų dieną gyrėsi kruizo direktorius, pakvietęs kruizo keleivius į klausimų-atsakymų vakarą su kai kuriais įgulos nariais. Į teatrą atėjo tik kokie dvidešimt keliautojų – dauguma, matyt, įgulos gyvenimo už tų plačių šypsenų pasirenka nematyti, o gal tiesiog krovėsi lagaminus, nes buvo paskutinė diena.
Kruizinio laivo animatoriai atsakinėja į keleivių klausimus. Dešinėje - kruizo direktorius.
Kruizinis laivas – tai ištisas plaukiojantis miestelis. Įgulos nari būna ir virš 1000 (maždaug trečdalis tiek, kiek keleivių). Įgula turi ir savo „slaptas“ valgyklas (kur gali jaustis laisvai, niekas jiems nepriekaištauja dėl ne taip susisegtų uniformų), poilsio zonas. Uostuose prekybininkai irgi skelbia akcijas laivų įguloms. Bet laisvo laiko jos turi mažai. „Įprasta darbo diena – 11 valandų, laisvadienių nėra, viena plaukimo pamaina – 7 mėnesiai“ – pasakojo mums indonezietis padavėjas. Taupant vietą (įgulos kajučių laive juk ne begalybė) tie patys įgulos nariai atlieka po keletą funkcijų: pavyzdžiui, indas restorano padavėjas, kol neprasidėjo vakarienė, kitoje vietoje surengė fokusų šou, o komediantus vakarais pristatantis komedijų klubo vedėjas dar ir išleidinėjo keleivius iš laivo.
Vyrai iš skurdžių valstybių į kruizinius laivus nusisamdo kaip į gerai apmokamą laikiną tremtį – kad uždirbtų pinigų laukiančioms žmonoms, vaikams. Juk iš šio darbo visą uždarbį galima parsivežti namo: maistas, gyvenamoji vieta laive įguloms nemokama (tik internetas kainuoja). Klausimų-atsakymų sesijoje, tiesa, vyravo vakariečiai animatoriai, ir jiems darbas kruiziniame laive – tai draugai, klajojimas po pasaulį, įvairovė. Kai nuspręs turėti šeimą ir vaikų, jie turbūt šį darbą mes.
Kruizinio laivo šonas su gelbėjimosi valtimis. Papildomas darbas, kurį turi kiekvienas įgulos narys - reikalui esant evakuoti laivą. Kiekviename kruize būna evakuacijos repeticija. Mūsiškė truko apie valandą, tačiau kapitono balso beveik nesigirdėjo, o kiti keleiviai jos metu net gėrė: atrodo, įgulai ta repeticija - visiška rutina, o keleiviams - nuobodybė
Išskyrus tuos, kurie karjeros kopėčiomis pakils aukštai. Kaip kruizo direktoriai, kuriuos laivų įgulos visokeriopai stengiasi paversti savotiška vienos savaitės žvaigžde.
Taigi, kruiziniai laivai turi tamsiąją ar bent „prozišką“ pusę, bet per visas švieseles ir muzikos ritmus keleiviui jos beveik nesimato. Tiesa, sėdėdamas atriume sykį nugirdau, kaip apsauga kamantinėja vieną iš keleivių – tik nesupratau, ar tai išvakarėse laivo bare jam mergina įbėrė į gėrimą klofelino, ar tai jį patį kaltino, kad po vakarėlio su juo pašnekovė ilgam liko be sąmonės.
Kruizinio laivo atriumas vakare per vieną švenčių
Plaukiojantis gabalėlis Amerikos
Nors kruizų įgulos įvairiatautės, sakoma, kad kiekvienas kruizinis laivas – tai plaukiojantis gabalėlis Amerikos. Mat būtent amerikiečiai labiausiai pamilę tokį keliavimo būdą: jie sudaro net 60% žmonių, visame pasaulyje išplaukiančių į kruizus. Net ir kai kuriuose Viduržemio jūros kruizuose vyrauja amerikiečiai. Kai amerikietiškom linijom plaukiau po JAV ir Karibus, tai laive kitataučių keleivių išvis beveik nebuvo. Į klausimą „Iš kur jūs?“, kurį taip mėgsta užduoti kruizinio laivo animatoriai, bendrakeleiviai visuomet atsakydavo kokio JAV miesto ar valstijos pavadinimu – o ne užsienio valstybės. Ir išgirdę žodį „Lietuva“ visi nustebdavo. „Šioje saloje bus kairiapusis eismas – bet juk jūs pripratę“ – pakomentavo vienas vyras, tikriausiai galvodamas, kad visa Europa vairuoja kaip anglai. „Ar Lietuvos mafija turi tokias jachtas?“ – dar teiravosi.
Kiekvienas laivo denis alsavo Amerika. Ekstravertai žmonės, mojuojantys visokiomis moderniomis kameromis, aršios reklamos, burgeriai, hot dogai. Kartą kruizo direktorius net surengė vakarą JAV karinėms pajėgoms pagerbti: vienas po kito buvo paprašyti atsistoti skirtingose pajėgose tarnaujantieji (sausumos, žemės, jūrų), paskui – įvairių karų veteranai (Antrojo pasaulinio jau nebuvo, bet vienas Korėjos karo veteranas dar plaukė), skambėjo himnai.
Bendrai nuotraukai susirinkę kariai karių pagerbimo vakare. „Ją parduosime jums su nuolaida“ – žadėjo kruizo direktorius.
O gegužės 5 d. laive oficialiai švęsta „cinco de mayo“ – JAV meksikiečių tautinė šventė. Lotyniškų šokių sūkuryje paskendusiai publikai šokėjai dalino meksikietiškus karolius, dirbtiniai ūsus, dirbtinius kaktusus… Kokia gi Amerika be pagarbių linktelėjimų savo mažumoms? LGBT susitikimai irgi kas antrą dieną vykdavo, viename laivų žydų šabas.
Įdomu buvo grįžus iš eilinės aplankytos salos į laivą pasijusti tarsi atsidūrus dar kitoje šalyje, kurios iš tikro toje kelionėje nė nelankiau: JAV. Tačiau jei visgi norite plaukti laivu su kiek daugiau europiečių, rinkitės Europos kruizų linijas: Costa, MSC, TUI.
Dauguma kruizinių laivų keleivių – apkūnūs amerikiečiai
Amerikoje populiarus posakis, esą kruiziniais laivais plaukia dvi žmonių kategorijos: senukai prie mirties arba jaunavedžiai. Gal tai buvo tiesa prieš dvidešimt metų, bet dabar kruizai sparčiai populiarėja visose amžiaus kategorijose. Kruizų liniją atidarė ir „Disney“ (šeimoms), o ir mūsų „Carnival“ orientuota į jaunimą (tiesa, Amerikoje ir 35 ar 40 metų žmogus dar laikomas jaunu). Išties, ką veikti laivuose yra visiems.
Kur įsigyti kelionę kruiziniu laivu?
Apsisprendėte įsigyti kruizą? Tą galite padaryti kruizinių laivų kompanijų svetainėse internete. Tačiau prieš tai verta palyginti tarpusavyje skirtingų kompanijų kruizus, tad galite pasinaudoti tokiais tinklapiais, kaip „Cruise Critic“, kur surašyti visi kruizai, jų uostai ir vieno mygtuko paspaudimu galima pažiūrėti kainas.
Locmano laivas prisišvartavęs prie kruizinio laivo. Uostų locmanai, virvinėmis kopėčiomis įlipę į laivą, padeda kapitonui įplaukti į uosto akvatoriją, kurią išmano geriausiai. Tiesa, vienas keleivis, pamatęs išlipantį locmaną, mane gerokai prajuokino: „O, žiūrėk, zuikį išlaipina“
Kruizus kai kurie žmonės perka labai iš anksto – jau dabar pardavinėjami netgi įvyksiantieji po dviejų metų. Mes pirmąjį kruizą irgi pirkome gana anksti – prieš aštuonis mėnesius. Naudojomės akcija „Early Savers“, pagal kurią esą, jei kruizas atpigs, skirtumas bus kompensuotas. Kruizas išties atpigo 25%, bet paprašyta įvykdyti sąlygas „Carnival“ ilgai „spardėsi“, „nematė“ naujo pasiūlymo: tik po to, kai paskambinome į Ameriką, parašėme keturis el. laiškus, pagaliau sutiko. Deja, kartu keliavusiems žmonėms pasisekė mažiau: kai kruizinių laivų kompanija pagaliau pripažino, kad turime teisę į pinigų grąžinimą, jų kajutės rūšies kaina jau buvo vėl pašokusi, tad jiems nieko ir negrąžino.
Grąžinimas, tiesa, vyksta ne grynais, o „kruizo pinigais“, kuriais galima atsiskaityti tik kruizo metu, tačiau už viską. Iš 400 mums grąžintų dolerių tad pirkome ekskursijas, vandens, sumokėjome ir tuos pusiau privalomus arbatpinigius. Šitaip kruiziniame laive nieko papildomai ir neišleidome. Be to, dalį kruizo pinigų išsigryninome kazino: juk už kruizo pinigus galima pirkti ir žetonus ar teisę sukti automatus, o paskui visa tai galima iškeisti jau į tikrus „žalius“ dolerius…
Minigolfas mūsų kruize buvo nemokama pramoga
Atsižvelgaint į visą patirtį, patarčiau pernelyg netikėti visokiais kruizinių laivų kompanijų reklaminiais pažadais ir verčiau rinktis kruizą pagal realią kainą tuo metu, palaukti akcijų su tikra nuolaida (aišku, jei plauksite iš kažkur, į kur reikia skristi, delsti neišeis, nes dar reikės nusipirkti lėktuvo bilietą, kurie gali pabrangti). Kitus kruizus pirkome vėliau.
Visokios akcijos, siūlomos pačiame laive, irgi retam apsimoka: tarkime, kiek skaičiavau, tam, kad apsimokėtų įsigyti „neribotų gaiviųjų gėrimų kortelę“, turėtum išmaukti jų kasdien bent po kelis litrus. O juk didelę dalį kruizo net nebūsi laive…
Bent kartą gyvenime keliauti kruizu – tikrai verta
Kiekvienam, mėgstančiam keliauti, patarčiau bent kartą gyvenime išbandyti kruizą. Tai – unikali, įdomi kelionės patirtis, kurioje – netikėti vaizdai į gražias vietas iš jūros, aibė pramogų.
JAV Mergelių salų krantas žvelgiant iš laivo
Šiaip ar taip, kruizas – tai tik kelionės karkasas. Laivas – tik geras viešbutis, kiekvieną rytą atsiduriantis vis kitame mieste. Ant to karkaso galite statyti ką norite. Galite, kaip aš, nepriklausomai keliauti po aplankomas šalis. Galite rinktis pažintines ekskursijas. Galite poilsiauti – jūros dienomis prie laivo baseino, uostų dienomis artimiausiame paplūdimyje. Galite švęsti – šėlti laive iki išnaktų ir „siaubti“ uostų apylinkių barus. Galite pažindintis su kitais keleiviais visokiuose vienišių vakarėliuose. Galite leisti laisvalaikį aktyviai – juk ir pačiame laive, ir uostuose gausu tokių variantų. Galite net užsiimti savo hobiais: štai mačiau, kaip vienas bendrakeleivis Aliaskoje kiekviename uoste visą dieną praleisdavo tiesiog žvejodamas lašišas nuo kranto.
Kuo skiriasi kruizai tarpusavy?
Straipsnio papildymas: nuo pirmojo mano kruizo praėjo jau ne vieneri metai. Šis straipsnis sulaukė didelio populiarumo, o ir aš pats vis su didesniu ilgesiu prisimindavau kruizą ir Karibus. Taigi, leidausi į antrąjį savo kruizą Karibuose – visai kitokį, MSC kompanijos laivu “MSC Seaside”. Specialiai pasirinkau kitokį kruizą daugeliu prasmių ir elgiausi jame kitaip – taigi, galiu palyginti, kuo skiriasi Karibų kruizai ir kokį rinktis geriausia:
1.Laivo dydis. “Carnival Fascination” (iš pirmo kruizo) talpino 2056 keleivių, o “MSC Seaside” – 4132. Dvigubai didesnis laivas reiškia ir dvigubai didesnę pramogų įvairovę: nuo baseinų iki įvairiausių stilių barų, nuo teminių vakarėlių iki maisto bufete. Jei pirmąjį laivą kruizui įpusėjus jau pažinojau kaip penkis pirštus, tai antrąjį kažin ar pažinau iki kruizo pabaigos. Tiesa, tai reiškė ir visai varginančius atstumus atgal iki kajutės bei užgrūstas populiariausias laivo vietas. Tačiau juk negavęs vietos populiariausiame bare ar prie populiariausio baseino visada gali eiti į mažiau populiarius, kai kurie kurių kažkodėl – visai tušti… Didesniame laive taip pat reikėdavo rezervuoti vietas pagrindiniuose vakaro šou: tai nemokama, bet kadangi teatre tik ~1000 vietų, jie rodyti du-tris kartus per vakarą ir taip būdavo užtikrinama, kad visi keleiviai nesusirinktų tuo pat laiku.
Du laivai vienas šalia kito Kozumelio uoste. Kairėje – mūsiškis MSC Seaside (didelis laivas). Dešinėje – vidutinio dydžio laivas, panašus į tą, kuriuo plaukėme į pirmąjį kruizą
Be šių dviejų laivų dydžių kategorijų, dar yra patys mažiausi ~1000 vietų, dažniausiai jie – ir patys prabangiausi. Manęs jie netraukia: kainos – didesnės bent kelis kartus, o pramogų įvairovė – mažesnė; vienas pliusas nebent kad šie laivai stoja mažesnėse salose, į kurias didieji neįplaukia. Na bet čia nebent tiems laikams, kai būsiu apiplaukęs pagrindines Karibų salas – o tokių dar liko 2-4 kruizams. Geriausia – kuo didesniais laivais.
Apačioje prie pagrindinio baseino visada perpildyta, bet štai šią laiptais pasiekiamą erdvę su gražiais vaizdais atradęs mažai kas (MSC Seaside)
2.Tautinė keleivių sudėtis. MSC, kaip ir Costa, kompanijos įkurtos europiečių, todėl jos – išimtis iš bendros taisyklės, kad kruizinis laivas – plaukiojantis gabalėlis Amerikos. Klientai įvairiataučiai – gausi europiečių, lotynų amerikiečių (tiesa, lietuvio nesutikom, bet Lietuvoje MSC irgi aktyviausiai siūlo savo kruizus). Tai turi minusų: daug kas skelbiama 4-6 kalbom. Dėl to gaištamas laikas (laivo bingo panėšėjo į komediją kai “Dėmesio, dėmesio, iškrito 44 kamuoliukas” ir panašias frazes pranešėjas paeiliui sakė angliškai, vokiškai, prancūziškai, itališkai, ispaniškai ir portugališkai). Be to, mažesnės pasirodymų galimybės: vyrauja pasirodymai, kuriems nereikia suprasti kalbos (cirkas, pantomima ir pan.). “Stipriausia dalis” buvo kostiumai.
Spalvingas MSC Seaside vietinės trupės pagrindinis vakaro pasirodymas. Pirmosiomis dienomis buvo įspūdinga, bet kai kasdien kartojosi daugmaž tas pats, tik kitais pavadinimais ir kita ‘fokusų’ tvarka – per pasirodymus pradėjo ‘laužti miegas’.
3.Salų dydis pakeliui. Pirmame kruize visi uostai pakeliui buvo nedidelėse (iki ~100 000 gyventojų) salose – tokios yra idealios kruizui, nes jas nesunkiai išsamiai aplankai per dieną. Tačiau Karibuose yra ir didesnių šalių, ir antrasis mūsų kruizas stojo dviejose tokiose: Jamaikoje (Očo Rios uoste) ir Meksikoje (Kozumelio saloje). Ateityje stengsiuosi vengti kruizų, stojančių didesnių šalių “užkampiuose”: svarbiausios lankytinos vietos ten dažnai toli nuo uosto, reikia arba rizikuoti (Jamaikoje vos spėjome nuomotu automobiliu sugrįžti į laivą) arba tenkintis mažiau įdomiomis (taip darėme Meksikoje): teoriškai šalį aplankai, bet praktiškai lieki jos nepamatęs. Į didesnes šalis geriau atskristi ilgesniam laikui, o ne stabtelti per kruizą.
Meksikoje turėjome planų važiuoti į Tulumo griuvėsius. Bet laivas švartavosi ne ten, kur tikėjomės, laikas buvo labai ‘ties riba’ ir ar spėsime priklausė nuo to, ar nevėluos viešasis keltas atgal iš žemyno. Taigi, pasirinkome pasivaikščioti pakrante (nuotrauka) ir važiuoti taksi iki Gervazijo griuvėsių Kozumelyje: pamatėme mažai ką.
4.Laivo amžius. “Carnival Fascination” (iš pirmo kruizo) statytas 1994 m., o “MSC Seaside” – 2017 m. Laivai gerai prižiūrėti, karts nuo karto kapitaliai suremontuojami ir net senesnieji nėra nutriušę. Tačiau metams bėgant keitėsi dizaino filosofija: jei anksčiau, tarkime, vos kelios (prabangiausios) kajutės buvo su balkonais, naujuosiuose laivuose tokių – dauguma. Tai reiškia, kad naujuosiuose laivuose mažiau skiriasi kajučių be lango, su langu ir su balkonu kainos ir už ~100 dolerių priemoką galėjome džiaugtis balkonu.
5.Kajutė. Pirmame kruize plaukėme kajutėje su langu, antrame – su balkonu. Galimybė išeiti apsidairyti į balkoną, prisėsti buvo smagi – pro langą vaizdas gal panašus, bet langas nešvarus, apsitaškęs ir matosi prastokai.
Majamis žvelgiant iš Kajutės balkono
6.Jūros dienos. Pirmame kruize jų buvo viena, antrame – dvi. Dvi jūros dienos irgi neprailgo – tačiau galbūt dėl to, kad laivas – milžiniškas ir jame daug veiklos. Mažame laive galėtų būti nuobodu.
Vakarėlis MSC Seaside laivo denyje, kurio metu neva buvo sutinkami nauji metai. Žmonės skatinti apsirengti baltai ir dar purkšti baltomis putomis. Net nuostabu, kiek rūbų skirtingiems teminiams vakarėliams prisivežę keleiviai!
7.Švartavimasis ir tenderiai. Antrajame kruize buvo vienas uostas – Kaimanų salos – kuris bvuo per mažas, kad ten švartuotųsi mūsų kruizinis laivas. Taigi, laivas sustojo atokiau, o nuo laivo į uostą atplukdė mažesni laiveliai, vadinami tenderiais. Minusas – išlaipinimas užtrunka ilgiau. Visų pirma anksti ryte reikėjo atstovėti eilėje prie tenderio bilieto (nemokamo, bet ant jo parašyta, kada tave plukdys). Susidarė eilė ir grįžti į laivą. Informaciją, kokiuose uostuose laivai švartuojasi, o kokiuose gabenama tenderiais (tokių – mažuma), galima rasti internete.
Eilė prie tenderių Kaimanų salų uoste
8.Atvykimo į laivą laikas. Pirmame kruize į laivą atėjome prieš jam išplaukiant, o antrame – greitai po įlaipinimo pradžios. Įlaipinimo procesas antrame kruize užtruko apie valandą – greičiau, nei tikėjausi, pasiskaitęs baisių istorijų apie milžiniškas eiles.
9.Audros. Pirmasis mūsų kruizas laiku atplaukė į visus uostus kaip suplanuota. Užtat antrasis dėl blogo oro negalėjo įplaukti į Ocean Cay uostą – jis buvo pakeistas Nasau uostu Bahamuose. Tokiu atveju jokios kompensacijos nepriklauso: kruizų linija privalo tik tave nustatytą laiką plukdyti ir negarantuoja išlipimų uostuose, nors iš paskutiniųjų stengiasi, kad jie įvyktų. Aišku, oro nepasirinksi: bet pasidomėjęs gali sužinoti, kuriuose uostuose kruizams švartuotis sunkiausia, bei kokiu sezonu gausiausiai audrų. Tarkime, kiek kalbėjome su laivo darbuotojais, sustojimus Ocean Cay uoste atšaukia kone pusę kartų.
Dar po poros metų, leidausi į kruizą po Aliaską. Štai, kas skyrėsi ten:
1.Kruizo kryptis: į vieną pusę ar ratu. Dauguma kruizų pradeda ir baigia kelionę tame pat “baziniame uoste”, bet Aliaskos kruizai (ir dar kai kurie) plaukia į vieną pusę Taip keliauti įdomiau, pakeliui keičiasi klimatas, gamta, jautiesi labiau kaip ekspedicijoje.
2.Klimatas. Daugelis kruizų vyksta šiltuose kraštuose, bet Aliaskoje net kruizų sezono metu vėsu. Baseinas, šezlongai ir pan. pramogos jau po pirmos dienos daugeliui baigėsi, užtat iš denių matėsi nuostabūs vaizdai ir niekada nebuvo problemos rasti vietą prisėsti denyje (pavyzdžiui, ten pusryčiauti).
Nuostabus tuščias denis
3.Amžiaus kategorija. Kiekvienos kruizų linijos turi savo amžiaus kategoriją, kuri vyrauja. Na, nėra visi keleiviai jos, bet tai matosi. Tiek “Carnival”, tiek “MSC”, vyravo jaunesni – bet tai reiškia apie 35-45 m. Tuo tarpu “RoyaL Caribbean”, kuriuo plaukėme į Aliaską, vyravo jau kokių 55-65 m. žmonės. Daug kas su tuo susiję: nors ir Aliaskos kruize buvo numatyti visokie vakarėliai, ten tebūdavo nedaug žmonių, kai MSC ir “Carnival” laivai tiesiog šėlte šėlo. Ir “Royal Caribbean” keleivių amžius dar ne riba: kaip paskojo dažnai kruizais plaukiantys amerikiečiai, “Princess” ar “Holland America” linijom plaukia dar vyresni.
4.Protingos pramogos. “Royal Caribbean”, priešingai “Carnival” ir MSC, siūlė dar ir paskaitas, kurios buvo įdomios. Kalbu apie tikras paskaitas, o ne apie “paskaitas apie deimantus ir meną”, kurios yra tik užmaskuotos pardavimų reklamos (tokios būna visur).
5.Kaina. Aliaskos kruizai brangesni nei Karibų, kone dvigubai. Tačiau Aliaska ir šiaip brangesnė: tai yra, keliaudamas ne kruizu, tikrai nesutaupytum, nes viešbučiai ir transportas vasaros sezonu ten irgi brangūs.
Pirmojo mano kruizo po Karibų jūros salas planas. Juodai apibrauktos salos, kuriose švartavosi laivas.
Antrojo mano kruizo po Karibų salas žemėlapis
Mano kruizo po Aliaską žemėlapis
Visi kelionių po Karibų salas aprašymai
1. Karibai: spalvingiausios pasaulio salos (ĮŽANGA)
2. Kruizai: viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant (BENDRAI APIE KRUIZUS)
3. Bahamai - Karibų turtuoliai
4. Barbadosas: maža juoda Britanija
5. Dominikos Respublika - (ne tik) saulė ir jūra
6. Jamaika - ją žino visi, pažįsta nedaugelis
7. JAV Mergelių salos - Amerikos Karibai
8. Kaimanų salos - rajų miestas, bankų rojus
9. Kuba - mirštančios revoliucijos žemė
10. Puerto Rikas: iščiustyta Lotynų Amerika
11. Sent Kitsas: mažiausia Amerikos valstybė
12. Sent Lusija: džiunglių vulkanų respublika
13. Šv. Martyno sala. Lėktuvai ir paplūdimiai.
Visi straipsniai apie kelionių būdus
Komentarai
Naujausi komentarai