Kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas gali būti labai įvairi. Nes JAV – tai ir didingi tušti nacionaliniai parkai, ir dangoraižių miestai, ir galybė kultūrų, ir sportas, ir dar daug kas.
Esu keliavęs po JAV jau devynis kartus ir kaskart atrandu ką naujo, nes skirtingos JAV vietos viena nuo kitos skiriasi net labiau, nei Europos šalys.
Susigaudyti tame nėra paprasta, todėl čia į vieną straipsnį surinkau informaciją, kaip patekti į JAV (bilietai, vizos), kaip geriausia keliauti po JAV ir ką ten labiausiai verta pamatyti.
Braiso kanjono nacionalinis parkas Jutoje
JAV didmiesčiai – dangoraižiai, prilygstantys rūmams
Dangoraižių pilni miestai – vienas JAV simbolių. Net jei į JAV keliautumėte dėl gamtos ar kitų priežasčių, neišvengiamai atvyksite ir į didmiesčius. Tikrai verta pagrindiniuose pabūti bent kelias dienas.
JAV miestai neturi europinių senamiesčių, Viduramžių katedrų ar antikinių griuvėsių: net patys seniausi JAV miestai yra naujesni už Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Ir, nepaisant to, senieji Amerikos didmiesčiai tiesiog pribloškia istorija ir senove: 100-150 metų amžiaus dangoraižiais, traukinių stotimis, bankais, universalinėmis parduotuvėmis, universitetais, viešbučiais, teismais, kartais net fabrikais, kurie ir dydžiu, ir puošnumu pranoksta beveik visus Europos didikų dvarus ir dalį karalių rūmų. Tada Amerika tapo galingiausia pasaulio šalimi – ir tai matosi kiekviename pastate.
Pitsburgo Mokymosi katedra – tarpukariu statytas Pitsburgo universiteto dangoraižis. Vidus ne mažiau įspūdingas, nei išorė.
Iki šiol vienas man smagiausių užsiėmimų tokiuose miestuose – pasivaikščioti jų centruose, pasigėrėti užvertus galvą statulomis, bareljefais, kolonomis, kuriais JAV architektai kadaise puošdavo net eilinius biurų daugiaaukščius. Jei tik galite, užeikite ir į didingus fojė: JAV niekas nebombardavo, neokupavo, todėl kai kur išlikę pribloškiami šimtamečiai interjerai su verslą ir darbą šlovinančiomis freskomis, citatomis.
Istorinė universalinė parduotuvė Klivlande
Kitas malonumas – pakilti į vieno dangoraižių viršūnę ir pažvelgti į miestą iš paukščio skrydžio, arba pasižiūrėti į miesto centrą iš šiek tiek toliau, iš kur visi jo dangoraižiai matosi kaip viena visuma. Mat visi JAV miestai tokie: centre – dangoraižiai, aplinkui – vienaukščių namų priemiesčiai, kurių gyventojai į centrus kas rytą važiuoja valandą, dvi, tris. Taigi dangoraižių panoramos, kuriai sugalvotas net angliškas pavadinimas skyline, niekas neužstoja.
Niujorko (pietinio Manhatano) “skyline” iš laivo, keliančio prie Laisvės statulos
Įspūdingiausias toks “senasis JAV didmiestis” – Niujorkas, 1920-1960 m. buvęs didžiausiu pasaulio miestu: vien jo centro (Manhatano) dydis sunkiai suvokiamas, o žmonių tame centre gyvena kaip pusėje Lietuvos.
Su Niujorku visad konkuravo Čikaga. Anos “Amerikos aukso amžiaus” didybės daug ir Filadelfijoje, yra ir Bostone, Detroite, Sent Lujise bei kituose JAV šiaurės rytų miestuose. Mat tais laikais, kai visa tai pastatyta, prieškariu ir tarpukariu, pasaulyje lyderiavo tik šiaurės JAV rytai – kitur dar buvo “Laukiniai vakarai” ar “Skurdūs pietūs”. Išskyrus gal aukso karštinės dėka iškilusį San Franciską, žavintį savo tiltais.
Filadelfijos centras
Visiškai autentiškų miestų centrų JAV beveik nerasi, o išlikę seni namai stovi pramaišiui su naujais. Paveldas šioje šalyje nėra labai saugomas: miestai yra skirti naudojimuisi, o ne grožiui. Tad pasenę, nereikalingi pastatai išmetami tarsi baldai ar drabužiai. XIX a. pastatas, netgi bažnyčia ar buvęs aukščiausias pasaulyje dangoraižis, nesunkiai gali virsti dulkėmis ir būti pakeistas kokia “nauja dėžute”. O kai prireikia nutiesti naują kelią, miestas ‘prakertamas’ tarsi miškas: tiesiog išgriaunama viskas, kas pakeliui, nepriklausomai nuo amžiaus ar vertės.
Tik JAV pietryčiuose, kurie ilgą laiką buvo skurdūs, galima rasti pavienių geriau išsaugotų miestų. Jų centrai tokie labiau europiniai – rūmai ir dvarai, o ne dangoraižiai. Tarp jų – Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana.
Naujojo Orleano istorinis Prancūzų rajonas
JAV Šiaurėje vienintelis gražesnis senamiestis – Filadelfijos, kur buvo paskelbta JAV nepriklausomybė ir todėl amerikiečių garbės reikalas buvo jį išsaugoti kartu su visais istoriškai reikšmingais pastatais.
Prie Filadelfijos simbolio – jos Nepriklausomybės salės, kur paskelbta JAV nepriklausomybė
Šiais laikais vis daugiau JAV žmonių gyvena Vakaruose. Tačiau dauguma tenykščių didmiesčių – nauji, tokie begaliniai priemiesčiai iš vienodų vienaukščių pastatų ir todėl nuobodūs vaikščioti. Net ir antrasis pagal dydį JAV miestas Los Andželas anapus Holivudo toks. Keliautojams jie praverčia labiau kaip vieta apsistoti ar pavalgyti. Ir tai dažniausiai net ne jie, o pakelės prie jų. JAV vakaruose svarbiausios lankytinos vietos – gamtoje.
Detroito, dar vieno senojo JAV didmiesčio, centras
JAV nacionaliniai parkai ir gamtinės lankytinos vietos
Kone visos pasaulinės reikšmės gamtos įdomybės JAV paskelbtos nacionaliniais parkais. JAV nacionaliniai parkai visai kitokie, nei Europoje, nes ten negyvena joks žmogus. Nusiperki bilietą ir patenki į šimtų ar net tūkstančių kvadratinių kilometrų erdvę, kur aplink – tik gamta, švelniai pritaikyta keliautojui. Ilgi takai pasivaikščiojimams, lankytojų centrai, šen bei ten asfaltuoti automobilių keliai: jei nenori ar negali leistis į “laukinį” žygį, galima gražiausius “atvirukinius vaizdus” pamatyti tiesiog iš pakelės aikštelių. Tvorelių, užrašų “neišklyskite iš tako” beveik nėra: eini kur nori.
Viena iš arkų Arkų nacionaliniame parke Jutoje.
Ir ta gamta labai įvairi, juk JAV – gigantiška šalis.
JAV pietvakariuose tai – dykumos ir dyki uoliniai kalnai bei kanjonai. Itin įspūdingi Didžiojo kanjono, Braiso kanjono, Natūralių arkų nacionaliniai parkai, Monumentų slėnis, Alamogordo baltieji smėlynai. Daugiausiai gražių nacionalinių parkų – Jutos valstijoje ir aplink.
Monumentų slėnis. Tarsi iš žemės gelmių išdygusios milžiniškos uolos.
JAV šiaurės Vakaruose – žali miškai, upės. Tenykštė pažiba – Jeloustounas (žiemą neprivažiuojamas), garsėjantis kaip viena vos kelių pasaulio vietų, kur pilna geizerių.
Jeloustouno geizeris
Floridoje – pelkės, pilnos aligatorių, kur gali braidyti, vaikščioti, lėkti propeleriniais laivais ar bagiais (Evergleidsas).
Aligatoriai Evergleidse
Havajuose – pajuodijusia lava padengta žemė ir kartais vis išsiveržiantys vulkanai – Kilauea, bei Mauna Kea, aukščiausias nuo papėdės pasaulio kalnas.
Lavos užlietas kelias Vulkanų nacionaliniame parke
Na o Aliaska išvis beveik kaip vienas didelis nacionalinis parkas: jos plotas kone kaip pusės Europos Sąjungos, o gyventojų – kaip viename Vilniuje, daugybėje vietų ten nestovėjęs joks žmogus, dauguma kaimų pasiekiami tik lėktuvais ar laivais, nes nėra kelių. Daug kur meškų daugiau nei žmonių, fjordai, salos, ledynai, galingos upės, aukščiausi JAV kalnai… Kelionių sezonas – vasara, bet žiema stebina žvaigždynais ir šiaurės pašvaistėmis.
Aliaskos fjorduose
Gamtos mylėtojams kelionė po JAV – tai kelionė iš nacionalinio parko į nacionalinį parką, nusipirkus specialų bilietą – “America the Beautiful” pasą – su kuriuo gali įvažiuoti į kiekvieną jų ištisus metus. Nesu tas, kuriam kelionės – tai vien gamta, tačiau pagrindiniai JAV nacionaliniai parkai negali nepriblokšti.
Siono kanjono nacionalinis parkas Jutoje.
Be to, JAV gamta visada arčiau žmogaus, nei Lietuvoje. Net miestuose pilna voverių, miestų parkuose ar kapinėse gali sutikti kiškių, stirnų, o nacionaliniuose parkuose (tuose, kurie nėra dykumose) beveik visuomet pamatai žvėrių. Ir vienas įspūdingiausių JAV gamtos stebuklų yra praktiškai miesto centre – Niagaros kriokliai.
Niagaros kriokliai. Dėl jų vietos mieste galima į juos pažiūrėti iš įvairiausių rakursų – arti, toli, iš bokšto, iš laivo, iš tunelio už krioklių…
JAV muziejai ir lankytojų centrai
Nesvarbu, ar esate didmiesčio centro muziejuje, ar nacionalinio parko lankytojų centre – ką jau moka amerikiečiai tai moka: padaryti šitokias turistines vietas patrauklias. Informacija ten pateikiama ne tik nuobodžiais stendais, bet ir vaizdu, garsu, vaidinimais, visokiais žaidimais: randa ką veikti ir vaikai. Pasitaiko ir į kainą įeinančių ekskursijų – tik reikia sužinoti jų laiką. Užėjęs į dažną iš didžiųjų gerųjų muziejų ryte, gali nesunkiai išeiti vakare ar bent jau po kokių 5 valandų – net jei nesi muziejų fanas.
Springfildo prezidento Linkolno bibliotekoje-muziejuje – ekranai, rodantys agitacinius 1860 m. prezidento rinkimų klipus. Tik kad tada nė nebuvo televizijos! Klipai specialiai sukurti muziejui, kad padėtų šiandieniniam žmogui ar net vaikui įsivaizduoti tuometes aistras JAV, privedusias prie pilietinio karo
Tiesa, visų muziejų kainos – gana didelės, bet jie to verti. Ne vien dėl pristatymo, bet ir dėl eksponatų: dešimtmetis po dešimtmečio JAV milijonieriai suaukojo muziejams savo kolekcijas, todėl net, tarkime, vienos geriausių vietų atrasti Europos dailę yra JAV. Kiekvienas senasis JAV didmiestis turi kokį meno muziejų, kur pilna Rembrantų, Rubensų ir panašaus “kalibro” kūrėjų darbų, ir kuo didesnis didmiestis – tuo geresnis muziejus…
Nacionalinis oro pajėgų muziejus Deitone. Čia – ir filmai, ir galimybė įlipti į visus prezidento lėktuvus, buvusius prieš dabartinį, ir bombonešis, numetęs atominę bombą ant Hirošimos, ir atrakcionai-simuliatoriai, vartantys taip, tarsi pats būtum naikintuvo kabinoje
Ir dar viena gera žinia: be privačių mokamų muziejų, yra ir ne ką prastesnių nemokamų. Daugiausia tokių – Vašingtone, kuris yra tikras muziejų miestas: savaitę ten gali praleisti vien nemokamuose muziejuose. Oro ir kosmoso, juodaodžių, indėnų, gamtos istorijos ir t.t.
Įdomi JAV tradicija – Gyvieji muziejai, dydžio sulig ištisais miesteliais, kur tarp lankytojų įsimaišę aktoriai nuolat vaidina muziejaus temą (kokį istorinį periodą). Vienas žymiausių – Colonial Williamsburg Virdžinijoje, kur inscenizuojami kolonijiniai laikai JAV. Nemažai Gyvųjų muziejų yra JAV vakaruose – jais paversti apleisti Laukinių Vakarų miesteliai. Kai kurie Laukinių Vakarų miesteliai, kaip Pietų Dakotos Dedvudas, dar gyvenami, bet kartu yra ir pusiau muziejai (nuolatiniai spektakliai aikštėse ir pan.).
Colonial Williamsburg interpretatorius (taip vadinami šie aktoriai) įtikinėja lankytojus prisidėti prie Amerikos revoliucijos
Memorialų taip gražiai ir skoningai, kaip amerikiečiai, irgi nekuria niekas: sugebama nenueiti į “sovietinę gigantomaniją”, bet kartu ir nepadaryti kažko niekingai menko. Įvairiausių karų veteranai, mirę prezidentai, genocidų aukos – viskas nusipelno subtilaus, bet didingo pagerbimo. Įspūdingiausias man turbūt – Rugsėjo 11 teroro akto memorialas Niujorke, amžinai į bedugnę besipilantis vanduo. Bet niekur nėra tiek memorialų, kiek Vašingtone.
Rugsėjo 11 memorialas Niujorke. Kvadratas su besiliejančiu vandeniu žymi bokštų dvynių, nugriautų teroro akto metu, kontūrus
JAV pirmauja pasaulyje mokslo ir technologijų srityje, todėl JAV yra galimybė pamatyti ir didžiausius žmonijos technologinius stebuklus, kurių kiekvienas čia pritaikytas turistams. Pavyzdžiui, tik JAV paprastai galite patekti į veikiantį kosmodromą – Kanaveralo kyšulyje Floridoje, iš kur amerikiečiai į kosmosą leidžia savo misijas ir iš kur žmogus pakilo į mėnulį.
Raketos paleidimas Kanaveralo kyšulyje
O JAV Pietuose muziejais virto daug senųjų plantacijų. Apie jų šeimininkų dinastijų ir vergų mūsų akimis keistus gyvenimus šiandien pasakojama ekskursijų metu, rodomi autentiški daiktai, interjerai: apskritai JAV Pietūs XIX a. turėjo daugiau bendro su aristokratiška Europa nei su JAV Šiaure.
Oak Valley plantacijos dvaro ąžuolų alėja (ir dvaras tolumoje) prie Naujojo Orleano
Tiesa, reikia padaryti “namų darbus”: tai, kad JAV turi vienas kokybiškiausių pasaulyje turistinių vietų, jokiu būdu nereiškia, kad visos jos tokios. Augant turizmui kiekvienas svarbesnis JAV miestas apaugo šimtais visokių “spąstų turistams”: muziejų-parduotuvių, pramogų parkelių ir ekskursijų temomis, kuriomis nelabai yra ką pasakyti (“piratų turas” mieste, kur beveik nebuvo piratų, “vaiduoklių turai” ir pan.). Daug jų labai vidutiniški (bet nelabai pigūs), o klientus susirenka masine reklama, viešbučiuose dalinamais nuolaidų kuponais.
JAV kurortai ir klimatas
Poilsiauti prie vandenyno į JAV keliauja mažai užsieniečių – tačiau JAV turi išties puikių kurortų. Daugelis amerikiečių, tiesą pasakius, niekada gyvenime nėra poilsiavę už JAV ribų – nors pinigų turi daug. Kam, jei Amerikoje – visokiausia gamta ir visoks klimatas? Be to, didžiuosiuose JAV kurortuose – įspūdinga visokiausių pramogų pasiūla.
Miami Beach nerija žvelgiant iš Majamio centro
Kiaurus metus vasara būna tik vienoje JAV valstijoje – Havajuose. Valstija susideda iš septynių salų, kurių visos labai skirtingos. Didingos laukinės gamtos ir mažų viešbučių mėgėjams patarčiau keliauti į Didžiąją Havajų salą – vulkanų rojų – o norintiems maudytis dangoraižių papėdėje, vakarais “kultūrintis” didmiestyje, užsiimti serfingu labiausiai tiks Oahu. Temperatūra gruodžio dienomis maždaug +26, liepą – +31.
Pagrindinėje Konos kurorto (Havajų didžioji sala) gatvėje pastatai nenustelbia gamtos
Tiesa, iš Lietuvos skristi iki Havajų toli ir brangu. Daug artimesnis Havajų pakaitalas ne tik lietuviams, bet ir rytų pakrantės amerikiečiams – Florida, kurios pagrindinis ir istorinis kurortas – Majamis, garsėjantis savo naktiniams klubams ir mados fotosesijoms užleistu Miami Beach tarpukario rajonu.
Tarpukariniai Majamio pastatai
Florida – vyriausia amžiumi JAV valstija, nes daugelio amerikiečių svajonių pensija yra namas Floridoje prie paplūdimio (viską parduoda ir išsikrausto)> Bet ir poilsiautojams ir pramogautojams ji gali pasiūlyti daugiau, nei dešimt kitų valstijų kartu paėmus. Turistams populiaru iš Floridos leistis į kruizą po Karibus, kur dalis salų irgi priklauso JAV (Puerto Rikas, JAV Mergelių salos). Yra Floridoje ir senų miestelių, virtusių pramogų rojais: Ki Vestas, Sent Augustinas.
Tradicinis pastatas su veranda Ki Vesto kurorte Floridoje
Floridoje, kaip ir visur JAV, yra ką veikti ir visai šeimai. Ten – ir Disnėjaus pasaulis, didžiausias pasaulyje pramogų parkas. Jo plotas – kaip ketvirtis Vilniaus ir ten yra 6 pramogų zonos, kurių kiekvienoje gali praleisti visą dieną (įprastinis “Disneilendas” – tik viena iš šešių), o kur dar golfo aikštynai, viešbučiai, “Disnėjaus miesto centras”. Gali visas atostogas praleisti vien ten, niekur neišeidamas: yra daugiadieniai bilietai į konkrečią zoną ar visas pramogas.
Disnėjaus pasaulyje
Kitoks, suaugusiųjų, “Disneilendas” yra dar toliau nuo jūros – tai Las Vegasas. “Pasaulio lošimų sostinė”, bet gal reiktų sakyti “Pramogų sostinė”: ten – įspūdingiausi šou (vien Cirque du Soleil siūlo septynis nuolatinius pastatymus), atrakcionai aukščiausio vakarų JAV bokšto viršūnėje ir t.t. Daug kas nemokamai: vieni aukščiausių pasaulio fontanų, dirbtinis ugnikalnis, šou prilygstanti naktinė šviesų jūra ir vaizduotę pranokstantys šiuolaikiniai pastatai (Egipto piramidės stiklinė kopija, Eifelio bokštas, Venecija…). Vasaromis labai karšta (kai lankiausi pirmą kartą, buvo +44) – bet tenykščiai viešbučiai – tai ištisi kurortai po stogu; gali net neiti iš saviškio (nors rekomenduoju pažiūrėti daugiau).
Eifelio bokštas, Venecijos freskos, Niujorko panorama - visa tai Las Vegase
Visai kitokių kurortų yra JAV šiaurės rytuose – Naujojoje Anglijoje, prie didžiųjų ežerų. Jie ramesni, labiau primena Palangą, gamta gana lietuviška. Kiekvieno kurorto širdis – paplūdimys ir lentučių takas (boardwalk) palei paplūdimį su gausybe “paprastų” šeimos pramogų. Ten sezonas – tik vasaromis, nors ypač Naujoje Anglijoje populiaru keliauti rudenį, kai gražiai gelsta ir raudonuoja lapai. Kadaise, kai nebuvo galimybių per kelias valandas atsidurti tropikuose, daugelis JAV didmiesčių žmonių poilsiaudavo būtent tuose kurortuose, tokiuose kaip Atlantik Sitis.
Žiemos šiaurinėje JAV dalyje – snieguotos, o kuo toliau nuo vandenyno – tuo šaltesnės. Tiesa, bendrai paėmus, beveik visur (išskyrus Aliaską) kiek šilčiau nei Lietuvoje: vasaros Niujorke ar Čikagoje – kokiais 6 laipsniais karštesnės nei Lietuvoje, žiemos – 3-6 laipsniais.
Lentučių takai (Boardwalk) palei jūrą – vienas šiaurės rytų JAV kurortų simbolių. Nuotraukoje – Braitono paplūdimys prie Niujorko. Beje, brangiausi žaidimo “Monopolis” gatvė todėl vadinasi Boardwalk – nes tada, kai sukurtas šis žaidimas, tarpukariu, šie kurortai buvo “ant bangos”.
JAV kultūra ir kultūros – rasės, tikėjimai
Jungtinės Amerikos Valstijos gali asocijuotis su gamta, miestais – bet retai su kultūra. Net esame įpratę patraukti amerikiečius per dantį – girdi, jie be kultūros, tradicijų. O be reikalo: Amerikoje patyriau ir vienas įspūdingiausių pasaulyje kultūrinių patirčių.
Visų pirma, Amerika yra pasaulio popkultūros sostinė: čia gimsta tai, ką vartoja visas pasaulis, ir tai galite išvysti savo akimis. Galingiausios pasaulio sporto lygos, Holivudo studijos, muzikos žvaigždės – viskas JAV yra galimos turistinės patirtys: nuo varžybų ar koncerto iki ekskursijos po Harley-Davidson gamyklą.
Times aikštė Niujorke – vieta, kur turistai specialiai susirenka pažiūrėti reklamų, čia spindinčių ant kiekvieno pastato
Kur bekeliausi po JAV, greičiausiai galėsi nueiti į kokį tipinį sporto re(n)ginį: gal NBA krepšinį (krepšinio fanui tiesiog būtina!), amerikietišką futbolą, beisbolą, NASCAR lenktynes, amerikietiškas imtynes (prowrestling), rodeo, automobilių daužynes (demolition derby) ar pikapų ant didelių ratų (monster truck) pasirodymą: belieka paieškoti Google, kas ten tuo metu vyks. Visa tai savaip atskleidžia JAV kultūrą.
NBA arenoje, kur stulbina ne tik krepšinis, bet ir šou. Kai kurių NBA komandų bilietia labai brangūs, bet yra ir ‘pigių’ komandų
Tačiau jei ta “masinė kultūra” – ne jums, ne mažiau gali sužavėti JAV mažumų kultūros ir lankytinos vietos. Taip, daugelis amerikiečių kalba angliškai – bet čia jų panašumai ir baigiasi. JAV rajonai, miestai, valstijos “priklauso” skirtingoms rasėms, religijoms, kultūroms ir pervažiavęs keliolika kilometrų kartais atsiduri it kitame pasaulyje. Amerikiečiai to “kito pasaulio” prisibijo, laikosi savojoje kultūrinėje pusėje – todėl ieškodamas mažumų kultūros dar gali pasijusti savotišku atradėju.
Įdomiausios lietuviams – Amerikos lietuvių vietos, kurias esu specialiai tyrinėjęs ekspedicijose “Tikslas Amerika” ir sužymėjęs internetiniame žemėlapyje. Nepabuvus bent vienoje didingoje JAV lietuvių bažnyčioje, vienuolyne, muziejuje, Vyčio bareljefais puoštuose lietuvių klubų rūmuose, gali nesuprasti kodėl. Tačiau šios vietos nuostabesnės ir didingesnės už daugelį to, kas sukurta to meto Lietuvoje, nes Amerikos lietuviai galėjo sau leisti daugiau. Ir geriau išsilaikiusios: juk ten nebuvo sovietų okupacijos. Jos naujai atskleidžia Lietuvos ir Amerikos (kaip imigrantų šalies) istoriją. Daugelis JAV lietuvių vietų – šiaurės rytų pramoniniuose miestuose.
Čikagos Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia, vertinama kaip viena gražiausių visoje Čikagoje. Fasade gali rasti ir Gedimino stulpus, ir lietuviškus užrašus, viduje – Lietuvos vaizdų freskas. Pagal didybe nepasakysi, kad ją sau pasistatė lietuviai, dirbę Čikagos skerdyklose.
Kone kiekviename JAV mieste rasi ir juodaodžių rajoną. Jame ne taip ir lengva išgirsti džiazą, gospelus ar hiphopą, užtat visur nešvara, sugriuvę namai, narkotikai ir nusikalstamumas: net nė vieno viešbučio dažname nėra, nes niekas nenorėtų apsistoti (bent vieną pamatyti verta: Detroite, kur 82% žmonių – juodaodžiai – dauguma rajonų tokie). Kiek geresniais yra laikomi lotynų amerikiečių rajonai, o Naujosios Meksikos valstijoje “lotynai” net sudaro gyventojų daugumą. Ten – ispanų kalba, lotyniška kultūra, ir kai kurios jau JAV sukurtos Lotynų tradicijos (pvz. lauraideriai – automobiliai mažais ratais).
Detroito Grand Boulevard juodaodžių rajone. Iš šių keturių namų tik antrasis iš dešinės dar tikėtina gyvenamas. Laukymių šioje kadaise brangioje gatvėje nebuvo - tad kairiau matomas tuščias sklypas atsirado sudegus ar sugriuvus dar vienam namui
Apskritai, pirmą kartą keliaujant į JAV pribloškia skirtumai tarp “gerų” ir “blogų” rajonų ar net miestų. “Geri” – tokie, kur žmonės net nerakina durų ir automobilių (“Kai reikia rakintis, jaučiuosi kaip kalėjime” – sakė man vienas amerikietis), išpuoselėtos pievutės, kaimynai saugo vieni kitus (pvz. kartą nepažįstami mane perspėjo: “atsargiai, ten už kampo – narkomanas”, nes toks atklydėlis jau tikras rajono įvykis). Dauguma gyventojų – baltaodžiai ar geltonodžiai. Ten akivaizdu, kad esi turtingiausioje ir galingiausioje pasaulio šalyje.
“Bloguose rajonuose”, lotynų amerikiečių, o ypač juodaodžių gyvenamuose, tuo tarpu, viskas kitaip ir vietom jautiesi kaip trečiame pasaulyje: skurdas, nusikaltimai, keiksmažodžiai, šiukšlės, na ir daug narkotikų. Kita vertus, ten ir viskas kažkiek pigiau: parkavimas, viešbučiai (jeigu jų išvis yra). Dažniausias patarimas, kurį girdėdavau iš priemiesčių baltaodžių, išgirdusių mūsų tolimesnį maršrutą – nekišti nosies į “blogus” rajonus. Jie patys ten būna nebuvę dešimtmečius, nes “ko ten važiuoti į tuos griuvėsius?”. Tačiau kadangi kai kurie dabar “blogi” rajonai kadaise klestėjo, yra pilni gražių pastatų (tegu dažnai ir apleistų), didžios istorijos (apleisti dangoraižiai, apleista pirmoji pasaulyje automatizuota gamykla Detroite…), ten lankiausi daugybę kartų – buvau atsargus ir kol kas nieko blogo neatsitiko.
Pasiturinčio amerikiečio namas ‘gerame’ Niujorko priemiestyje
Įdomu JAV atrasti ir indėnus: gal jų daugelis išžudyta, gal dabartiniai – nuskurdę, prasigėrę ir nebesidabina plaukų plunksnomis, bet kai kurie indėnų rezervatai vis dar yra savotiškos jokiuose žemėlapiuose nepažymėtos indėnų šalys su savo prezidentais, šventėmis pow-wow, visai kita kultūra (pvz. dažname negalima ne tik fotografuoti, bet ir užsirašinėti į užrašų knygutes; nepamatysi ten ir amerikietiškų šypsenų). O Navahų rezervatas plotu net didesnis už Lietuvą! O kur dar senųjų civilizacijų griuvėsiai – JAV jų nedaug, bet Mesa Verdės namai olose yra pasaulinės reikšmės. Geriausia vieta pažinti indėnus – pietvakarių JAV, Arizonos/Jutos/Kolorado/Naujosios Meksikos sankirta, kur yra visos įvardintos vietos ir dar daugiau. Bet indėnai indėnams nelygu: JAV rytuose “rezervatai” seniai tapo savotiškomis akcinėmis bendrovėmis – jų “akcininkai” genties nariai tiesiog gauna “dividendus” iš ten įsteigtų kazino ar parduotuvių veiklos, o į jas užėjęs gali neišvysti nė vieno indėno. Nes tų indėnų tose gentyse belikę po kelis šimtus.
Vienas daugybės apleistų anasazių kaimų Mesa Verdės uolų šlaituose. Vien iš vietos, kur daryta ši nuotrauka, apsidairęs galėjau pamatyti tris.
Havajuose, savo ruožtu, gali atrasti senosios havajiečių kultūros liekanas, o Aliaskoje paskutinėje iš JAV valstijų dar yra ištisi miesteliai, nepasiekiami keliais, kur kalbama “senosiomis” (indėnų, eskimų) kalbomis.
Paradoksalu, bet mažiausiai ką išskirtinio turi “eiliniai” JAV baltaodžiai, turintys protėvių iš įvairių Europos tautų ir sudarantys apie pusę JAV žmonių. Pamenu amerikietės moksleivės pasakojimą, kad, mokytojai liepus atsinešti ką nors iš savosios kultūros, sunkiausia buvo baltaodžiams neimigrantams. Didžiuotis kilme, turėti savo simbolius jiems kontroversiška – daug kas tai laiko rasizmu. Autentiškesnės tik pietryčių JAV, kur imigracija vyko taip seniai, kad susiformavo savita kultūra: tokia labiau aristokratiška, europietiška, agrikultūrinė, vertinanti praeitį ir paveldą, giminių istorijas (palyginus su JAV šiaurės “Amerikietiškosios svajonės” tautų katilu). Daug pietiečių net nebežino, iš kokių šalių atvyko jų protėviai ir surašymuose prisistato tik kaip “amerikiečiai”. Pietinės JAV valstijos 1861-1865 m. netgi nesėkmingai kovojo dėl nepriklausomybės (Pilietinis karas) ir kai kurie pietiečiai iki šiol gerbia tada pietuose įkurtos Amerikos Valstijų Konfederacijos simbolius – bet tai irgi kontroversiška, juk Konfederacijoje ilgiau išliko vergovė. Dar viena “kultūra kultūroje” yra Luiziana (aplink Naująjį Orleaną), buvusi prancūzų kolonija, garsėjanti ir vudu.
Už Pietinių valstijų nepriklausomybę kovojusių karių kapai Misisipėje, jos prezidento Džefersono Deiviso muziejaus prieigose. Amerikos Valstijų Konfederacijos vėliavos pietiečiams, ypač baltaodžiams, simbolizuoja jų ypatingą kultūrą ir istoriją, o šiauriečiams ir dažnam juodaodžiui – vergovę ir kitką, kas JAV pietuose buvo neigiamo.
Dar verta atrasti ypatingiausias religines mažumas. Mormonai, sudarantys daugumą Jutos gyventojų: jų baltos šventyklos su pranašu Moroniu bokšte ir Solt Leik Sičio šventyklos aikštė, švenčiausioji vieta. Žydai ortodoksai ir jų rajonas Brukline (Niujorkas), kur visi aplinkiniai – juodai vilkintys, su peisais, o per šabą viskas sustingsta. Amišai, iki šiol gyvenantys tarsi XIX a.: nenaudojantys elektros, važinėjantys karietomis, auginantys po 6-8 vaikus ir kalbantys vokiškai kaip jų protėviai, į JAV atvykę prieš kelis šimtmečius (“Amišų šalys” yra Pensilvanijoje ir Ohajuje, pastarojoje – ir amišų muziejai).
Mormonų pagrindinė šventykla Solt Leik Sityje
Antra religija amerikiečiams – politika. Po 10-30 minučių dažniausiai galiu nesunkiai suprasti, už ką balsuoja mano pašnekovas: demokratus ar respublikonus. Nes skiriasi ne tik pažiūros (kurias dažniausiai ir pasako), bet ir gyvenimo būdas, automobilis ir t.t. Net “Lonely Planet” rašydama svarbiausią informaciją apie kiekvieną valstiją parašo, ar ta valstija demokratų, ar respublikonų – nes dešimtmetis po dešimtmečio daugelyje valstijų rinkimus laimi ta pati partija ir tik kelios “ant ribos esančios” nulemia galutinį rezultatą.
Respublikoniški suvenyriniai marškinėliai respublikoniškame Floridos miestelyje.
Religiją, tuo tarpu, keisti JAV daug labiau įprasta, nei pas mus: sutikau daugybę amerikiečių, pakeitusių religiją, kai kurie – net keliskart per gyvenimą. Tą skatina visokie miesionieriai: kas ant viso kvartalo per ruporą šaukia apie apokalipsę, kas kaišioja už valytuvų paaiškinimus apie pragarą. Nepaisant to, amerikiečiai – gerokai religingesni, nei europiečiai, maldos ir padėkos Dievui dažnos net viešose politikų kalbose, dauguma tikinčiųjų kas sekmadienį lanko bažnyčią, o lauko reklamos pilnos religinių šūkių: todėl gyvenimo būdo skirtumai tarp skirtingų religijų yra nemaži.
Tai ne kostiuminės dramos scena – tai amišai, pastatę greta arklius ir vežimus, žaidžia kamuoliu. Be kompiuterių, televizorių ir kito tai – viena svarbiausių pramogų
Įsivaizduojame JAV kaip modernią šalį, bet modernumu ją seniai pranoko Azija. Net stebėtina, kiek daug JAV išlikę tokių senų dalykų, kokie pas mus seniai nunykę: atsiskaitymai čekiais, vietoje elektrinių tablo – klijuojamos raidės, mylios ir coliai vietoje kilometrų ir centimetrų. Bet visa tai tapo savotiška JAV kultūros dalimi – kaip ir liepos 4 fejerverkai ar padėkos dienos kalakutas.
Liepos 4 d. fejerverkai nuo Empire State Building Niujorke
Kaip keliauti po JAV – autonuoma ar viešasis transportas?
JAV yra turtingiausia didelė pasaulio šalis, tačiau ko neturi, tai neturi: viešojo transporto. Kai kuriuose “senuosiuose didmiesčiuose” (Niujorke, Čikagoje) dar gana patogu važinėti metro (nors jis toks senas, džeržgiantis), bet daugelis atokesnių rajonų ir lankytinų vietų viešuoju transportu visiškai ar beveik nepasiekiamos (jei neskaičiuoti kokio du kartus per dieną važiuojančio autobuso, ir tai ne visur).
Kelios seniausios Niujorko ir daug Čikagos metro linijų driekiasi viršuje, beveik uždengdamos dangų. Iš toli girdisi, kaip atvažiuoja traukinys
Nes Amerika – automobilių kraštas. Teises čia duoda nuo 16 metų ir, kaip pasakojo amerikiečiai bendraamžiai, su kuriais bendraudavau paauglystėje – jei neturi automobilio sulaukęs 16 m., esi nevykėlis, nes tai reiškia, kad būsi “įstrigęs” tėvų namie. Girdėjau, tai keičiasi, bet iš lėto (paaugliai vis dažniau vietoj automobilio iš tėvų prašo “iPhone” ir, matyt, bendrauja internetu).
Pikapai ar visureigiai su paplatintais ar padidintais ratais – savotiškas JAV kultūros simbolis. Kai kuriose valstijose kone kas trečias automobilis – visureigis ar pikapas. JAV automobilių mylėtojams nešiaip reikia mašinos – jiems reikia didelės mašinos
Todėl nepriklausomiems keliautojams po JAV todėl beveik būtina išsinuomoti automobilį – beveik visada po JAV keliauju tik taip. Tik atvažiavus į pagrindinius didmiesčius automobilį kartais verta palikti priemiesčiuose ir toliau važiuoti metro: nes valandos parkavimas centre gali kainuoti ir 12 dolerių, ir 30 dolerių už valandą (privačiuose parkinguose; gatvėse paprastai pigiau, bet sėkmės rasti vietą – be to, ten negalima palikti automobilio ilgiau 2 ar 3 valandų, kartais tenka atlikti keistas biurokratines procedūras: pvz. Milvokyje skambinome ir prašėme telefonu nemokamo leidimo palikti automobilį gatvėje nakčiai – gavome).
Taip sprendžiamos parkavimo problemos Niujorko centre, ir tai parkavimas kainuoja 30 dolerių už valandą. Tačiau tokios problemos yra tik keliuose pačiuose didžiausiuose ir “geriausiuose” miestuose: daugelyje JAV didmiesčių net netoli centro gali rasti nemokamą vietą automobiliui.
Kaip ten bebūtų, be automobilio Amerikos užmiestyje daug blogiau: kartą Aliaskoje teko taip keliauti ir daugiau nenoriu. Na, atvažiuoji kokiu vėluojančiu traukiniu iki stoties, ir kas toliau, kai viešbutis už 12 km? Teko rinktis ir autostopą. O juk ir tą viešbutį už 12 km pasirinkau tik dėl to, kad jis arčiausiai, šalia pagrindinio kelio: buvo ir daug pigesnių, geresnių, bet jie dar toliau… Nuo tada nebestebina ši JAV girdėta istorija: “Iš kaimyno atėmė teises ir todėl jis įniko į narkotikus, nes be automobilio negalėjo nei darbo turėti, nei pramogų ne namie”.
Automobilio nuomos sistema JAV sutvarkyta geriausiai pasaulyje: net menkiausiame oro uoste ar miestelyje rasi autonuomos tinklų “Avis”, “Budget”, “Dollar” ir kitų atstovybes, kur, kam atsitikus, galėsi auotomobilį pasikeisti, o didmiesčių oro uostuose laukia dešimtys tūkstančių nuomai paruoštų mašinų. Be to, benzinas perpus pigesnis, nei Lietuvoje, o mokamų kelių – mažai ir jų lengva išvengti. Galiausiai, kelionė po JAV automobiliu – nesvarbu, ar senaisiais prieškariniais keliais ir tiltais (kaip garsiuoju 66 keliu, kertančiu visą Ameriką), ar naujaisiais greitkeliais – kartu ir kultūrinė patirtis. Moteliai (kur automobiliu privažiuoji prie kambario durų), greito maisto restoranų tinklai didžiuliuose pakelės “verslo miesteliuose”, pakelės poilsio aikštelės (kur gali nusnausti automobilyje ar sunkvežimyje) – viskas įaugę į amerikiečių kultūrą. Ir po kapines, ir po nedidelius muziejus po atviru dangumi važinėjama automobiliais ir, amerikiečiai pasakojo, yra net kas kempinguose į tualetą automobiliu važiuoja, “juk už kalnelio”. Gal tai viena priežasčių, kodėl JAV šitiek smarkiai nutukusių žmonių…
Indėnų piliakalniai Moundville, Alabamoje. Teritorijos plotis maždaug toks, koks matosi, kaip Kernavėje, bet paklaustas, ar nuo vieno piliakalnio prie kito eiti pėsčiom, bilietų pardavėjas patarė važiuoti automobiliu: ‘Juk karšta’
Galima po JAV keliauti ir kemperiu. Tiek automobilį, tiek kemperį paprastai pigiausia grąžinti ten, iš kur paėmei (patartina vaiuoti ratu), ir pigiau imti ne oro uoste. Greičiausiai kemperiu vis tiek išeis brangiau, nei apsistoti viešbučiuose ir nuomotis automobilį: už teisę nuvažiuoti didesnius atstumus kemperiu dar reikia primokėti.
Senas tiltas per didžiausią JAV upę Misisipę garsiajame 66 kelyje. Dabar jis uždarytas, o greta yra šiuolaikinė magistralė – tačiau pagarba seniesiems keliams taip įaugusi į JAV kultūrą, kad tiltas pats tapo lankytina turistine vieta: žmonės čia atvažiuoja, pasivaikšto, pažiūri į upę. Tilto pradžioje galima paklausyti dainos apie 66 kelią
Didesnius atstumus JAV viduje, tuo tarpu, geriausia skristi lėktuvu. Kainos, tiesa, didesnės, nei panašaus atstumo skrydis kainuotų Europoje – suskraidyti į abi puses gali kainuoti 150-250 eurų.
Kartais galima sutaupyti (patogumo sąskaita) važiuojant ilgo nuotolio autobusais. Klasikinius “Greyhound” gerokai nukonkuravo dviaukščiai “Megabus”, veikiantys tarsi pigių skrydžių avialinijos: artėjant važiavimui, kainos kyla (verta pirkti iš anksto), yra priemoka už antrą lagaminą, vietas priekyje ir pan. Niujorkas-Torontas važiuoti “Megabus” man atsiėjo perpus pigiau, nei būtų atsiėję lėktuvu, o, kadangi autobusas naktinis, sutaupiau ir viešbučiui.
Aš prie gėjų šūkiais aprašyto Megabus autobuso (JAV populiarūs tokie linktelėjimai ‘tituluotoms mažumoms’). Autobusai JAV turi prastą reputaciją, bet Megatop viduje – ir tualetas, ir WiFi (veikia ne visur), ir rozetė. Minusas – ‘kovą už būvį’, kai autobusas pilnas: ne vienas žmogus piktai melavo, kad šalia jo vieta užimta, kad išlaikytų tuščią vietą galvai padėti ir pan. Vietos priekyje kainuoja papildomai.
Greitųjų traukinių JAV nėra, ilgos kelionės traukiniais kai kuriems amerikiečiams – labiau kaip hobis, ir nepigus. Akcentas ten – ne nuvažiavimas iš taško A į tašką B (dažni ir dideli vėlavimai, vidutinis greitis 50 km/h). Akcentas – dideli panoraminiai langai su vaizdais į gamtą ir tokia švelni XIX a. “traukinių aukso amžiaus patirtis” su vakarienėmis prie stalo vagone-restorane.
Aliaskos geležinkelių traukinio antras aukštas. Čia negali nusipirkti vietų, jos neparduodamos – čia gali ateiti iki 20 min. pasėdėti kiekvienas traukinio keleivis, pasigėrėti vaizdais, tai kaip pramoga
Po kai kurias JAV vietas gali būti logiška keliauti kruiziniu laivu (pvz. Aliaską, kur į daug miestelių neveda keliai). Tiesa, daugelis kruizų maršrutų driekiasi ne vien per JAV, bet net ir daugelis tokių laivų yra tarsi plaukiojantys Amerikos gabalėliai (dauguma keleivių – amerikiečiai, šou pritaikyti jiems).
Kruizinis laivas išplaukia iš Majamio
Kur pavalgyti, kur apsistoti JAV ir kiek tai kainuos
Apskritai JAV yra brangi šalis. Labiausiai tą supranti viešbučiuose: turistiniuose miestuose jų kainos prasideda nuo kokių 70 eurų, o Niujorke ir už 120 eurų ne kartą tepavyko gauti hostelio kambarį be tualeto. Pigiausia apsistoti priemiesčiuose, kur, šalia magistralių, yra susiformavę ištisi nauji miestų mini-centrai: eilė viešbučių ir motelių, restoranų, parduotuvių, į kurias automobiliais suvažiuoja gretimų priemiesčių gyventojai. Ten nesusiduri su kamščiais, parkavimas nemokamas.
Priemiestinis centras žvelgiant nuo greitkelio. Didžiulės viešbučių, restoranų ir parduotuvių iškabos rodo, kas laukia nusukus. Mums įprastų prekybos centrų nėra: tik parduotuvių rinkiniai, kur gali privažiuoti prie kiekvienos durų, vadinamieji ‘prekybos parkai’
Tiesa, ten gali apsistoti tik jei turi išsinuomavęs automobilį. Kitu atveju, apsistoti greičiausiai teks miesto centre, kur viešbučiai kiek brangesni (išskyrus hostelius). Turint automobilį, variantas apsistoti centre kaip tik mažiau patrauklus: parkavimas “per naktį” miesto centre mokamas ir nepigus (gali kainuoti, pvz., 20 EUR), be to, daug kur nakčiai palikti mašinos išvis neįmanoma. Apskritai, parkavimo ženklai JAV daug sudėtingesni nei pas mus: kiekvienoje gatvėje – savos taisyklės kada galima, kada negalima parkuoti, kiek kainuoja, kur bauduos ir kur nutemps (tikrai nutempia!) ir viskas paaiškinta žodžiais. Baudą kartą gavome viršiję parkavimo laiką vos 5 minutėmis.
“AirBnB” JAV kai kur nelegalūs (esą turistai atima taip trūkstamus namus iš eilinių darbininkų) – nereiškia, kad ten jo nėra, bet yra mažiau, o šeimininkai prašo niekam nesakyti, kad esi laikinas nuomininkas. Apskritai “AirBnB” apsimoka tik apsistojant vienoje vietoje ilgiau, nes paprastai labai brangus valymas, pvz. 70 EUR (juk JAV net ir juodadarbių valytojų algos nemažos).
JAV yra tinklų šalis. Verslą norintis pradėti žmogus čia paprastai ne galvoja savo idėją, o nusiperka jau gatavą: pažadėjęs atiduoti “centrui” dalį pajamų atidaro “McDonald’s” restoraną, “Motel 6” motelį, “7-11” parduotuvėlę, pradeda nuomoti automobilius po “Avis” vėliava.
Klasikinis seno stiliaus McDonald’s, kokių JAV dar yra likę
Pigiausi viešbučių tinklai yra “Motel 6”, “Super 8”. Kiek brangesni -“Courtyard Inn”, “Best Western”, “Quality Inn”. Ten – retesnės problemos su nešvara, dažniau įskaičiuoti pusryčiai (bet pusryčiai JAV viešbučiuose – visada gana menki: bandelė ir vaflis, geresniuose – dar dešrelė ar kepsnelis). Yra viešbučių tinklų, kurie turi kokį nors savo ypatingumą: pvz. “Microtel” yra smagios palangės-sofos, o “Drury’s” – į kainą įeina neribotas popkornas ir gėrimai. Toks tinklų privalumas: visada žinai, ką rasi, net numerių išplanavimas dažnai vienodas, nes priemiesčių viešbučiai statomi “nuo nulio” specialiai šitam. Bet šiaip daugelis tinklų iš esmės nesiskiria vienas nuo kito, o viešbučių savininkai “migruoja” iš vieno tinklo į kitą: vienas viešbutis, kur nakvojome, tarkime, Booking.com vis dar buvo įrašytas kaip “Sleep Inn”, pinigus nurašė kaip “Holiday Inn”, o iškaba lauke buvo jau dar trečia.
Microtel “prekės ženklas” – sofa/palangė
Restoranų tinklai paprastai yra pigiausias būdas pavalgyti, bent jau greito maisto. Kainos tokiuose – nedaug didesnės, nei Lietuvoje. Jų būna keli pagrindiniai tipai: mėsaininės (“McDonald’s”, “Wendy’s”, “Burger King”, “Jack in the Box”, “Sonic Drive In”, “Five Guys”), sumuštininės (“Subway”, “Quiznos”, “Firehouse Subs”, šaltų sumuštinių “Jimmy John’s”), meksikietiški patiekalai (“Moe’s”, “Taco Bell”), vištiena (“Popeye’s”, “KFC”). Daugelyje gali nusipirkti maistą iš automobilio (“drive through“), o kai kuriuose automobilis tau pakeičia staliuką: atvažiuoji į specialią vietą, greta kurios yra užsakymo aparatas, tada padavėjas ten tau atneša maistą ir tu valgai (tai vadinama “drive in“). Tiesa, šis variantas retėja. Beveik visuose greito maisto restoranuose nealkoholinių gėrimų gali pasipildyti nemokamai: susimoki kartą, piliesi kiek nori. Daug geriant išeina pigiau, nei Lietuvoje. Tuose greito maisto tinkluose, kurie būna tik JAV, kaip taisyklė, porcijos milžiniškos – dydį galima maždaug numatyti pagal kalorijų skaičių, kuris rašomas beveik visur. Net mažas kompleksas gali būti beveik dienos kalorijų norma (~1800 ir pan.). Tokius dalinamės dviese.
Aš prie ‘mažo’ sumuštinio Jimmy John’s tinkle
Greito maisto tinklai, kaip ir pigiausi moteliai, JAV asocijuojasi ir su neturtu. Turtingi ar net viduriniosios klasės amerikiečiai to vengia: ne kartą mums priekaištingai sakė “Kaip gali ten valgyti?, “Kaip galite ten apsistoti?”. Jie eina į kitokius restoranus, tokius, kur aptarnauja prie staliuko. Skirtumas nuo greito maisto – milžiniškas. Visų pirma, kainos – paprastai bent dvigubos. Be to, JAV įprasta palikti arbatpinigių kokius 20% papildomai, o jei aptarnavo blogai – tai 10%. Ir, nors kartą apsilankęs gali nepalikti, girdėjau istorijų, kad nepalikęs arbatpinigių žmogus grįžo ir jo neaptarnavo, nes tai didelis įžeidimas padavėjui, o ir pats dėl “per mažų arbatpinigų” esu sulaukęs piktos replikos “Ką, tik tiek?”. Vienas Lietuvoje lankęsis amerikietis man visai rimtai nusistebėjo: “Lietuvoje palieka tik 15% arbatpinigių!”. Beje, JAV negreito maisto restoranuose pats sėstis negali – turi laukti, kol pasodins. Kartą, kokias 10 minučių taip pralaukęs prieš eilę tuščių staliukų, pamėginau sėstis – grąžino laukti toliau. Galiausiai, po dar 5 minučių, išėjau. JAV man patinka greitas maistas, jo pasirinkimas toks didžiulis.
Prabangūs restoranai – dažno turtingesnio amerikiečio hobis. Jų pasirinkimas didmiesčiuose – milžiniškas, bet kainos ten – irgi
Kainos JAV dar labai smarkiai priklauso nuo vietos, ypač paslaugų. Taip pat, verta žinoti, kad beveik niekur nerašoma galutinė kaina: prie parašytos dar reikia pridėti visus mokesčius valstybei, valstijai, miestui (~10%, bet priklauso nuo vietos).
Kaip ten bebūtų, amerikiečiai uždirba daug ir jų kainos jų negąsdina. Net sunku patikėti, kiek daug pinigų jie palieka pirkdami išbrangintus suvenyrus, tarsi be maišo suvenyrų kelionė būtų ne kelionė. “Tik 20 dolerių” pasidžiaugia išvydę, kiek kainuoja nusifotografuoti su kokiu “Coca Cola” meškinu “Coca Cola” muziejuje, ir čia pat susidaro eilė…
Kaip nuskristi į JAV?
Laimė, kad į JAV nusigauti – pigu. Skrydžiai į JAV – pigiausi tokio atstumo skrydžiai. Ne sezono metu į abi puses iš Vilniaus esu suskraidęs ir už 300 eurų, sezono metu kainos gali prasidėti nuo 450 eurų.
Labiausiai apsimoka skristi į konkrečius pagrindinius miestus. Paprastai pigiausi skrydžiai – į Niujorką, toliau seka Čikaga, Vašingtonas, Majamis. Jei suplanavote kelionę po kitas JAV vietas, vis viena logiška skristi į vieną šių miestų ir paskui perskristi ar kitais būdais nusigauti ten, kur jums reikia: taip, tikėtina, bus pigiau.
Nors tokie JAV gamtos stebuklai, kaip Antilopių kanjonas prie Jutos ir Arizonos sienos, yra tarp pagrindinių JAV traukos taškų, norint ten nusigauti greičiausiai bus geriausia skristi į Niujorką ar Čikagą, paskui - vidiniu JAV skrydžiu ir tada - nuomotu automobiliu
JAV vizos, ESTA ir patekimo procedūros
Lietuviams galioja bevizis režimas į JAV, bet ne viskas taip paprasta. Norėdamas keliauti į JAV, privalai užpildyti ESTA paraišką (internetu) ir už ją susimokėti. Pildant šią paraišką, reikės atsakyti į įvairius klausimus (jų neką mažiau, nei prašant vizos), duoti paso kopiją ir pan. Daugeliui žmonių ESTA suteikiama iš karto automatiškai (per kelias sekundes atsiųs atsakymą), tačiau gali užtrukti ir tris dienas ar net ESTA prašymą atmesti, todėl rekomenduojama ESTA pasirūpinti iš anksto. ESTA galioja du metus arba iki paso galiojimo pabaigos. ESTA paraiškos tinklapis yra čia (atsargiai: yra daug netikrų ESTA paraiškos tinklapių, kurie už tą patį prašo didesnių mokesčių).
Kai kurie lietuviai negali gauti ESTA ir jiems reikia JAV vizos. Tai, pavyzdžiui, lietuviai lankęsi Irane, Sirijoje, Irake, Libijoje, Somalyje, Jemene ar Sudane, ar norintys JAV būti ilgiau 90 dienų. Viza yra gerokai (~10 kartų) brangesnė nei ESTA, tačiau ji galioja 10 metų. Per tą laiką galima į JAV vykti neribotą skaičių kartų (neviršijant maksimalių kelionės trukmių). Netgi jei pasikeisite pasą, paprašykite, kad jums nepramuštų JAV vizos, ir galėsite ja naudotis toliau (tada į kelionę reikės imti abu pasus: seną su JAV viza ir naują galiojantį). Išbandžiau tai – puikiai veikia, problemų nekyla, ESTA prašyti turint vizą nereikia: galite tiesiog skristi į JAV ir viskas. JAV vizos reikia prašyti užpildant paraišką internete ir tada registruojantis pokalbiui JAV ambasadoje.
Greitkelis į Niujorką
Tiek ESTA, tiek vizą geriausiai darytis dar iki perkant lėktuvo bilietus – turėti bilietus tam nebūtina, o jei netyčia vizos negautumėte (šiais laikais gauna beveik visi) – nepatirtumėte nuostolių. Išskyrus, aišku, pačios vizos ar ESTA kainą – šios sumos negrąžinamos net jei ESTA ar vizos jums neduotų.
Nors procedūros gauti ESTA ir JAV vizai gana ilgos / daug klausimų, paskui viskas paprasta: imigracijos pareigūnai oro uoste tiesiog paklaus apie jūsų buvimo JAV tikslus, o gal net neklaus nieko. Tiesa, vienas niuansas: jeigu skrisite su persėdimu JAV viduje ir turėsite atiduotą lagaminą, jį turėsite atsiimti ir priduoti iš naujo.
Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai
Trumpai apie viską:
JAV - viskas ką reikia žinoti keliaujant
Kelionės po vakarų JAV
Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).
Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas
Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas
Kelionės po rytų JAV
Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.
Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis
Filadelfija - miestas, kuriame gimė Amerika
Kelionės po pietų (pietryčių) JAV
Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).
Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė
Kelionės po JAV salas ir Aliaską
JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.
Aliaska - begalinės Gamtos apsupty
Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai
Lietuviškos JAV vietos
JAV lietuviški pastatai, paminklai, rajonai - be galo įspūdingi ir svarbūs. JAV gyvena iki milijono lietuvių ir jie ten sukūrė daug labai svarbaus. Esu sudaręs lietuviškų JAV vietų žemėlapį "Tikslas - Amerika", enciklopediją ir surengęs daug ekspedicijų informacijos rinkimui apie tas vietas - ekspedicijų dienoraščiai irgi čia.
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2019 (Kanados ir dalies šiaurės rytų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2021 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2022 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Kelionių vadovai po JAV žemėlapyje
Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!
Travelers' Map is loading...
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.
Komentarai
Naujausi komentarai