Žodis “Dykuma” kilo nuo žodžio “dyka”. Bet pasaulyje yra tokių pribloškiamai įspūdingų dykumų peizažų, kad jų niekaip nepavadinsi dykais. Geltono smėlio kopos, rusvos uolos ten arba, rodos, stebuklingai didelės, arba išlankstytos į įvairias keisčiausias formas.
Žemiau – įspūdingiausios mano lankytos dykumos.
Sosusvlei
Vieta: Namibija
Mistiškasis Sosusvlėjaus spalvų žaismas: aukštos geltonos smėlio kopos, balti išdžiūvusių ežerėlių dugnai, vaiskiai mėlynas dangus. Padariau klaidą išėjęs ten su beveik tuščiu vandens buteliuku – net abejojau, ar begebėsiu grįžti.
Sosusvlėjaus kopų didybė
Karštis buvo didžiulis, saulė nuolat spigino. Aplink siūloma apsinakvindinti palapines primenančiuose nameliuose, stebėti itin giedrus, žvaigždžių pilną naktinį dangų.
Žmogus nutolsta Sosusvlėjuje
Plačiau: Namibija – didžiųjų žvėrių valstybė
Uluru ir Australijos dykuma
Vieta: Šiaurės Australija
Uluru – 348 m aukščio 600 mln. amžiaus vientisa uola – garsiausias visos Australijos vaizdas. Savo ryškiu raudoniu it svetimkūnis ji įsiterpusi į lygią dykumą.
Vietos aborigenams uola – šventa, susijusi su sapnalaikiu – planetos “kūrimo periodu”, kuomet “žvėrys protėviai” išguldė kalvas bei slėnius. “Turistams ji tėra gražus vaizdelis” – skundėsi aborigenai lankytojų centre, iliustruodami spragsinčių fotoaparatais atvykėlių vaizdais. Vis tik tuomet, kai 1985 m. Uola su daugybe kitų žemių sugrąžinta aborigenams (panašiai, kaip Lietuvoje grąžintos žemės ikisovietiniams savininkams), jie noro uždrausti turizmą nepareiškė. Anangų tauta gauna 25% nacionalinio parko pajamų.
Uluru uola, vienas didžiausių planetoje monolitų (348 m), stūkso maždaug Australijos viduryje. Aplink - dykuma, bet Australijoje ji apaugusi sausros nebijančiais augalais
Bet su kopiančiais į Uluru anangai nesusigyveno. Lankytojų centre jie ir prašė “nedaryti šventvagystės”, ir gąsdino, kad kartais žmonės gauna širdies smūgį ar bijo nulipti. Oficialiuose parko bukletuose puikiai įrengtas takas aukštyn net nepažymėtas. Tačiau 30% atvykėlių vis vien lipdavo “it skruzdelės” į Uolą (seniau tokių būdavo ir 70%) – iki tai 2019 m. uždrausta. Likę, kaip ir mes, pasitenkina pasivaikščiojimu aplink. Ten regėjome raudoną uolieną priešais dangaus žydrynę, “vandens duobę” kur eina atsigaivinti dykumos gyvūnija, juodus takučius kuriais per retas liūtis ritasi vandens kriokliai, aborigenų uolų tapybą. Kai kurias vietas fotografuoti draudžiama. Mums juos niekuo neišskirtinės, bet anangai nenori, kad jų “piligrimai” jas pamatytų neaplankę.
Turistai irgi turi būtinus ritualus, vienas svarbiausiųjų – stebėti Uolą iš toliau, kai besileidžianti saulė uoliai keičia jos spalvas. Pasistatę kėdes, sulipę ant automobilių, susijungę “timelapse” fotoaparatus saulėlydį su mumis stebėjo ištisa minia. Kitas “gamtos spektaklis” būna saulei tekant. Dar du – jai tekant ir leidžiantis virš Kata Čuta. Tai – aukštesnės (iki 546 m.), bet siauresnės uolos už 50 km; dažnam atvykėliui jos net nustelbia savo “garsesnę seserį”, nes ten važiuodami nieko nesitiki.
Žymiausios Australijos šiaurėje Uluru uolos spalvos kinta kartu su laikrodžiu. Čia ji - po saulėlydžio.
Plačiau: Šiaurės Australija – Naujausiasis-Seniausiasis pasaulis
Adraras
Vieta: Mauritanija
Sacharos dykuma – didžiausia pasaulyje – yra Mauritanijos esmė ir unikalumas. Sachara driekiasi per daug šalių, bet didžiuma jos – nykiai akmenuota. O Mauritanijoje – ištisi smėlynai, vėjų pustomos kopos, nuostabiausi peizažai. Dykuma iš didžiosios raidės ar iš pasakų!
Saulėlydžio stėbjimas nuo aukštos kopos prie Šingečio
Tai – Adraro regionas, kelionė šimtus metų atgal. Į dykumas, kur net atsistojęs ant aukštos kopos kiek akis užmato gali neišvysti kito žmogaus. Kur medžiagas į statybas neša kupranugarių vilkstinės, o į daugelį kaimų neveda jokie keliai.
Dykuma čia ir be galo įvairi – be klasikinių smėlio kopų – juodų akmenų, kalnų ir kanjonų ruožai, tolimos palmių oazės ir kartą į kelis metus tekančios upės.
Mharito oazė Adraro regione
Garsiausias Mauritanijos dykumos stebuklas – Rišato struktūra, kuri iš kosmoso atrodo tarsi “Afrikos akis”. Ant žemės, aišku, kitaip: net atsistojęs “akies vyzdžio” kalvos viršūnėje temačiau panašią dykumą, kaip visur: į vieną pusę smėlynai, į kitą – akmenynai. Gal kiek spalvotesnę…
Rišato struktūra iš kosmoso. Uadano miestelio veišbutyje guli ši prancūzo fotografo knyga, kad turistams gimtų jauduliukas širdyje
Bet Rišato struktūra – tik pretekstas kelionei. Tikrasis tikslas – pati dykuma. 438 km prieš kelis metus asfaltuotu keliu per dykumą nuo sostinės Nuakšoto iki Ataro pro vis menkesnius miestelius – visų pirma išnyksta šviesoforai, paskui – sunkvežimiai, galiausiai ir pakelėse išmėtytos prieš daugelį metų pradurtos padangos. Tada 179 km žvyrkeliu iki Uadano, kur tevažiuoja vien džipai ir, nors aplinkui, atrodo, nėra žmonių, vis dar ganosi kupranugarių kaimenės. Ir neprilygstami 30 paskutinių kilometrų lėkimo 100 km/h per “nuogą dykumą” iki Rišato.
Važiuojant džipu per Mauritanijos dykumą
Visa tai paliko dar didesnį įspūdį, nei pats Rišatas. Tarsi kokiame Dakaro ralyje, sekant nykstančiomis kitų turistinių džipų vėžėmis. Staigus stabdymas: vėjo supustytas kopos nuolydis per status, reikia apvažiuoti. Per visą laiką ten tesutikome pora kitų turistinių džipų, o kol lipau į Rišatą, kol dairiausi nuo jo viršūnės – kiek akis užmato nemačiau nė vieno kito žmogaus! O juk keliavome sezono metu!
Mes Rišato ‘vydzžio’ viršūnėje. Kiek akis užmato nieko nėra – o automobilis toli tarp mūsų galvų yra tas, kuriuo atvažiavome patys
Kai kurie bekelės entuziastai specialiai parengtais džipais atvažiuoja net iš Europos, kad galėtų pralėkti Mauritanijos smėlynais. Kiti renkasi daugiadienius žygius kupranugarių karavanais, nužygiuojančiais 20 km per parą, nakvoja dykumoje po žvaigždžių begalyne, o dienos pažiba tampa kokie poros tūkstantmečių senumo petroglifai su žirafomis ir drambliais ar sugriautas „fortas“, pastatytas filmą „Fort Saganne“ 1984 m. filmavusių prancūzų. Lėtesnis keliavimo būdas, įkvepiant į save dykumos atmosferą.
Fort Saganne fortas dykumos fone
Žmonės specialiai skrenda lėktuvais iš Paryžiaus vien dėl to. Bet Mauritanijos dykumos dydžio sulig trim Vokietijom, Adraro regionas – beveik sulig Italija. Pakanka visiems. Kai kuriais maršrutais vietiniai net nepataria važiuoti vienu džipu: prasidursi padangą, baigsis benzinas ir gali dieną ar kelias tavęs nerasti.
Kupranugarių karavanas. Jie geriau lipa į kopas ir sunkiai leidžiasi žemyn, todėl leidžiasi ne tiesiai, o vingiuodami per aplink, kur nuožulnumas mažesnis
Plačiau: Mauritanija – Afrikos dykumų klasika
Monumentų slėnis
Vieta: Navahų rezervatas, JAV
Kai atvykome į Monumentų slėnį – gigantiškų uolų, tarsi išdygusių kiaurai dykumos paviršių, žemę (vad. bjutų) – aplinką pamažu ėmė gaubti smėlio audra. Laimė, dar spėjome išvysti tą grožį. Kiekvienas stabtelėjimas čia buvo ne vien šaltas, bet ir skausmingas (smiltys plakėsi į veidą). Paskutiniame, kur ne visi iš mūsų lipo laukan, dar ir gerą gūsį smėlio į mašiną įpustė.
Monumentų slėnis. Tarsi iš žemės gelmių išdygusiuos milžiniškos uolos džiugina visame indėnų krašte, bet čia jų - itin daug. Kai gyventojų taip mažai įstabiausia indėnų krašte - gamta.
Be manęs ten, uolos teikiamoje užuovėjoje, stoviniavo būrelis žmonių su racijomis. Kalbėjo apie sraigtasparniu ryte atskrisiantį VIP, apie filmavimo aikštelių aptvėrimą. Vienoje laukymėje vos regima pro smėlio audrą stūksojo jų bazė, į kurią pikapas po pikapo vėžlio greičiu vilko kilnojamąsias studijas, autobusai su vardų lentelėmis gabeno antraplanius aktorius, o ties išvažiavimu susitikome žirgais pakrautų sunkvežimių virtinę. Holivudas ruošėsi filmavimui. Kino ekrane čia bus laukiniai vakarai.
Monumentų slėnis pastiprėjus smėlio audrai.
Ir realybėje tos apylinkės – arčiausiai laukinių vakarų, kas dar beliko JAV. Už Lietuvą didesniame plote dauguma gyventojų ten – indėnai; būtent jiems, Navahų savivaldai, atitenka ir už bilietus į Monumentų slėnį surinkti pinigai.
Plačiau: JAV indėnų žemės – rezervatas, didesnis už Lietuvą
Arkų nacionalinis parkas
Vieta: Juta, JAV
Arkos šiame JAV nacionaliniame parke – ne pastatai, o gamtos tvariniai. Jos gimsta pamažu dūlant apatinėms uolienoms.
Kai arkos viršus tampa per siauras, ji griūva: Arkų nacionaliniame parke vidutiniškai subyra po vieną arką per metus. Todėl peizažas čia nėra amžinas, jis nuolat keičiasi. Ne per tūkstančius metų, o ir per eilinio žmogaus gyvenimo trukmę.
Viena iš arkų Arkų nacionaliniame parke.
Arkų nacionaliniame parke arkų šiuo metu – virš 2000. Per kiekvieną trumpą žygį pažymėtais takais išvysdavau po kelias. Ilgesni žygiai veda prie pačių įspūdingiausių.
Plačiau: Juta – gamtos ir tikėjimo didybė
Loading map...
Aplankęs daugiau dykumų, vertų būti šiame sąraše, šį skyrių papildysiu.
Kitos labai įspūdingos pasaulio dykumos
Šioms dykumoms, mano nuomone, galbūt kažko trūksta iki aukščiau įvardytų, bet jos taip pat be galo įspūdingos.
Vakarų Sachara
Vakarų Sachara – vienintelė pasaulio šalis, kurios net pavadinimas sutampa su dykuma, nes ji ir yra dykuma. Ploto ji – kaip Vokietija, o gyventojų ten – kaip viename Vilniuje! Tai – vakarinė didžiausios pasaulyje dykumos – Sacharos – pabaiga. Ir nors Sachara čia nyki, akmenuota, didingai stebuklinga stovėti ant aukšto uolinio Atlanto vandenyno kranto ir suprasti, kad tau už nugaros – 6000 km dykumos, o prieš akis – 6000 km vandenyno.
Plačiau: Vakarų Sachara – valstybė-miražas patrakėliams
Sacharos pabaiga
Wadi Rum (Jordanija)
Jordanijos stebuklas, kur filmuotas filmas “Arabijos Lorensas”.
Plačiau: Jordanija – dykuma, persunkta istorijos
Vadi Rumas Jordanijoje
Kinijos Šilko kelio dykuma
Rodos karavanai vėl tuoj pasileis pro Donhuangą. Jie ir eina – tik turistų karavanai. Ten, Dunhuango miesto apylinkėse, turbūt viena geriausių vietų patirti dykumą kokiu tik nori būdu: nuo jojimo kupranugariu iki skrydžio parasparniu.
Plačiau: Kinijos Šilko kelias – grotos, kinų siena, dykuma
Pasijodinėjimas kupranugariais Kinijoje (Dunhuange)
Rub Al Chalis (Arabijos pusiasalis)
Didžioji Arabijos dykuma, kurioje susiformavo milžiniška galinga arabų tauta, islamo religija. Dykuma čia kaip niekur kitur persipynusi su kultūra ir su moderniu pasauliu. Klajokliais beduinais, kupranugarių lenktynėmis, šiuolaikiniu jaunimu, lakstančiu per kopas naftos pinigais nupirktais džipais ir medžiojančiu su sakalais.
Plačiau: Omanas – atgimusi dykumų imperija, Abu Dabis ir jo rafinuoti rekordai, Kuveitas – turistų pamirštas turtingas didmiestis ir kt.
Dykumų lenkytinių trasoje turtingi šiuolaikiniai arabai džipais seka savo kupranugarius (Abu Dabis)
Alamogordo baltieji smėlynai (Naujoji Meksika, JAV)
Nuvalkiota frazė “baltas smėliukas” čia – tikra tiesa: jis tikrai baltas, o ne gelsvas. Tos baltos kopos – iki horizonto. Galima kopomis laipioti, čiuožinėti rogutėmis: ypač gražu per saulėlydį.
Plačiau: Naujoji Meksika: molio miestai, lotyniška dvasia
Baltuosiuose Alamogordo smėlynuose
Kitos įdomiausios pasaulio vietos
Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai
Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.
Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.
Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!
Naujausi komentarai