Brazilai kartais save pavadina antropófago – žmogėdromis. Ne todėl, kad valgytų žmones, bet todėl, kad “valgo” kitų žmonių kultūras, tarp jų virtuves – “sukramto” ir išeina kažkas visai naujo. Mažai yra grynai braziliškų patiekalų – bet net ir pica, sušiai ar falafeliai Brazilijoje patiekiami kitaip, nei mes įpratę.

O bene unikaliausias dalykas Brazilijoje – labai populiarūs įvairiausi “alternatyvūs restoranų modeliai”, kur nereikia užsisakinėti prie staliuko ir laukti, kol atneš maistą.

---

Brazilijos valgymo būdai (braziliški restoranai)

---

Įprastiniai restoranai – kur užsisakai maistą prie staliuko iš meniu – Brazilijoje ne taisyklė, o išimtis. Tiek “brazilišką”, tiek ir ne maistą dažniausiai siūloma užsisakyti ir valgyti vienu iš “braziliškų” būdų:

*Por kilo (“Už kilogramą”) – dediesi maistą bufete lėkštę. Bufeto gale lėkštė pasveriama ir susimoki pagal svorį – visai nesvarbu, kiek dėjaisi mėsos, o kiek – ryžių ar daržovių. Tik labai retais atvejais kainos skiriasi, pvz., jei bufete yra ir sušiai, jie gali būti brangesni, tada reikia juos dėti į kitą lėkštę ir sverti atskirai.

*Buffet livre (“Laisvas bufetas”), dar vadinamas “A vontade” (“Kiek lenda”). Bufetas, kuriame, kartą susimokėjus, galima dėtis neribotai maisto. Gėrimai paprastai apmokami papildomai, o kaina dažnai priklauso nuo pasirinkimio: pavalgyti bufete su keturiais ar šešiais pateikalais gali būti neįtikėtinai pigu, bet bufetas iš daugybės įvairių virtuvių patiekalų, patiekiamų nuo skirtingų stalų, bus kažkiek brangesnis.

*Marmitex. Galima dėtis neribotai maisto, tačiau tik vieną kartą, kiek telpa į vieną dėžutę (paprastai išsinešimui).

*Rodizio. Galbūt braziliškiausias restoranų modelis. Klientai sėdi prie stalų, o padavėjai nešioja maistą ratais. Dažniausiai tas maistas būna arba mėsos, arba picos gabaliukai, arba sušiai (ir rodizio atitinkamai vadinasi arba “mėsų rodizio”, arba “picų rodizio”, arba “sušių rodizio”). Jei klientai gabalėlio nori, paprašo įdėti – padavėjai įdeda. Kaina, kaip ir bufete, yra viena – nesvarbu, kiek besuvalgytum – tačiau rodizio paprastai laikomas prabangesniu patiekimo būdu. Ant stalų paprastai būna “suktukas”, ant kurio kiekvienas klientas gali pažymėti, ar jam tuo metu nešti maistą, ar kol kas nenešti, ar nešti desertą. Gėrimai apmokami papildomai.

*Rodizio a la carte. Kaip ir rodizio, gali valgyti kiek nori, tačiau padavėjai čia nenešioja maisto ratais. Vietoje to, jie atneša vienkartinį meniu su surašytais visais patiekalais bei langeliais šalia jų pavadinimų. Tuose langeliuose įrašai skaičius, kokių gabaliukų kiek nori, ir tiek jų padavėjai tau atneša. Galima ir pakartoti. Tačiau palikus nesuvalgytus gabaliukus dažnai numatytos baudos. Kiek susidūriau, “rodizio a la carte” dažniausiai būna sušių. Gėrimai apmokami papildomai.

Por kilo, Buffet livre ir Marmitex populiaresni dieną (apie 11:00-15:00). Rodizio – vakare (apie 18:00-22:00). Tačiau tam tikrose judriose vietose (pvz. prie kelių) gali būti, tarkime, rodizio visą dieną, ar bufetas visą dieną, tačiau tai reta. Bufetai visą dieną (ar por kilo) populiaresni prekybos centruose, kur yra bufetų tinklai. Apskritai Brazilijoje dažnai restoranai veikia labai trumpai – pvz. gali restoranas veikti tik keturias valandas dieną ir siūlyti tik buffet livre, arba tik keturias valandas vakare ir siūlyti tik rodizio. Pastebėjau ir sąsajas su regionu: pačiuose pietuose buffet livre populiariau, nei por kilo, o šiauriau – atvirkščiai.

Vienas ir tas pats restoranas gali tiekti maistą ir keliais iš šių metodų. “Produktyviausiuose” restoranuose, tarkime, gali būti, kad dienos metu bus pasirinkimas: arba už fiksuota mokestį imti buffet livre, arba už mažesnį fiksuotą mokestį marmitex, arba sverti ką paėmei (iš to paties bufeto) ir mokėti už kilogramą. O vakare tame pačiame restorane gali būti rodizio (jei klientų daug) arba rodizio a la carte (jei jų mažai ir neapsimoka nešioti maisto ratais, nes šis sugestų). Bet toks “produktyvumas” retas. Dažnai būna, kad tam tikras valgymo būdas taikomas tik tam tikrą savaitės dieną: pvz. “picų rodizio antradieniais ir ketvirtadieniais”. Vietiniai tai gerai žino, tačiau turistui yra sunkiau, nes užsimanius “dabar pavalgyti” variantų gali būti mažai, ypač konkrečiame rajone (didmiesčių centrai dažnai gyvi tik darbo dienomis darbo metu, kai kurie kiti rajonai – tik vakarais ar savaitgaliais).

Taip pat bėgant savaitei gali keistis ir meniu – pvz. visame San Paule įprasta, kad feižoada valgoma trečiadieniais ar šeštadieniais, o virado a paulista – antradieniais. Kitomis savaitės dienomis restoranai dažnai net neturi šių patiekalų meniu, o šiomis dienomis juos turi beveik visi restoranai

Taupiam žmogui svarbu gerai paskaičiuoti, kada jam apsimoka eiti į bufetą ar rodizio (t.y. nori valgyti labai), o kada – į por kilo (t.y. nori tik užkąsti).

Kartais darbo laiką galima numatyti ir iš restorano pavadinimo. Pvz. “lančonetės” paprastai dirba anksčiausiai ryte ir iki pietų (“lančonetės” – vieni retų restoranų, kur tiekiama “a la carte”; taip tiekiama ir prabangiuose restoranuose, nors prabangių rodizio irgi būna, tačiau prabangių bufetų/por kilo/marmitex – nelabai).

Daugybėje restoranų, nesvarbu, koks būtų patiekimo būdas (net ir jei “a la carte”), susimokama prie kasos išeinant – sąskaita prie staliuko nenešama.

Išskyrus rodizio, Brazilijos restoranai gana nespecializuoti: tai yra, viename restorane galima gauti įvairaus maisto, pvz. gerame bufete gali būti ir mėsos, ir picų, ir sušių, ir salotų, o baruose ar kavinėse taip pat dažnai būna ir ką valgyti. Net, tarkime, kinų restorane, tikėtina, bus ir nekiniško maisto.

Atskiras restoranų/barų tipas: pajūrio barai, kur sėdima ant kėdžių ant paplūdimio smėlio. Brazilai, būna, ten gali praleisti ir ištisą dieną.

Brazilija – tikra imigrantų valstybė, ypač jos pietūs. Todėl joje gausu įvairiausių virtuvių restoranų – ypač italų ir japonų, bet taip pat korėjiečių, arabų, o po vieną-kitą restoraną gali rasti kone iš viso pasaulio – net lietuvių virtuvės. Tiesa, kai kurie pasaulyje paplitę etniniai restoranai Brazilijoje galbūt retesni, nei kitur: pavyzdžiui, kinų, meksikiečių ir indų (kadangi santykinai mažiau imigrantų iš šitų šalių).

---

Braziliškai paruošta mėsa, žuvis ir jų garnyrai

---

Brazilija – milžiniška 200 mln. gyventojų šalis ir todėl populiari virtuvė joje smarkiai priklauso nuo regiono. Visgi, tie skirtumai nėra tokie dideli, kaip, tarkime, Kinijoje. Tačiau gausu regioninių patiekalų, kuriuos “būtina paragauti” tam tikruose miestuose, gi kiti išplitę o visą šalį.

Grilio patiekalai

Mėsos ant grilio yra daugelio brazilų restoranų pažiba. Nesvarbu, ar tai būtų mėsų rodizio, ar eilinis nebrangus dieninis bufetas. Net daugelyje bufetų, be įprasto “visų patiekalų stalo”, yra atskira grilio zona, kur nuolat šviežiai čirškinama mėsa. Dažniausiai – jautiena ir vištiena, kiauliena – retai.

Feižoa (feižoada)

Feižoa yra juodų pupų padažas (jį galima užsidėti visur, ir bufetuose), o Feižoada – tas padažas su mėsa.

Virado a Paulista

Tikras skirtingų rūšių mėsos kalnas – San Paulo virtuvės patiekalas

Barreado

Jautienos, atplėštos nuo šonkauliukų, troškinys, populiarus Paranos valstijoje, ypač pakrantėje. Tikrai skanus, sodraus skonio, be kaulų.

Amazonės žuvys

Amazonės upė primena ežerą ar net jūrą. Ten plaukia jūriniai kruiziniai laivai, konteineriniai laivai. Ten plaukioja ir vienos didžiausių pasaulyje upių žuvų – tokios didelės, kad jų milžiniškus kaulus paprasta išimti (nėra ašakų), o pačių didžiausių, piraruku, net ir skonis labiau primena žemės gyvūno nei žuvies skonį.

Akaraže (Acaraje)

Falafeliai su garnyru iš jūros gėrybių (pvz. krevečių) ir aštriu padažu. Retas aštresnis patiekalas šiaip jau labai švelnioje Brazilijos virtuvėje (tačiau aštrus ne patiakalas, o padažas). Populiaru Brazilijos šiaurės rytuose.

Peišada [Peixada]

Žuvienė, populiari Brazilijos šiaurės rytuose ir dažniausiai patiekiama dviems.

Padažai

Brazilijos virtuvėje padažų gana mažai. Pigesniuose restoranuose galima gauti (ar ant stalo guli) maži kečupo, garstyčių, majonezo maišeliai. Bufetuose gausu pilamų skystų padažų, pvz. tabasko. Tačiau šiaip valgomas gana sausas maistas – neįprasti dideli kiekiai padažų.

---

Braziliški kepiniai

---

Braziliški kepiniai yra kaip pagrindinis valgis. Kiekviename šių kepinių specializuojasi ištisi restoranai, jų – ypač pastel – ten būna įvairių rūšių (panašiai kaip, tarkime, Lietuvoje kibininės).

Pastel

Čebureką primenantys kepiniai su įdaru.

Bauru

Braziliškas sumuštinis su sūriu, pomidoru, marinuotu agurku, jautiena, išrastas Bauru mieste 1934 m., bet pasklidęs plačiau. Kartais tuo vardu vadinami ir sumuštiniai su kiek kitais ingredientais.

Pao do quejo (Sūrio duona)

Duonos ir sūrio burbuliukai.

Mortadela

San Paulo sumuštinis su itin daaaaug dešros.

---

Subrazilinti užsienio patiekalai

---

Braziliška (San Paulo) pica

San Paulas garsėja savo italų bendruomene ir pica, o iš ten ji išplito ir po visą Braziliją. Brazilijoje picos būna su gana mažai ingredientų. Kai kurios “braziliškos picos” yra kaip ir itališkos (pvz. margarita), tačiau daugelio mums įprastų picų pavadinimų ten nerasi (pvz. iš esmės nebūna picų su jalapenais ir aštrių picų), užtat yra vietinių – pvz. daug kur rasi “Portuguesa” (portugališką) picą su kalabresa dešra ir kiaušiniu, taip pat populiarios picos su unikalaus skonio vietiniu katupiri (catupiry) sūriu.

Saldžios picos

Daugybėje picerijų saldžių picų meniu siūloma tik kažkiek mažiau, nei įprastų: pvz. picos su nutela, su Snickers, su džemu ir pan. Be galo saldžios! Rodizio įprasta, kad pabaigoje, po įprastinių picų, paimi vieną kitą gabaliuką saldžių picų. Kaip suvalgyti visą tokią picą – neįsivaizduoju, tikra skonio receptorių apgultis ir kalorijų bomba.

Esfiha

Tai tarsi mažos picukės. Jas įkvėpė ne tik itališkos picos, bet ir arabiškos sfihos. Brazilijoje yra milžiniškas greito maisto tinklas “Habib’s”, kuriame esfihos – vienas pagrindinių patiekalų.

---

Braziliški gėrimai

---

Brazilijoje gėrimai žavi kainomis. Jos – “demokratiškos”. Priešingai Vakarų pasauliui, Brazilijoje neįprasta “lupikauti iš gėrimų”. Todėl net ir brangiame restorane, “prestižinėje” vietoje, gėrimai nekainuos daug daugiau nei pigiame. O, tarkime, 200 ml gėrimo buteliukas parduotuvėje, tikėtina, kainuos trečdalį to, ką kainuoja 600 ml buteliukas.

Guarana

Tai braziliškas limonado skonis, kokio kitur nerasi. Iš esmės jo Brazilijoje ne mažiau, nei kolos skonio: kiekviename restorane ar parduotuvėje paprastai yra bent jau šie du gaivieji gėrimai, kola ir guarana. Originalas – “Guarana Antarctica”, tačiau, kaip su kolos skoniu kitur pasaulyje, yra dešimtys ar šimtai kopijų, “guaranos skonio limonadų”. Net “Coca Cola” brazilijoje pardavinėja guaranos skonio “Fanta”… Aišku, yra ir “Guarana Zero” be cukraus ir t.t.

Guarana brazilai supranta kaip savos kultūros dalį, skonį, kurio, deja, nėra niekur kitur. “Išgerkit už mane guaranos” – sakė viena braziilė klientė, dabar gyvenanti JAV, kai sužinojo, kad mes keliaujame po Braziliją.

Guaravita

Skonis primena negazuotą guaraną. Pardavinėjama ne buteliais, o tokiom užklijuotom plastikinėm stiklinėm. Tai – vienas pigiausių gėrimų su skoniu.

Asai (Acai)

Amazonės uogų (aliejinės kopūstpalmės) tirštas, ledus primenantis produktas.

Kašasa (kartais vadinama “braziliška degtine”)

Kašasa yra braziliškas alkoholinis gėrimas, distiliuojamas iš cukranendrių (panašiai, kaip romas). Skonis priklauso nuo išlaikymo trukmės.

Kaipirinja (caipirinha) ir kaipivodka

Didelė dalis kašasos sunaudojama gaminti kaipirinjoms. Kaipirinja – koktelis iš kašasos, citrinų sulčių ir cukraus. Tai – pats braziliškiausias alkoholinis gėrimas, kurio pilna visur, jis geriamas nuo prabangių restoranų iki paplūdimių. Kaipivodka – kaipirinja, kurioje kašasa pakeista degtine.

---

Visi straipsniai iš kelionių po Braziliją

1. Brazilija: džiunglių ir švenčių šalis (įžanga)
2. San Paulas: turtas ir skurdas betono miške
3. Igvasu: nuostabiausias krioklių pasaulis
4. Amazonė: vaizduotę pranokstantys drėgnieji miškai
5. Brazilija: ateities miestas iš praeities
6. Minas Žeraisas: kalnuoti Brazilijos aukso miesteliai
7. Rio de Žaneiras: gamta ir linksmybės
8. Brazilijos pietūs: turtingieji Brazilijos krantai
9. Pantanalis: Pietų Amerikos žvėrynas
10. Resifė ir Olinda: Brazilijos autentika
11. Salvadoras: auksinė Brazilijos vergų sostinė
12. Brazilijos virtuvė: patiekalai ir tradicijos
13. Rio de Žaneiro karnavalas – didžiausias šou žemėje

---

Kelionių vadovai po Braziliją žemėlapyje

Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!

---

Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves

* Arabų virtuvė
* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Filipinų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* JAV virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Maldyvų virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Tuniso virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Kur skaniausiai pasaulyje pavalgyti, kokie įdomiausi pasaulio patiekalai?

Atsakyti į šį klausimą nė nebandysiu. Patiekalų, virtuvių tiesiog per daug, daug kas priklauso ir nuo virėjo, vietos, laiko.

Verčiau pasiūlysiu ypatingiausius valgymo būdus. Tai nėra konkretūs restoranai: tai greičiau restoranų rūšys, labai paplitusios tam tikroe šalyse ir įaugusios į jų kultūrą.

Šiais laikais pavienių tokių restoranų galima atrasti visame pasaulyje, keletas rūšių atėjo ir į Lietuvą. Visgi, kaip taisyklė, svetur yra tik dalelytė to, ką galima patirti šių valgymo būdų tėvynėse.

 

---

Rodizio Brazilijoje

Rodizio restoranuose nereikia nieko užsakinėti, o kaina – visiems vienoda. Susimokėjęs už tokį “bilietą” tiesiog sėdi prie staliuko ir stebi, kaip padavėjai laksto nešiodami įvairiausius patiekalus. “Įdėti šito?” – klausinėja. Ir gali prašyti kurio nori patiekalo kiek nori. Išdalinęs patiekalą, padavėjas grįžta pas virėją imti naujo…

Tai – puikus būdas paragauti daugelio patiekalų. Įdomu ir tiesiog sėdėti ir laukti, ką dar įdomaus paruoš virėjai. Juk eiliniame restorane daugelio pasiūlymų nė nepamatai – renkiesi iš meniu. Geriausiu atveju, ten būna atspausdintos patiekalų nuotraukos: specialiai paruoštos, retušuotos… O “rodizio” matai, ką tau iš tikrųjų, jei paprašysi, įdės lėkštėn.

“Tikrajame” braziliškame rodizio daugiausiai padavėjai nešioja mėsą: vištieną, kiaulieną, jautieną, avieną, visaip paruoštą, su visokiais padažais… Brazilija juk garsėja gera mėsa – tačiau ji ir brangi. Tačiau dabar brazilai rodizio pritaikė net užsienio virtuvėms: yra rodizio picerijos (nešiojami picų gabaliukai), rodizio sušinės.

Rodizio minusas – galite apsivalgyti. O besilaikantiems dietos, deja, šis valgymo būdas visai neapsimoka – kaina paskaičiuota pagal ryjančius nemažai.

Rodizio restoranų pilna visa Brazilija, tačiau daugelis jų į šį “režimą” pereina tik konkrečiu dienos metu – paprastai, vakare, kartais – ne kiekvieną savaitės dieną.

Skaityti daugiau:
Brazilija: džiunglių ir švenčių šalis

 

---

Automatiniai restoranai Japonijoje

Japonijos miestuose stinga vietos ir be galo populiari automatika. Geriausiai tą patirsite automatiniuose restoranuose. Užsakymus jose priima automatas. Seni automatai išspausdina čekius, kuriuos reikia paduoti virėjui, naujesni – perduoda informaciją automatiškai.

Virėjas paprastai – ir vienintelis automatinio restorano darbuotojas. Jis ir atneša maistą. Tai – nesunku, mat restoranuose sėdima ne prie staliukų, o aplink centrinį “virėjo koridorių”.

Nemokate japoniškai? Ne problema. Prie dažno restorano lauke išdėliotos plastikinės visų viduje siūlomų patiekalų kopijos (ištisa Tokijo Kapabašio gatvė pilna tokių maisto kopijų pardavėjų).

Skaityti daugiau: Japonija. Moderni! Amžina…

 

---

Suši konvejeriai Japonijoje

Kaip suderinti jaukų sėdėjimą restorane su bufeto galimybe pasiimti pačiam ko nori? Japonai turi atsakymą! Tai – suši konvejeriai.

Šiose sušinėse gyvų padavėjų beveik nereikia, mat visi sušiai važiuoja konvejeriais pro kiekvieną staliuką. Kaina priklauso nuo lėkštės spalvos. Suvalgius sušius, lėkštelės kraunamos į bokštą ir vos užmetus į ją akį lengva paskaičiuoti galutinę kainą.

Jei, visgi, jūsų norimi sušiai nesisuka ant konvejerio, šiuoklaikinėse “konvejerinėse sušinėse” galite per prie staliuko esantį kompiuterį “paprašyti” sušių sukėjo, kad susuktų trūkstamus sušius.

Atrodo, šitaip modernu, turėtų būti ir labai brangu? Tik ne Japonijoje. Japonijoje modernumas – pigus ir visuotinis. Brangiausios tos sušinės, kuriose aptarnauja padavėjai, o kainos net nesurašytos, nes jos priklauso nuo to, už kiek tą rytą restoranėlio savininkas nusipirko turguje žuvies.

Skaityti daugiau: Japonija. Moderni! Amžina…

 

---

Tradiciniai restoranai Pietų Korėjoje

Ne iš pirmo ir net ne iš penkto apsilankymo tradiciniame Pietų Korėjos restorane supratau, kaip tiksliai ten elgtis: nuo pat restorano pasirinkimo iki valgymo, viskas tiesiog kitaip.

Meniu prašyti nereikia – jis kabo ant sienos (parašytas vien korėjietiškai, tad verta pramokti). Nusprendęs restorane valgyti, pasirenki kur sėsti: prie vakarietiškų kėdžių/stalų ar korėjietiškai – nusiavęs ant žemės prie vos keliasdešimties centimetrų aukščio staliukų. Įrankius (pagaliukus ir šaukštą) išsiimi iš stalčiuko stalo šone arba dėžutės. Ant stalo susirandi bloknotą, kurio kiekviename lape mažomis korėjietiškomis raidėmis surašytas visas meniu. Turi atsiplėšti vieną lapą ir ant jo surašyti, kiek kurio patiekalo vienetų atnešti, bei paduoti padavėjui. Susimokėti daug kur įprasta iš karto, o pabandžius palikti arbatpinigių su grąža išbėga net į gatvę.

Pagaliau gavus maistą, Pietų Korėjos restoranuose labiausiai pribloškia garnyrų gausa… Vis neša ir neša lėkšteles: kiekvienas garnyras patiekiamas atskiroje, tad stalas kraute jomis nukraunamas (geruose restoranuose būna net ir 21 lėkštė!). Marinuotos daržovės (kimči), blynai, jūros gėrybės, sriuba – kas tik nebūna tarp garnyrų. Jeigu koks garnyras bevalgant baigiasi, jis nemokamai papildomas: mokėti reikia tik už pagrindinį patiekalą. Pigesniuose restoranuose garnyrų atsineši, vandens pasipildai pats iš viešo bufeto (net jei šiaip tame restorane aptarnauja padavėjai).

Beje, pagrindinį patiekalą turi išsirinkti dar prieš išsirinkdamas vieną daugybės korėjietiškų restoranų. Mat daugybė jų specializuojasi tik vienoje rūšyje: kas makaronuose ir sriubose, kas – košėse, kas – korėjietiškuose blynuose, kas – korėjietiškuose koldūnuose, kas – jūrų gėrybėse, kas – troškiniuose…

Populiarūs barbekiu restoranai, kur maistas kepamas ar verdamas tiesiog ant stalo (savo viduryje turinčio viryklę): pats turi suprasti, ką dėti ant keptuvės, kada primažinti ugnį (bet baltaodžiams padavėjai dažnai parodo).

Daugelyje meniu – tik po kokius šešis patiekalus, staliukai sustatyti tankiai, erdvės – mažai. Dalis restoranų net meniu neturi, nes gamina tik… vienos rūšies patiekalą: ateinu štai į vieną, atsisėdu, ir netaręs nė žodžio jau gaunu dakgalbi. Ir patiekalus daro, ir nešioja dažnai – patys savininkai, kurie ten ir gyvena, ir miega. Gali jaustis kaip patekęs pas juos namo.

Ne kiekvienas korėjietiškas restoranas visiškai atitinka šias taisykles – pavyzdžiui, daugelyje restoranų nebėra “korėjietiško sėdėjimo ant žemės”, kai kuriuose paprašius duoda ir vakarietiškas “meniu knygutes”. Tačiau net ir per trumpą kelionę į Korėją neišvengiamai susidursi su dalykais, kuriuos čia įvardijau. O kai kurios “korėjitiškos tradicijos” persmelkusios netgi Korėjos “užsienio virtuvės” restoranus: štai ir prie picos gali būti atnešamos garnyro lėkštutės (marinuoti agurkai ar jalapenai), teko valgyti burgerinėje be meniu (tiekia tik vienos rūšies burgerius) ir pan.

Skaityti daugiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus, Korėjiečių virtuvė – patiekalai ir tradicijos

 

---

Greito maisto tinklai JAV

Jei greitas maistas asocijuojasi visų pirma su “McDonald’s”, JAV gausite pakeisti nuomonę. Tai – tikras greito maisto rojus, ir kiekviename mažame miestelyje, kiekvienoje pakelės aikštelėje, netgi kaimuose ten – bent po kelių greito maisto tinklų restoranus. Kai kurie tinklai paplitę per visas Jungtines Valstijas, kiti po visą Ameriką ar visą pasaulį (tiesa, Lietuvoje jų – nedaug). Kiti tinklai veikia tik tam tikruose JAV regionuose ar valstijose – tačiau tenai vis tiek turi šimtus restoranų.

Amerikiečių lyderystė čia nesuvokiama. Visi 16 didžiausių pasaulio greito maisto tinklų, turinčių nuo 4 700 iki 50 000 restoranų, bazuojasi JAV. O iš 64 pasaulio greito maisto tinklų, turinčių po 1000 ar daugiau restoranų, net 44 – amerikiečių. Daugelio jų pavadinimai mums negirdėti, maistas neragautas – o Amerikoje tai be galo garsūs prekių ženklai, dirbantys pagal metų metus ar dešimtmečių dešimtmečius gludintus verslo modelius, tiksliai perduodamus vietos verslininkams pagal knygos storio frančizės sutartis.

Jei sakysite, kad greitas maistas – visas panašus – mažai jo teragavote. Net ir smarkiai besiskiriančių jo rūšių – gausybė: yra burgerių tinklai, picerijų tinklai, vištienos šlaunelių tinklai, makaronų tinklai, sumuštinių tinklai, bandelių tinklai, teksasietiškos virtuvės (buritos, načios, takos) tinklai ir t.t.

Be to, kai net tos pačios rūšies maisto tinklų tiek daug, visi ieško ir kaip išsiskirti: kas verslo modeliu (pvz. “Sonic Drive In” siūlo specialias valgymui automobilyje skirtas parkavimo vietas), kas – maistu ar rinkodara. Paragauti verta. Bus greitai, nebrangu ir nereikės palikti arbatpinigių (kas kitur Amerikoje kone privaloma). Ir, galbūt, bus skanu – savąjį tinklą ir patiekalą rasite ne iš karto, bet jų tiesiog per daug, kad niekas neįtiktų.

Skaityti daugiau: JAV – viskas, ką reikia žinoti keliaujant

 

---

Malatang Kinijoje

Malatang restoranuose nėra meniu – maistą pasirenki pats iš šaldytuvo. Tada paduodi virėjai, pasakai aštrumą (“neaštru” vis tiek bus aštroka, nes malatang kilęs iš aštria virtuve garsėjančio Čongčingo regiono) ir tau iš viso to padaro sriubą.

Susimoki arba pagal visų ingredientų svorį (pigesniuose malatang, kur krauniesi viską į vieną indą), arba ingredientai jau guli lėkštelėse ir kiekviena paimta lėkštelė turi savo kainą.

Iš visų “netradicinių” valgymo būdų man turbūt keisčiausia, kad neišplito malatang – juk pasaulyje šitiek kinų restoranų. Bet net pačioje Kinijoje malatang atradau tik netyčia į jį užėjęs ir tik pažįstamo kino išaiškinimas padėjo suprasti, kas ir kaip. Atrkeipęs dėmesį, restoranų su atviruose šaldytuvuose išdėstytomis dažovėmis bei mėsomis pamačiau ir daugiau ir dar ne kartą ten ėjau.

Skaityti daugiau: Kinija

 

---

Hot Pot Kinijoje

Hibridas tarp restorano ir parduotuvės.

Jums atneša žalius produktus, tačiau kartu ir puodą su išsirinktu skysčiu (pvz. net “krokodilo kraujas”), kuriame galite visa tai išsivirti. Jūsų stalelis veikia ir kaip viryklė.

Būna ir dvigubų (“jin ir jang”) puodų, kur vienoje pusėje aštrus virimo skystis, kitame – neaštrus, kad galėtumėte virtis abiejuose.

Verdama dvejopai – arba visus žalius produktus suberti į puodą iš karto, arba (dažniau daroma taip) iš lėto merkti po vieną gabaliuką, apvirus dėtis į burną. Taip, tai lėtas procesas – bet į hot pot einama ir pabendrauti.

Dar įprasta atsinešti nuo atskiro stalo visokiausių padažų ir pagardų ir valgyti kartu.

Iš pirmo karto, tinkamai išsivirti nepavyko: vidus liko žalias. Geriausia pirmą kartą ten eiti su vietiniu, kuris parodytų, kas ir kaip. Antrą kartą apsilankius kartu su kinu, kuris viską parodė, tai buvo skaniausias valgis Kinijoje.

Sakoma, kad hot pot sukūrė mongolai, kurie kažkada virdavosi savo šalmuose.

 

---

Naktiniai maisto turgūs Taivane ir Rytų Azijoje

Rytų Azijoje (ypač Taivane) jei užsimanėte valgyti naktį – ne problema. Net vidurnaktį, net 4 val. ryto veikia naktiniai maisto turgūs: prekijai nuo lauko prekystalių ten pardavinėja ką tik paruoštus karštus patiekalus, kuriuos pėsti ar dviračiais atvykę klientai čia pat valgo ant palaikių kėdžių.

Kai pažvelgdavau į naktiniuose turguose verdantį gyvenimą, kaskart gaudavau nustebti: iš kur ten tiek alkanų žmonių tokiu metu? Tačiau kai pirmą kartą 2 val. nakties valgyti Taivane prisiėjo pačiam supratau, kad į maisto turgus žmonės eina ne vien iš reikalo ar žemų kainų: maistas ten ir tikrai skanus.

Tuo tarpu Taivano “normaliuose” restoranuose daug patiekalų, bent jau man, pasirodė pretenzingesni ir nelabai skanūs. Ne vieną lietuvį, užvalgiusį tokiuose, girdėjau skundžiantis, kad “Lietuvoje kinų patiekalai skanesni nei pačioje Kinijoje”. Šiems žmonėms rekomenduoju aplankyti naktinį turgų, kad ir kaip nehigieniškai kartais atrodytų valgyti apšiukšlintoje gatvėje ar aikštėje. Būtent ten yra toji paprasta eilinių kinų virtuvė, kokia dažnai tiekiama ir kinų restoranuose užsienyje.

Skaityti daugiau: Taivanas: dvilypė turtingoji Kinija

 

---

Vietos ypatingiausiems valgymo būdams žemėlapyje

Norėdami įkrauti puslapį su šiuo žemėlapiu, pasinaudokite šia nuoroda: Ypatingiausi būdai valgyti.

 

---

Kiti įdomūs valgymo būdai

Esant progai, būtinai pabandykite ir šiuos valgymo būdus:

Kaiseki Japonijos riokanuose

Tai – aukštoji Japonijos virtuvė, kur ne mažiau nei gausybė smulkių patiekalėlių svarbus jų išdėstymas lėkštėje ir lėkščių išstatymas ant stalo, primenantis gamtą, metų laikus. Geriausia jos paragauti riokanuose, kur be pusryčių ir vakarienės į kainą įeina ir nakvynė, o tvarka griežta ir labai tradicinė.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina…

Ekiben Japonijoje

Ekiben – maisto dėžutės, kurių maistas valgomas traukiniuose. Kiekvienoje stotyje yra ištisos ekiben parduotuvės. Japonai mėgaujasi tuo šaltu, tačiau tikrai skaniu maistu, stebėdami anapus traukinio lango pralekiančius miestus, gamtą, ilgus tunelius. Ekiben – joks greitas maistas. Kainos – kaip restorane, didžiulis dėmesys skiriamas išdėstymui, pakuotei, kiekviename regione prekiaujama skirtingu maistu. Dėl žymiausių ekiben žmonės net specialiai išlipa papildomose stotyse.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina…

Restoranų kambariai buvusios Sovietų Sąjungos pietuose

Uzbekijoje, Azerbaidžane ir kitur aplink įprasta, kad, atėjęs į restoraną ne vienas, gauni ne staliuką, o visą kambarį su stalu per vidurį. Ten jums, be to ką užsakėte, atneša begalę visokių užkandžių (tik sutarkite dėl kainos iš karto). Geresniuose restoranuose galite ir užsakyti muziką – žodžiu, jaustis tarsi švęsdami vestuves, nors tiesiog atėjote su šeima papietauti.

Kiniški pusryčių bufetai

Kinijoje pusryčiauti įprasta tokiuose, kur, susimokėjęs fiksuotą sumą, gali imti kiek nori visokiausių kiniškų bandelių.
Plačiau: Kinija – viskas, ką reikia žinoti keliaujant

Por Kilo Brazilijoje

Daugelyje Brazilijos restoranų moki ne už patiekalą, tačiau už maisto kilogramą, it parduotuvėse. Valgį į lėkštę ten įsidedi pats tarsi nuo švediško stalo. Ir visai nesvarbu, ar prisikrausi jautienos, ar salotų. Kilogramo kaina vienoda, ji visuomet dideliais skaičiais parašoma dar prie įėjimo, kur taip pat žiba ir žodžiai “Por kilo” (portugališkai – “Už kilogramą”). Prie kasos viską, ką susirinkote, privalėsite pasverti. Iš to svorio bus automatiškai atimtas lėkštės svoris, o likusi suma padauginta iš kilogramo kainos. “Por kilo” restoranai ypač palankūs tiems, kas mėgsta brangią mėsą ir mažai valgo pigių daržovių. Be to, ten galima išragauti daug patiekalų, neįsipareigojant valgyti kažkurio vieno.
Brazilijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Drive In JAV

Kai JAV eiliniai žmonės pirmieji pasaulyje dar ~1960 m. galėjo įpirkti automobilius, atsirado ištisa automobilizmo kultūra, kur kone viskas daryta automobiliuose ar iš automobilių: automobiliniai kinai, net seksui jaunos porelės dažnai rinkdavosi automobilius. Vienas to laikmečio produktų – Drive In restoranai. Atvažiuoji į specialią parkavimo vietą, šalia kurios iškabintas meniu, mikrofonas užsakymui – užsakai, tau atneša maistą. tai ne tas pats, kas po visą pasaulį iš JAV išplitęs “drive through” formatas, kai tiesiog perki maistą į automobilį išsivežimui. Drive In’uose automobilis yra tavo staliukas, gali jame valgyti, bendrauti, užsisakyti ko papildomai: parkavimo vieta tavo. Tiesa, ilgainiui šis formatas nyko ir dabar JAV Drive In jau nedaug, bet tai vienas amerikietiškiausių, kitur neišplitusių, restoranų tipų.
Plačiau: JAV – viskas, ką reikia žinoti keliaujant

Užkandinės (diner) JAV

Šiuos restoranus įkvėpė traukinių vagonai-restoranai – todėl jie ilgi ir siauri, sėdima palei barą arba langus. Pirmosios užkandinės ir buvo tiesiog miestuose „priparkuoti“ vagonai-restoranai.Paskui jas pradėta statyti specialiai: viena už kitą ryškesnes ir labiau blizgančias, žibančias. Tas XX a. vidurio architektūrinis kičas net gavo savo pavadinimą: Googie stilius, pagal garsią Googie užkandinę Los Andžele. Anuomet tai atrodė supermodernu, o šiandien priešingai. Tos užkandinės, kurios dar liko, dažnai JAV yra vienintelės autentiškos istorinės vietos pavalgyti tarp eilių vienodais prekių ženklais išdabintų „McDonald‘s“, „Burger King“, „Subway“, „Taco Bell“ pastatų-dėžučių…
Plačiau: JAV Didžiųjų ežerų regionas – Amerikos širdis

Gatvės maisto prekijai (hawker) Singapūre

Singapūras taip didžiuojasi savo „gatvės maisto“ prekeiviais, kad nori juos įtraukti net į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Yra kuo didžiuotis, nes tai ne toks gatvės maistas, kokį įsivaizduoja daugelis. Jis čia – labai įvairus (įvairių virtuvių), nebrangus ir, svarbiausia, higieniškas. Maisto prekijai susibūrę į tokius maisto turgus, kur jų gali būti dešimtys ar šimtai – tik rinkis kurį nori ir sėskis ant bendrų kėdžių…
Plačiau: Singapūras. Kitoks! Ateities! Miestas!

---

Kitos įdomiausios pasaulio vietos

Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai

---

Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!