Išskleisti meniu

Sporto varžybos

Korida Ispanijoje – viskas, ką reikia žinoti

Korida Ispanijoje – viskas, ką reikia žinoti

| 0 komentarų

Korida nepalieka abejingų. Vieniems tai – nuostabios Ispanijos tradicijos, žmogaus ir jaučio kova, sportas ir teatras viename. Kitiems – žiauriausias elgesys su gyvūnais, koks kur nors pasaulyje dar teisėtai demonstruojamas – ir tai vyksta net ne „trečiajame pasaulyje“, o Europos Sąjungoje, turistų numylėtoje Ispanijoje…

Kaip visuomet, susidarau nuomonę tik išvydęs savo akimis. Taigi, užsukau į Plaza de Toros pietinėje Ispanijoje, kur ši pramoga populiariausia.

Galiu suprasti abi puses. Čia be užuolankų aprašysiu, kaip vyksta korida, atskleisdamas ir jos gilias tradicijas bei taisykles, ir visus žiaurumus. Jei nuspręsite, kad tai jums – rašau ir kaip patekti į koridą.

O jei į koridą eiti neplanuojate, bet tiesiog norite išgirsti apie ją iš reto „neutralaus šaltinio“ (nei koridos mylėtojų, nei gyvūnų teisių aktyvistų) – viliuosi, kad šis straipsnis „iš pirmų lūpų“ leis susidaryti savo nuomonę.

Toreadoro ir jaučio 'kova'

Toreadoro ir jaučio ‘kova’

Koridos tradicijos ir istorija: kodėl yra ją mylinčių?

Nuo pat pirmos akimirkos Plaza de Toros („Jaučių aikštė“) jaučiausi tarsi grįžęs laiku ar patekęs į gyvąjį muziejų. Sėdima ten tarsi romėnų amfiteatre: ant akmeninių suolų, jokių kėdžių, jokių atlošų. Vos telpi į tau skirtą suolo gabalą. Kojos remiasi į priekinį žiūrovą, o galinis žiūrovas netyčiom spardo tave. Daugelis arenų statytos dar tada, kai pasaulyje nebuvo jokio profesionalaus sporto, jokių kitų stadionų: prieš 150, 250 metų. Toreadorai XIX a. buvo pirmieji pasaulio profesionalūs sportininkai nuo pat Romos Imperijos laikų!

„Gyvosios istorijos“ įspūdį dar sustiprina paseillo paradas – kiekvienos koridos pradžia. Toreadorų komandos, arenos tvarkdariai, nustatyta tvarka išeina nusilenkti koridos prezidentui. Visi apsirėdę tarsi kostiuminėje dramoje: vienų aprangos primena XIX a. fabrikų darbininkus, kitų – Viduramžių didikus. Paauksuoti toreadorų kostiumai kainuoja ir keliolika tūkstančių eurų, juos siuvinėja ištisos komandos…

Paseillo paradas prieš koridą

Paseillo paradas prieš koridą

Metami raktai, atsidaro vartai, į areną išbėga pirmasis jautis, jį stebi toreadoras, skepetom mojuoja jo komanda. Nuo pat to momento viskas vyksta pagal griežtas taisykles. Jei neįvyks kokia nelaimė ar stebuklas, pabaiga visiems aiški: toreadoras pribaigs jautį. Aišku net kaip ir kada pribaigs (minutė šen ar ten), kokia tvarka jį gainios ir badys, kada iš balkono suskambės pučiamųjų orkestras ir kiek gros. Visi gerbėjai tai žino iki smulkmenų, o po šešių vakaro kovų jau ir aš puikiai jaučiau.

Į koridą einama ne žiūrėti „kas laimės“ ar net „kaip laimės“, o pasigerėti tos pergalės grožiu. Teatrališki jaučio „praleidimai“, publikos užvedinėjimas, grakštūs judesiai uždirba toreadorams garbę, šlovę, bulvarinių žurnalistų dėmesį, kuris Ispanijoje prilygsta garsiausiems futbolininkams.

Toreadoras stoja prie bulių

Pagrindnis toreadoras stoja prie bulių

Prieš eidamas į koridą mąsčiau, ar ją augustinas.net aprašyti kaip unikalią sporto šaką, ar kaip spektaklį/šou: po septynių kovų tvirtai nusprendžiau, kad tai – spektaklis.

Koridos taisyklės

Klasikinėje ispaniškoje koridoje prieš jautį stoja pagrinidnis toreadoras (torrero, matador de torros) su padėjėjais: sekundantu, dviem raitais pikadorais (picador), trimis banderilininkais (banderillero).

Banderilininkas su banderilėmis

Banderilininkas su banderilėmis

Kova susideda iš trijų trečdalių, kurių pradžią paskelbia pučiamųjų orkestras.

1.Pirmasis trečdalis – „Iečių trečdalis“, tercio de varas. Banderilininkai erzina jautį jam pamojuodami skepetomis (capote) ir tuč tuojau bėgdami nuo jo slėptis į tribūnas. Toreadoras stebi ir analizuoja jautį. Teatrališkai narsiai, nesislapstydamas, skepeta jį erzina pats. Į areną įjoja pikadorai. Jų žirgai šarvuoti iki žemės, žirgų akys užrištos (kad nepasibaidytų). Pikadorų tikslas – durti jaučiui į nugarą ietimi ir tada gracingai išjoti.

Pikadoras smeigia ietį

Pikadoras smeigia ietį

2.Antrasis trečdalis – „Banderilių trečdalis“, tercio de banderillas. Čia žvaigždės – banderilininkai, o jų tikslas – pribėgus pėsčiom prie jaučio jam į nugarą susmeigti banderiles ir sprukti šalin. Banderilės – tarsi kabliai su vėliavėlėmis, kurie lieka „puošti“ jauti likusioje kovos dalyje. Geriausi toreadorai banderiles susmeigia ir patys.

Banderilininkas smeigia banderiles

Banderilininkas smeigia banderiles

3.Trečiasis trečdalis – „Mirties trečdalis“, tercio de la muerte. Pagrindinis toreadoras nusiima skrybėlę ir lieka vienas prieš vieną su apvargintu jaučiu. Dabar jis mojuoja mažesne raudona skepeta (muleta) ir netikru durklu. Kažkuriuo metu užgroja pučiamųjų orkestras. Tai, kas tada vyksta arenoje, koridos mylėtojai vadina „žmogaus ir jaučio šokiu“: geri toreadorai skepetos judesiais sugeba provokuoti jautį lakstyti aplinkui it kokią šokių partnerę… Galiausiai muzika nutyla. Toreadorui sekundantas pakeičia netikrą durklą tikru. Tai vadinama „Tiesos akimirka“: ech, kiek koridos terminų atėjo į mūsų bendrinę kalbą! Dar vienas-kitas „žmogaus-gyvulio šokis“ ir toreadoras užsimoja durklu. Visa arena nutyla. Dūris. Jautis dar blaškosi nuo banderilininko prie banderilininko, bet jei dūris sėkmingas, netrukus sukniumba nukraujavęs.

Lemtingo dūrio momentas

Lemtingo dūrio momentas

Čia, galima sakyti, prasideda „ketvirtasis trečdalis“: nebe arenoje, o tribūnose. Žiūrovai stūgauja, mojuoja baltom skepetaitėm – ragina koridos prezidentą pagerbti toreadorą. Išprašę vieną pagarbos žestą, reikalauja kito. Pagarbos lygių daug. Gerai kovojęs toreadoras gauna nupjautą jaučio ausį, labai geras – dvi ausis, supergeras – dar ir uodegą. Be to, už gerą kovą leidžiama apeiti garbės ratą: žiūrovai toreadorui mėto gėles, skrybėles… Už labai gerą kovą suteikiami du garbės ratai: viskas trunka kone tiek, kiek kova. Gali būti garbės ratu pagerbtas ir itin narsiai kovojęs jautis: kadangi jis jau miręs, tai jo lavoną po areną ratu vilktų mulai. To nemačiau. Sako, kartais jautį prieš „paskutinį dūrį“ net nutaria palikti gyvą veislei – bet tai jau superreta.

Žiūrovai su baltom skepetom žiūri į prezidentą (balkone viršuje)

Žiūrovai su baltom skepetom žiūri į prezidentą (balkone viršuje). Prezidentio balkone per atbrailą permesta balta skepeta reiškia, kad toreadoras apdovanojamas jaučiau ausimi. Jei žiūrovams kova itin patiko, jie ima šaukti ‘otro’ (‘kitą [ausį]’)

Įprastai vienoje koridoje būna šešios tokios kovos – prieš jaučius stoja trys toreadorų komandos, kiekviena kurių per vakarą nudobia po du jaučius. Koridoje, kur lankėmės mes, buvo ir septintoji kova: prieš jautį stojo 15 metų amžiaus toreadoras-mokinys. Tokios „mokomosios“ kovos paprastesnės: jaučiai čia jaunesni, nėra pikadorų.

Matadoras laiko iškėlęs rankose dvi jaučio ausis

Savimi patenkintas matadoras laiko iškėlęs rankose dvi jaučio ausis

Koridos žiaurumas: kodėl ji tokia kontroversiška?

Dabar – tamsioji koridos pusė, nors, tikriausiai, ir aprašant taisykles ją nuslėpti buvo sunku.

Visuomet stengiuosi kontroversiškas užsienio šalių tradicijas bent kartą gyvenime išvysti savo akimis, nesusidaryti nuomonės vien pagal kažkieno kito nuostatas. Taigi, regėjau ir daugiau tradicijų, kurių dalis yra gyvūno mirtis: nuo jaučių aukojimų Indonezijos toradžų krašte iki gaidžių peštynių Filipinuose.

Bet tenka pripažinti, kad žiaurumu korida iš tolo pranoko juos visus.

Mulai iš arenos išvelka nukautą jautį

Mulai iš arenos išvelka nukautą jautį

Toradžų aukojimuose ar gaidžių kautynėse gyvūno mirtis greita, labiau kaip paskerdimas. Gali atrodyti nemaloniai, bet, manau, kad tai kritikuoti turi teisę tik veganai ir vegetarai: jeigu pats valgai mėsą, tai tavo maistui gyvūnai skerdžiami labai panašiai, tik kad pats to nematai…

Tuo tarpu koridos kovoje jautis visaip badomas, erzinamas, vaikomas ~20 minučių. Į galą laksto kruvinas, apsiseilėjęs, kai kuriems teka šlapimas. Tik pačioje pabaigoje, kai nukraujavęs jautis susmunka, jam pagaliau smeigiamas „malonės dūris“ į smegenis.

Malonės dūris į galvą

Malonės dūris į galvą nukraujavusiam jaučiui

Korida – rizikinga žmogus-žvėries kova? Kažkiek tiesos yra, bet kiekviena arenos ir taisyklių detalytė padaryta taip, kad jautis jokio šanso neturėtų. XIX a. kartais dar pikadorų arklius ragais pasmeigdavo – tada arkliai apšarvuoti. Mačiau, kaip vieną arklį jautis net nuvertė – bet nuo to tik pats labiau pavargo. Taip, pasitaiko traumų, net žuvusių toreadorų (pvz. po vieną žuvo 1985 m. ir 2016 m.) – tačiau pavienių aukų juk būna visur (sporte, cirke, filmuojant filmus): era, kai rizika žūti arenoje buvo didelė, toli praeity.

Jaučio parverstas pikadoro arklys

Jaučio parverstas pikadoro arklys

Koridos esmė: žmogus pergudravo jautį. Tuo žmogumi dažniausiai laikomas Franciskas Romero ir tai įvyko dar 1726 m. Romeras suprato, kad, jei prieš jautį mojuoji skepeta, tai jautis puola skepetą, o ne tave. Ir jei prieš jautį judi pakankamai lėtai, tai joks jautis nepuola (o jei puola, greitesnis skepetos judesys jį „nukreipia“ į skepetą). Šitaip „kova su žvėrimi“ virto teatralizuotu šou. Šitaip gimė šiuolaikinė korida.

Šokis mirties trečdalio metu

Šokis mirties trečdalio metu

Ar korida Ispanijoje išnyks?

Remdamiesi čia išdėstytais argumentais gyvūnų teisių mylėtojai reikalauja uždrausti koridą. Prie Granados „Plaza de Toros“ įėjimo, kur ėjau, niekas nė nebandė nuvalyti grafičio: „Uždrausti! Sadistai! Žudikai!“.

Galbūt korida išgyvena ilgą saulėlydį. Viena po kitos ją uždraudė įvairios buvusios Ispanijos kolonijos. Jų pavyzdžiu seka ir Ispanijos regionai – 1991 m. korida uždrausta Kanaruose, 2010 m. – Katalonijoje. Jei 2007 m. Ispanijoje vyko 3651 koridos, tai 2019 m. – 1425, o, pastarųjų apklausų duomenimis, dauguma ispanų jau koridoms nepritaria. Granados Plaza de Toros dauguma žiūrovų, atrodė, buvo vyresnio amžiaus vyrai, nors kelios šeimos, tiesa, atsivedė ir vaikus.

Pirmojo trečdalio metu banderilininkas spėjo pasislėpti už sienos, tad jautis tarnavo ją

Pirmojo trečdalio metu banderilininkas spėjo pasislėpti už sienos, tad jautis tarnavo ją

Išvydus koridą savo akimis ir tai žinant, apima dvejopas jausmas. Viena vertus – puikiai galiu suprasti gyvūnų teisių mylėtojus. Kita vertus – savaip gaila, jei išnyktų šitas „seniausias dar vykstantis šou“. Su šimtametėmis arenomis ir toreadorų drabužių siuvinėjimo stiliais. Su tūkstančiais žmonių, pašventusių gyvenimus savojo „meno“ įvaldymui. Su gilia istorija, su gausia terminologija, kurią, patys to nesuvokdami, vartojame savo kasdienėje kalboje. Toksai paskutinis gyvas prisilietimas prie žilos romėnų laikus siekiančios istorijos…

Tiesos akimirka - netikro kardo pakeitimas tikru. Tai - viena iš koridos į bendrinę kalbą atėjusių frazių

Tiesos akimirka – netikro kardo pakeitimas tikru. Tai – viena iš koridos į bendrinę kalbą atėjusių frazių

Yra koridai siūlomų alternatyvų: pavyzdžiui, vietoje toreadorų prieš jaučius gali stoti rekortadorai – jie jaučių nežudo, tik bando išvengti jų puolimų visokiais cirko vertais veiksmais (net iki jaučio peršokimo). Jautis nenužudomas ir portugališkoje koridoje (tiesa, ten jis paskerdžiamas iš karto po kovos). Bet tokios alternatyvos Ispanijoje retos. Kaip ten bebūtų, Ispanijoje korida tikrai netapo kokia „kontroversiška niša“. Kaip bet kokį sportą ar šou, ją teberemia verslai ir ji pati remia socialinius projektus (pavyzdžiui, korida, kurią lankiau, buvo skirta Dauno sindromą turintiesiems). Ir ji užima unikalią rolę tarp Ispanijos tradicijų. Ateitis tikrai nėra aiški.

Penkiolikmetis toreadoras kaunasi su jaunesniu jaučiu

Penkiolikmetis toreadoras kaunasi su jaunesniu jaučiu (kelnės kruvinos nuo sužeisto jaučio prisilietimų)

Kada ir kur vyksta korida? Kaip ten patekti?

Jei šis straipsnis įkvėpė aplankyti koridą patiems, keli patarimai:

1. Didžiausiose arenose, kaip Madride, koridos gana dažnos (pvz. kas savaitę), bet kitur gali vykti tik kartą-kitą per metus, ypač per miestų šventes. Vyksta maždaug nuo balandžio iki spalio, žiemą koridų nebūna. Internete lengva surasti metinius koridų grafikus.

2. Internete galima rasti ir svetainių, parduodančių visų koridų bilietus, tačiau jos užsideda antkainius. Geriausia pirkti tiesiai iš svetainės, parduodančius bilietus būtent į tą koridą. Dažniausiai galima įsigyti bilietus ir Plaza de Toros kasose koridos dieną.

Koridos gerbėjos

Koridos gerbėjos

3. Koridos bilietai į kategorijas skirstomi ne tik pagal atstumą nuo arenos, bet ir pagal tai, ar sėdėti teks saulėje („Sol“) ar pavėsyje („Sombre“). Granadoje net kasos šioms dviems bilietų rūšims buvo atskiros. Kadangi saulė renginio metu leidosi, ilgainiui vis daugiau ir daugiau „Sol“ suolų irgi atsidūrė pavėsyje.

Saulės sektorius

Saulės sektorius

4. Priklausomai nuo arenos pusės, kurioje sėdėsi, arba matysi koridos prezidentą ir jo sprendimus, arba, jei sėdėsi po prezidentu, tai tada gerai matysi nusilenkti ateinančius toreadorus.

5. Įprasta korida susideda iš šešių kovų. Yra specializuotų koridų, kaip „novilleros“, kur jauni toreadorai kovoja su jaunais jaučiais, dažnai be pikadorų. Jei norite pamatyti, kaip vyksta „tikra korida“, geriau tokių vengti.

Koridos pučiamųjų orkestras

Koridos pučiamųjų orkestras

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , ,


Formulę 1 stebėjau gyvai trasoje – kas įdomiausia

Formulę 1 stebėjau gyvai trasoje – kas įdomiausia

| 0 komentarų

Seniai norėjau Formulės 1 varžybas pamatyti gyvai trasoje.

Šį norą išpildžiau 2021 m. Abu Dabyje – tikrai įspūdingame sezono finale.

Čia – mano įspūdžiai iš pirmų „gyvų“ Formulės 1 varžybų, kurie, tikiuosi, pravers ir kitiems, galvojantiems apie kelionę stebėti Formulės varžybų.

Formulės 1 trasoje

Formulės 1 trasoje

Visų pirma – bilietų į Formulę 1 įsigijimas

Formulės 1 sezonas susideda iš ~20 varžybų, tad pirmas sprendimas – kurias varžybas pamatyti?

Man pasirodė logiškiau ne organizuoti planus pagal varžybas, bet varžybas pasirinkti pagal savo planus. Ilgą laiką sekiau, ar Formulė 1 nevyks kur nors ten, kur ir šiaip ruošiuosi keliauti. Panašiai atsitiko 2021 m.: planavau vykti į EXPO parodą Dubajuje ir, švelniai paankstinęs atvykimo datas, į šią kelionę įtraukiau ir Formulę 1. Be kita ko, laukė sezono finalas, ir, kaip paaiškėjo, labai įdomus (nugalėtoją nulėmė būtent šios varžybos).

Ruošimasis startui

Ruošimasis startui

Ėmus ieškoti bilietų, iš pradžių laukė nusivylimas: aukščiausias pozicijas „Google“ turėjo visokiausi tarpininkai, siūlę brangesnius ir prastesnius bilietus. Nuėjęs į oficialų „Yas Marina“ trasos puslapį, radau daugiau ir geresnių variantų. Aišku, pigu nebuvo (ir niekur nebus): Formulė vienos brangiausių sporto varžybų tiek organizatoriams, tiek žiūrovui.

Kita išlaidų dalis – viešbutis. Abu Dabyje (ir daug kur) Formulės savaitgalio metu viešbučių kainos išauga dvigubai, bet radome vieną visai gerą už 75 eurus už naktį (kitu laiku Abu Dabyje tai būtų brangu, Formulės savaitgalio metu – pigu). Viešbutis buvo visai pilnas.

Fanai fotografuojasi formulės trasoje

Fanai fotografuojasi formulės trasoje

Kiek dienų bilietas, kokios vietos Formulėje 1 geriausios?

Pirmasis sprendimas – kelioms dienoms pirkti bilietą? Kiekvienas Formulės 1 „Grand Prix“ susideda iš viso savaitgalio: penktadienį – treniruotė, šeštadienį – kvalifikacija, sekmadienį – varžybos, ir čia be visokių kitokių dalykų ir pramogų. Nusipirkau bilietus visam savaitgaliui – manau verta, jei turi laiko. Jei ne, ar sportas domina ne tiek – tai didžiausia drama pačiose varžybose, ar varžybose ir kvalifikacijoje. Nieko keisto, kad su kiekviena diena tribūnose žmonių vis daugėjo.

Antrasis pasirinkimas – vietos. Formulė, priešingai ne, tarkime, krepšinis ar futbolas, ir priešingai nei NASCAR lenktynės, kurias irgi esu stebėjęs gyvai, yra tokia, kad iš bet kurios, kad ir pačios brangiausios, vietos, tegali matyti mažą trasos fragmentą.

Trasos fragmentas, kuris matosi iš tribūnų

Trasos fragmentas, kuris matosi iš tribūnų

Taigi, pasirinkimas – kurį fragmentą. Gal kokį posūkį, prie kurio automobiliai suks lėčiau ir – jei pasiseks – įvyks koks svarbus lenkimas. Gal tiesiąją, kur jie lėks greitai. Aš pasirinkau starto/finišo tiesiąją, kur buvo galima matyti startą ir finišą, taip pat boksus ir – po varžybų – apdovanojimus. Prieš pirkdamas ieškojau komentarų, iš kur varžybas stebėti geriausia, bet tribūnų vertinimai Abu Dabio trasoje pernelyg nesiskyrė.

Be tribūnų, dar buvo „laisvos vietos“ be kėdžių, kurios pigesnės.

Ruošimasis startui

Ruošimasis startui

Formulės 1 savaitgalio įžanga ir pramogos

Abu Dabio Formulės 1 savaitgalis prasidėjo dar ketvirtadienį. Jokios varžybos nevyko, bet būtent jau tądien atsidarė „Formulės 1“ festivalis: aplink trasą pristatyta visokių pramogų (žaidimų automatai – formulės, senų formulių automobilių paroda, galimybė būti išmestam iš krano) ir daug restoranų/valgyklų (bet visos laaaabai brangios, tad pavalgyti eidavome į gretimą prekybos centrą).

Įdomiausia tą dieną buvo ekskursija pro boksus, kur galėjome išeiti į trasą, stebėti automobilius ruošiančius visų komandų specialistus. Ji įėjo į kainą (kitom dienom irgi buvo tokių ekskursijų, bet jau tik pirkusiems brangesnius bilietus nei mūsų).

Ekskursijos po boksus metu

Ekskursijos po boksus metu

Taip pat „išmokome“ pasistatyti automobilį: bergždžiai važiavome į trasos parkingą, pasirodo, reikėjo važiuoti į gretimą prekybos centrą „Yas Mall“, o iš ten kursavo autobusai. Abu Dabyje rodyklių, paaiškinimų gana mažai, tad išsiaiškinimas užtruko, bet kitom dienom to kartoti nebereikėjo.

Komandos nariai rodo pravažiuojantiems lenktynininkams ratus

Komandos nariai rodo pravažiuojantiems lenktynininkams ratus, atstumus iki besibvejamojo ir besivejančiojo: tai matai tik iš vietų prie starto/finišo

Vakare laukė koncertas, įeinantis į kainą: ypač Abu Dabio Grand Prix yra tikras festivalis ir kiekvieną vakarą Emirates Park netoli trasos laukė tikros muzikos žvaigždės: ketvirtadienį Khalid, penktadienį Stormzy, šeštadienį Lewis Capaldi, o sekmadienį turėjo būti Foo Fighters (bet dėl „sveikatos bėdų“ atšaukus pasirodymą juos pakeitė DJ Martin Garrix).

Bendrai paėmus, suskaičiavus, kiek pinigų susidėtų perkant bilietus į tokių žvaigždžių koncertus, susidėtų gera pusė visos Formulės bilieto kainos… Tiesa, pastebėjau tendenciją, kad „Formulės 1“ trasoje ir koncertuose vyravo kitokie žmonės: Formulėje vyresni, tarsi paėmę koncerto raiščius jie būtų juos perdavę savo vaikams. Ir ten, ir ten, vyravo vakariečiai, vietinių arabų mažai – bet jei trasoje jų dar buvo, tai koncertuose visai ne. Ten – alkoholis, apynuogės moterys, šokiai, visai kita atmosfera.

Koncertas po Formulės 1 varžybų

Koncertas po Formulės 1 varžybų

Formulėje 1 – ir Formulė 2, Formulė 4, tik jos – užmirštos

Varžybos prasidėjo penktadienį. Laukė Formulės 1 treniruotės – ne pats įdomiausias momentas, tiesiog stebi pralekiančius automobilius, o rezultatai nieko nelemia. Tačiau tikiu, kad didesniam F1 gerbėjui nei aš, sekančiam viską apie pilotus, komandas, automobilius, ir tai labai įdomu.

Be Formulės 1, kiekvieną dieną laukė ir kitos treniruotės, kvalifikacijos, varžybos – Formulės 2 ir Formulės 4 (kitose trasose dar būna Formulė 3). Tai – pigesnės komandoms Formulės, kurių idėja tokia, kad tai gali būti kelias pilotams į Formulę 1. Iš tikro sistema labai negailestinga: tik mažytė dalis prasimuš aukščiau. Mūsų akyse Formulės 2 sezono čempionu tapo Piastri, bet net jis nesulaukė kitiems metams sutarties su Formulė 1. Be to, realybė tokia, kad jei „didieji“ Formulės 1 lenktynininkai gauna dideles algas, tai Formulėje 2, 3, 4, paprastai lenktynininkai (ar dažniau turtingi jų tėvai) patys susimoka didžiulius pinigus už teisę lenktyniauti.

Tuščios tribūnos per Formulės 2 varžybas

Tuščios tribūnos per Formulės 2 varžybas

Dar liūdniau jiems turėtų būti matyti tribūnas. Net kai varžybos vyksta kartu su Formule 1, kai galioja tie patys bilietai ir visi turėjo teisę nemokamai pamatyti ir F2 ar F4, tribūnos buvo beveik tuščios, beveik jokio palaikymo, plojimų. Į Formulės 1 treniruotes ateidavo daugiau žmonių, nei į Formulės 2 ar Formulės 4 varžybas.

Viskas taip smarkiai kitaip, nei kokiame krepšinyje ar futbole. Ten irgi yra „stipriausios pasaulio lygos“, kaip krepšinio NBA, bet, nepaisant to, netrūksta dėmesio ir Eurolygai, nacionalinėms lygoms, šimtai tūkstančių ar milijonai sportininkų pasaulyje iš to gyvena. Taip yra todėl, kad ten yra „savi klubai“, žaidžiantys tavo mieste: kaunietis rems jam artimą „Žalgirį“, kas, kad koks Chicago „Bulls“ gal žaidžia geriau. Gi Formulė 1, 2, 3 ar 4 – visos jos vienodai toli, daugelis varžybas teaplanko kartą-kitą gyvenime ar bent per metus – tai kodėl tada tiesiog nesekti pačios brangiausios ir geriausios.

Formulės 1 fanai

Formulės 1 fanai

Šeštadienį vyko trečioji Formulės 1 treniruotė, o vakare kvalifikacija – jau svarbi, aktuali, ir pilniausia iki tol. Pirmą kartą atmosferą jau priminė sporto varžybas: aistringas palaikymas, plojimai, švilpimai.

Vakaro varžybos labiau patiko ir dėl to, kad karšta saulė nešvietė į veidą: rinkdamasis vietas, nepagalvojau apie tai, kad jos – veidu į pietus, o Emyratai – karšta dykuma.

Rytas ant saulės nepasiėmus kepurės. Prieš pirmąsias varžybas: žmonės renkasi dienos eigoje

Rytas ant saulės nepasiėmus kepurės. Prieš pirmąsias varžybas: žmonės renkasi dienos eigoje

Formulės 1 festivalio kulminacija – varžybų sekmadienis

Sekmadienį pirmą kartą prie įėjimo į Formulės 1 trasą laukė didelės eilės – jau suvažiavo visi. Dėl Makso Verstapeno ir Liusio Hamiltono dvikovos, ypač daug atvyko olandų, kuriuos čia atvežė užsakomaisiais reisais – tribūnos nusidažė oranžine spalva. Įtampa vis kilo ir kilo, ją skatino komentatoriaus kalbos, praskridę lėktuvai (dangų nudažė Emyratų vėliavos spalvom), himnas.

Varžybų atmosfera – dar įspūdingesnė. Palaikymas, klyksmai. Atsistojančios tribūnos eilinį kartą pralekiant vis retėjančiam lenktynininkų peletonui. Daug žmonių su vėliavomis – ne tik Olandijos ar Britanijos, bet ir Meksikos (Sergio Peresui), Suomijos (Kimiui Raikonenui, tądien baigusiam karjerą) ir kt., žmonės džiaugėsi kad ir mažesniais tų lenktynininkų pasiekimais (pvz. kai Peresas stabdė Hamiltoną, kad Verstapenas jį bent kiek prisivytų).

Įkaitusi varžybų atmosferaĮkaitusi varžybų atmosfera

Įkaitusi varžybų atmosfera (dūmus danguje suformavo specialiai praskridę lėktuvai)

Vienas minusas – buvo sunku suprasti, kas vyksta kitur trasoje. Abu Dabio arenoje ekranų mažai, jie toli: esamus rezultatus tegalėjau įžvelgti pritraukęs vieną tokių ekranų su telefono fotoaparatu. Kalbėjo komentatorius – bet jį tegalėjai girdėti, kai automobiliai toli. Jei varžybų pradžioje tokių momentų dar buvo daug, tai įpusėjus, kai pilotus praskirstė sustojimai boksuose, jau beveik nuolat pro šalį lėkė koks ūžiantis automobilis ir komentatoriaus nesigirdėjo. Kita vertus, „Formulė 1“ ne „Formulė 2“: čia ir taip daug žinai. Pagal automobilio spalvas atpažįsti, kokia komanda, koks lenktynininkas.

Svarbius varžybų momentus tegalėjome pamatyti ekranuose, bet jie aukštai

Svarbius varžybų momentus tegalėjome pamatyti ekranuose, bet jie aukštai

Pasidžiaugiau pasirinkęs vietą prie starto/finišo ir boksų: nors nemačiau „gyvai“ įspūdingų lenkimų, jokia vieta jų negarantuoja, juk kiekviename Grand Prix jų tikrai mažai. Užtat gyvai mačiau keturis garantuotus svarbius momentus: startą, sustojimus boksuose, finišą, apdovanojimus ant podiumo. Ir žmonių reakcijas į juos. Ir šventimus Red Bull boksuose po to, kai Verstapenas tapo čempionu.

Apdovanojimai, nufotografuoti telefonu iš mano vietos

Apdovanojimai, nufotografuoti telefonu iš mano vietos

Viską sudėjus, Formulės 1 varžybos – ar, tiksliau, visas savaitgalis – buvo tikrai įspūdingas. Jei nesi „užkietėjęs“ Formulės 1 gerbėjas, kaip tie, kurie jau ant savo marškinėlių išspausdinę, į kurias varžybas skris kitais metais, gal nėra tikslo lankyti *daug* varžybų – juoba, žiūrėdamas per televiziją pačių varžybų tikriausiai pamatai gerokai daugiau ir supranti (nes rodo iš visos trasos, iš sraigtasparnio, iš pilotų kabinų ir t.t.). Tačiau kartą nuvykti į “Formulę 1” verta kiekvienam, kas bent jos fragmentą matė per televizorių ar bent ką apie ją žino.

Keisti Formulės 1 gerbėjai

Keisti Formulės 1 gerbėjai

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , ,


NBA varžybas stebėjau arenoje – kas įdomiausia

NBA varžybas stebėjau arenoje – kas įdomiausia

| 2 komentarai

Vaikystėje NBA atrodė tokia pasaka. Arenos, kur multimilijonieriai žaidžia krepšinį su multimilijonieriais – ir žaidžia taip, kad visos likusios pasaulio lygos pagal juos – it moksleivių lygos. Turėjome džiaugtis, kad 1992 m. Lietuva pralošė NBA krepšininkų „svajonių komandai“ tik 51 taškų skirtumu – šiaip ar taip, niekas juk nepralošė mažiau 30 taškų.

Pamatyti tai tikrovėje atrodė taip pat neįmanoma, kaip nukeliauti į ateitį ar kitas planetas: šitaip toli, šitaip brangu. Beliko rinkti lipdukus su NBA krepšinio žvaigždėmis.

Bet laikai keičiasi: į Ameriką ir atgal gali suskraidyti už kelis šimtus eurų, o Lietuvoje kainos ir algos pakilo tiek, kad, pasirodo, į NBA varžybas bilietą galima rasti už ne ką brangiau, nei į Kauno „Žalgirio“.

Taigi, pirmą kartą „gyvai“ arenoje aplankiau NBA. Štai kaip tą padaryti ir štai kokie didžiausi įspūdžiai.

NBA varžybose

NBA varžybose

Kaip pirkti NBA bilietus?

NBA bilietais pradėjau domėtis likus 3-4 savaitėms iki kelionės į Floridą. Bilietai į JAV arenas parduodami panašiai, kaip Lietuvoje – per visokias bilietų svetaines, iš kurių didžiausia – Ticketmaster.com. Belieka įvesti į Google norimos komandos pavadinimą ir anksčiau ar vėliau nueisi į jos bilietus pardavinėjančią svetainę.

Iš pradžių pamėginau įsigyti Majamio „Heat“ bilietus ir situacija kiek nugąsdino: bilietų kainos prasidėjo nuo 100 dolerių ir tai tik už vietas labai aukštai, už krepšio. Aukštoji riba buvo 1000 dolerių. Be to, jau prieš 3 savaites daugelis bilietų buvo išparduoti – tiesa, JAV bilietų svetainėse įprasta, kad ta pati svetainė, kuri pardavinėja bilietus, dar ir perpardavinėja bilietus tų, kurie apsisprendė į varžybas neiti.

Kilo išganinga mintis patikrinti kitos Floridos komandos Orlando „Magic“ bilietus. Ten bilietų kainos prasidėjo nuo 10 dolerių ir baigėsi ties 100! Nustebino: iš Lietuvos žvelgiant NBA atrodo toks vientisas krepšinio rojus, kur visos komandos moka krepšininkams pasakiškas sumas, bet iš tikro jų populiarumas ir bilietų kainos skiriasi daug kartų – ne kitaip, nei LKL.

Nusipirkau bilietus po 26 dolerius. Bilietų atsiėmimui buvo dvi galimybės: elektroninis (bet prisiregistravimui reikėjo JAV telefono numerio) ir atsiimant arenoje. Pastarasis amerikiečiams brangensis, bet užsieniečiai gali pasiimti be priemokos. Pasirinkau šį būdą: atsiėmiau bilietus arenos kasose.

Arenoje atsiimtas NBA bilietas

Arenoje atsiimtas NBA bilietas

Kas NBA arenoje nustebino labiausiai

Tiesa, bilieto kaina dar ne viskas. Amerikoje sunku tikėtis nemokamo parkingo prie aikštelės ir dažnoje vietoje nėra patogaus viešojo transporto. Rungtynių dieną parkingo kainos bemat išauga: aplinkinių aikštelių savininkai prašo didelių „fiksuotų sumų“ už vakarą. Aikštelė prie pat arenos kainavo 20 dolerių, toliau (vos 200 metrų) pasistatėme už 10 dolerių. Turint daugiau laiko, įmanoma pastatyti toliau ir nemokamai, bet amerikiečiai taip nežaidžia: uždirba tiek, kad ir 20 dolerių moka lengva ranka.

Parkingo prižirūėtojas vilioja mašinas pas save. Rungtynių metu net aplinkiniai restoranai gali taip prisidurti rinkdami po 10 ar daugiau dolerių už parkingą

Parkingo prižirūėtojas vilioja mašinas pas save. Rungtynių metu net aplinkiniai restoranai gali taip prisidurti rinkdami po 10 ar daugiau dolerių už parkingą

Arenos Amerikoje milžiniškos. Kauno arena – didžiausia Lietuvoje – NBA būtų pati mažiausia. Orlando „Amway centre“, kur buvau – 18846 vietų. Lietuvoje esu įpratęs pirkti krepšinio bilietą „amfiteatre“: pigiau, o arena matosi puikiai. NBA „viršutinės eilės“, kur sėdėjau, gerokai aukščiau: tarsi Kauno arenoje dar būtų kas pridėjęs papildomą amfiteatrą. Iš ten krepšininkai jau buvo visai maži, o nuolydžio nevisai pakako, kad priekiniai žiūrovai galvomis neužstotų vaizdo. Daug aplinkinių, beje, irgi kalbėjo ne angliškai ir panašu atliko „krepšinio piligrimystę“ iš Europos. Buvo ir lenkai.

Iš mano vietų NBA arenoje

Iš mano vietų NBA arenoje

Įspūdžiai arba kas NBA kitaip

Apie pačias varžybas, kuriose susitiko Orlando „Magic“ ir Atlantos „Hawks“, tikriausiai neverta rašyti – varžybų rezultatus, statistiką, įrašus lengva pamatyti bet kur ir žinojau, ko tikėtis. Kaip ir žinojau apie skirtingas krepšinio taisykles (12 min. kėliniai, žingsnių nefiksavimas ir t.t.). Kur kas labiau nustebino atmosfera ir kitkas, kas NBA kitaip, nei Lietuvoje ar Europoje. Štai didžiausi įspūdžiai:

*Sirgaliai. Amerikoje nėra tikrų „ultrų“. Rungtynes stebėjome beveik tyloje. Tik štai išgirstu kažkokioje tribūnoje kažkas ūkia, staugia „Defense“. „Negi staiga atsirado europiniai sirgaliai?“ – pagalvojau. Bet paskui ta tribūna nutilo, pradėjo staugti kita. „Mistika“ išsisprendė, kai į mūsų tribūną atėjo „užvedinėtojas“, aiškinęs, ką ploti ir skanduoti, o už „gerą palaikymą“ dalinęs lazdas garsui kelti, paskui marškinėlius („Free shirts?“ – iškart klausė užvedėjo greta sėdėjęs vyras). Užvedėjui išėjus, dovanotom lazdom neužilgo tribūnoje plojom tik mes.

Sirgaliams (tiksliau, žiūrovams) išmėtytos lazdos

Sirgaliams (tiksliau, žiūrovams) išmėtytos lazdos

*Pertraukėlės. Čia NBA tiesiog žiba. Kiekvieną pertraukėlę kažkas vis kitaip: vos dvi pertraukėles šoko šokėjai. Ir tai labai skirtingus šokius. Kitomis vykdavo įvairūs konkursai, arenos „kube“ transliuoti interviu su krepšinio legendomis. O kai kurios pertraukėlės buvo komandos talismano (mascot) monospektakliai. Ir Orlando „Magic“ talismanu persirengęs ne šiaip koks pigiai nusamdytas aktoriukas, o, panašu, rimtas cirko artistas ir krepšininkas – štai jis iš vieno karto pataikė nusisukęs iš pusės aikštės, štai jis vaikščiojo tribūnų tvorelėmis. Dažnai pradėdavau pertraukėlę tikrindamas telefoną (juk yra nemokamas wifi), bet tuoj vėl būdavau įsmeigęs akis į tai, kas vyksta arenoje.

NBA šokis pertraukėlės metu

NBA šokis pertraukėlės metu

*Pateikimas. Ne tik pertraukėlių metu, bet ir prieš varžybas pilna visokių ugnies, garso efektų. Labai gražiai veikia arenos klubas, reklamos eilės – viskas sinchronizuota tarpusavy, kuria efektus. Sunku tą apibūdinti – reikia pamatyti.

*Efektyvumas. Iš NBA arenos išėjome ir išvažiavome stebėtinai greitai, be jokių kamščių. Ir visokios smulkmenos, kur „viskas pagalvota“: pavyzdžiui, prieš varžybas prie arenos atvažiuoja sunkvežimiukas su mobiliomis spintelėmis. Jei apsauga nepraleidžia kažkokio tavo daikto – gali jį pasidėti ten ir užrakinti.

Arenos infokube viskas rodoma su filmo kokybe, įvairi statistika, interviu ir kita nuolat mainosi

Arenos infokube viskas rodoma su filmo kokybe, įvairi statistika, interviu ir kita nuolat mainosi. Nėra švieslenčių – viskas pateikiama tame pat kube

NBA patirtis iš tikro buvo įdomi. Gal netokia „stebuklinga“, kaip galėjau tikėtis vaikystėje – bet ne dėl to, kad NBA būtų suprastėjusi ar buvusi ne tokia, kaip įsivaizdavau, o todėl, kad per tuos tris dešimtmečius tarpas tarp Lietuvos ir Amerikos sumažėjo: ir krepšinio kokybės prasme, ir kainų, ir arenų dydžio, ir krepšininkų algų. Tas tarpas, aišku, vis tiek yra – ir, jei tik keliaus į Ameriką, kiekvienas krepšinio fanas turėtų susiplanuoti ir apsilankymą krepšinio varžybose. Kai NBA komandų tiek daug, tikrai paprasta atrasti varžybas, kur tiktų ir laikas, ir kainos.

Tokius lankstinukus išdalino visiems lankytojams

Tokius lankstinukus išdalino visiems lankytojams

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , ,


Rio de Žaneiro karnavalas – didžiausias šou žemėje

Rio de Žaneiro karnavalas – didžiausias šou žemėje

| 4 komentarai

Rio de Žaneiro karnavalas vadinamas didžiausiu šou planetoje. Sunku ginčytis: 5-6 milijonai dalyvių, 500 gatvės koncertų ir „karūnos deimantas“ – sambos paradai su 30 000 atlikėjų (masteliais viršija net Olimpiados atidarymus).

Net ir besitikintį stebuklo, Rio de Žaneiro karnavalas mane nustebino.

Deja, karnavalas nėra paprastas renginys turistams. Beveik visa informacija yra tik portugališkai, užsieniečiams mėginama bilietus parduoti keleriopai brangiau (ir nebūtinai tikrus), o dar siaučia banditai (deja, apiplėšė ir mane).

Praleidau Rio de Žaneiro karnavale visą savaitę, pasistengiau suprasti daugiau: parado taisykles, karnavalo kultūrą, o taip pat praktinius dalykus. Supratau, kad Karnavalas – labai rimtas renginys su šimtais taisyklių ir tradicijų ir pasidarė keista, kiek mažai apie visa tai žinome.

Todėl jaučiuosi beveik įpareigotas tai aprašyti ir lietuviškai.

Karnavalo metu milijonai Rio de Žaneiro gyventojų ima rengtis beprotiškai, ultraseksualiai, net idiotiškai - viskas tinka!

Karnavalo metu milijonai Rio de Žaneiro gyventojų ima rengtis beprotiškai, ultraseksualiai, net idiotiškai – viskas tinka! Miestas primena kažkokį fantastinį filmą.

Pribloškiami Rio de Žaneiro karnavalo masteliai

Rio de Žaneiro karnavalo žymiausia dalis – sambos mokyklos paradai, kurių fragmentėlius parodo net Lietuvos TV žinių laidos.

Būtent „fragmentėlius“. Neįmanoma parado įspūdžio sukišti į trumpus vaizdelius ar sakinius.

 Vienos iš kokių 50 per vakarą pasirodančių alegorinių platformų fragmentas

Vienos iš kokių 50-60 per vakarą pravažiuojančių alegorinių platformų fragmentas

Skaičiai kalba už save. Į specialiai šiems renginiams pastatytą 700 metrų ilgio sambodromą prieš 90 000 žiūrovų tribūnas vienu kartu išeina 3000-4000 atlikėjų, pasidabinusių fantastiškiausiais kostiumais: jie šoka, muša būgnus ir, svarbiausia, stumia platformas, kiekviena kurių – kokių 9 metrų aukščio ir 30 m ilgio meno kūrinys su savais šokėjais, muzikantais, aktoriais… Ir visa tai per 65-75 minutes perteikia vieną konkrečią – bet paprastai rimtą ir labai brazilišką – temą. Nuo literatūros kūrinių iki gyvenimo prasmės, nuo politinės satyros apie į miesto tarybą išrinktą ožį iki protestų prieš sambos komercializaciją.

Viena mokyklų važiuoja į sambodromą. Matosi tik pusė sambodromo ilgio. Mokyklų eisenos ilgesnės, nei sambodromas - pirmieji atlikėjai jau būna senokai išėję, kai įeina paskutienieji

Viena mokyklų važiuoja į sambodromą. Matosi tik pusė sambodromo ilgio. Mokyklų eisenos ilgesnės, nei sambodromas – pirmieji atlikėjai jau būna senokai išėję, kai įeina paskutienieji

Ir tai – tik viena sambos mokykla (klubas)! Per vieno vakaro paradą mokyklų pasirodo septynios, kiekviena su savo tema, istorija, platformom ir tūkstančiais atlikėjų: nuo 9 val. vakaro jos žygiuoja iki 4-5 val. ryto (iš pradžių galvojau, gal tai klaida, gal tiesiog pasirodymas gerokai vėluos: bet ne, jis tęsiasi visą laiką be jokių pertraukų). Net ir be galo priblokštus turistus, būna, po kokių keturių-penkių mokyklų „užlaužia“ miegas, jie prasiskirsto. O brazilų sektoriai lieka perpildyti, jie visus pasirodymus žiūri stovėdami, šoka, dainuoja numylėtų mokyklų dainas.

Mes karnavalo paraduose

Mes karnavalo paraduose

Ir tokių kiaurą naktį trunkančių paradų – ne vienas ir ne du! Dviejuose pagrindiniuose, sekmadienį ir pirmadienį, žygiuoja 14 „aukščiausios lygos“ mokyklų – ten aukščiausias lygis, brangiausi bilietai, į ten krypsta visos Brazilijos akys, ausys ir televizijų kameros. Tačiau tokių lygų – penkios. Pagal sporto principus kasmet žemesnių lygų lyderiai perkeliami į aukštesnes lygas, o aukštesnių pralaimėtojai – iškrenta į žemesnes. Savaitę po karnavalo dar pražygiuoja „nugalėtojų paradas“ – į sambodromą sugrįžta geriausios mokyklos. Iš viso kiekviename Karnavale taip pasirodo šimtai tūkstančių atlikėjų, dažnas rio de žaneirietis priklauso kokiai sambos mokyklai, ilgus mėnesius repetuoja.

Imperio Serrano mokyklos pasirodymo tema buvo gyvenimo prasmė. Ant vienos platformų - labirintas, kuriame, be galo vaikštantys žmonės. Prieina išėjimą - ir apsisuka.

Imperio Serrano mokyklos pasirodymo tema buvo gyvenimo prasmė. Ant vienos platformų – labirintas, kuriame, be galo vaikštantys žmonės. Prieina išėjimą – ir apsisuka.

Kaip patekti į Rio de Žaneiro karnavalą

Pirmą kartą karnavalo poskonį pajutau dar pora metų iki jame apsilankydamas. Keliaudami po Braziliją, Rio de Žaneire nuėjome į vienos garsiausių sambos mokyklų Salgeiro repetciją. Tokios repeticijos, vykstančios kas savaitę kone pusmetis iki Karnavalo parado – įspūdingos tarsi geri šokio pasirodymai. Tada žmona man ir pasakė, kad būtinai nori aplankyti ir patį karnavalą.

Prisiruošėme po poros metų. Tada ir pastebėjau, kad apie karnavalą ne tik lietuviškos, bet ir angliškos informacijos beveik nėra – net kaip įsigyti bilietus. Keli egzistuojantys puslapiai – perpardavinėtojų reklamos, siūlančios „Karnavalo paketus“ už kainas, panašias į 400 eurų – ir į tai įeina tik paprastas vieno vakaro bilietas į tribūną ir nuvežimas į sambodromą.

Salgeiro sambos mokyklos repeticija

Realybė kur kas smagesnė: bilietas į geriausių sambos mokyklų pasirodymą kainuoja 40-60 eurų. Brangiausi – ties parado centru (tiesa, kai sambodromas toks ilgas, ir parado pradžios, ir pabaigos, vis tiek nematysi, bet iš ten matosi geriau). Be šių bilietų, kokius perka daugelis, dar yra gerokai brangesnių bilietų į ložes ar kėdes prie pat karnavalo trasos. Ne vienas pažįstamas rio de žaneirietis bent kartą gyvenime žygiavęs su kuria mokykla sambodromu: turistams neišeis pusmetį prieš karnavalą reguliariai repetuoti, bet daug mokyklų prisiduria pajamų siūlydamos nedideliam skaičiui turistų teisę pražygiuoti sambodromu kartu su jomis (tam reikia pirkti iš jų brangų kostiumą).

Iš paprastų tribūnų, brangiausias 9 sektorius, dar vadinamas „turistų sektoriumi“ – tačiau turistams neprivaloma pirkti bilietus į jį, o, dalies karnavalo gerbėjų nuomone, ir nerekomenduotina – atmosfera ten ne ta.

Veiksmas ant platformos

Veiksmas ant vienos platformų. Nuotrauka visko neperteiks – ne viena mokykla veiksmais ant platformų privertė žiūrovus aiktelėti. Pavyzdžiui, nuo vienos mokyklos platformų pakilo dronas su ant jo stovinčiu žmogumi – paskraidė virš sambodromo ir grįžo į platformą

Kad gautum įvardytas kainas, pirkti reikia iš oficialios su LIESA sambos lyga bendradarbiaujančios svetainės. Aišku, pirkimo porcesas portugališkas. Tai lengva perprasti, bet yra problema – prašė Brazilijos mokesčių mokėtojo numerio. Su vienu numeriu galima įsigyti tik 4 bilietus – taip organizatoriai kovoja su perpardavinėtojais, kurie, būdavo, akimirksniu išpirkdavo visus bilietus ir paskui „stumdydavo“ kelis kartus brangiau. Deja, apie turistus nepagalvota. Mums bilietus nusipirkti padėjo kodą turinti Brazilijos gyventoja, bet vėliau skaičiau, kad kodą kiekvienas užsienietis gali nemokamai gauti Brazilijos ambasadoje ar konsulate.

Salgeiro mokykla išdalino vėliavėles. Tai - viena triukšmingiausiai pasitiktų mokyklų

Salgeiro mokykla išdalino vėliavėles. Tai – viena triukšmingiausiai pasitiktų mokyklų

Tiesa, bilietų internetu neatsiunčia – prieš karnavalą juos reikėjo atsiimti atstovėjus eilutę nustatytoje vietoje Rio de Žaneire. Padavė gražiai įpakuotus, prigrąsino saugoti kaip savo akį – dar pavogs, perparduos. „Ingreso!“ („Bilietai!“) šaukiančių perpardavinėtojų gausu ir prie oficialios parduotuvės, ir prie sambodromo, bet gausu ir istorijų, kad parduoda netikrus bilietus.

Išlaukti karnavalo bilietai

Išlaukti karnavalo bilietai

Be dviejų pagrindinių („specialiosios grupės“) pasirodymų sekmadienį-pirmadienį, pigesni bilietai į „antros lygos“ („pretendentų grupės“) paradus dienomis prieš tai – tačiau, jei perki bilietus oficialiomis kainomis, parado bilietai sudaro tik mažą dalį kelionės į Rio de Žaneirą kainos, tad, turbūt, taupyti 20-30 eurų šioje vietoje neverta, geriau matyti patį įspūdingiausią reginį.

Dar svarstėme pirkti bilietus į „Nugalėtojų paradą“ savaitę po oficialaus karnavalo: jie pigesni, o kokybė – pati aukščiausia, juk pasirodo tik geriausiai įvertintos mokyklos. Tačiau sambodromo pasirodymai juk – tik dalis Karnavalo, o kitų renginių tą savaitgalį jau mažiau, nuotaikos nebe tokios šventiškos. Tačiau jei „masinė beprotybė“ nežavi, o norite tik „civilizuočiau“ pamatyti „kas įspūdingiausia“, „nugalėtojų paradas“ – geras pasirinkimas.

Vienos mokyklų paradas

Vienos mokyklų paradas

Turint bilietą į pagrindinius paradus, verta ateiti anksčiau (durys atsidaro apie 3 val. iki pradžios) – išskyrus brangiausią turistinį 9 sektorių, vietos ant bilietų nesužymėtos (tik tribūnos), galioja principas „kas pirmesnis – tas gudresnis“ (nors visos vietos neblogos).

Ėjome į abudu geriausių mokyklų paradus. Pirmą vakarą atėjome vos 20 minučių iki renginio (ir teko tenkintis vietomis gale). Planavome anksčiau, bet metro buvo toks sausakimšas, kad prie stotelių įėjimų būriavosi ištisos minios, jas savo kūnais blokavo pareigūnai, įleisdami į stotelę tik atvykus traukiniui (kad nebūtų pavojingų susistumdymų perone), bet vienas-kitas prasiverždavo ir šiaip. Grūstynės traukiniuose – sunkiai įsivaizduojamos, orą teko gaudyti nuo ventiliacinės angos. Traukiniai vis stojo ir stojo, ne vien stotelėse: įlipimas, išlipimas, grūdimasis, durų uždaryms trukdavo ilgai, tad visa linija ženkliai vėlavo. Dar ir išlipome ne toje stotelėje: sambodromas milžiniškas ir gatvės aplink jį karnavalo metu uždaromos, tad į pusę sektorių patenkama išlipus vienoje stotelėje, į pusę – kitoje (nes apeiti aplink trunka ilgai).

Pasirodymo dalyviai eina namo. Jiems irgi tenka važiuoti metro, vežtis savo kostiumus.

Parado atlikėjai eina namo. Jiems irgi tenka važiuoti metro, vežtis savo kostiumus. Todėl kelionė metro – ir savotiška patirtis

Patirtis – įdomi, bet nors metro karnavalo metu kursuoja 24 valandas, visi pažįstami brazilai patarė verčiau važiuoti „Uber“ – ypač atgal namo, ypač dėl saugumo. Ypač naktį aplink sambodromą gausu apsvaigusių vietinių, vagių, plėšikų. Mane tuo metu jau buvo apiplėšę (žr. žemiau), tad bendrakeleivis, antrąją dieną į karnavalą atvykęs vėliau, net nedįso lipti iš „Uber“ automobilio.

Geriausia grįžti paryčiais, jau švintant, viskam besibaigiant, su minia – tik tam būtina gerai išsimiegoti dieną prieš (pirmą dieną neišsimiegojau – buvo sunku).

Viena iš Imperio Serrano platformų. Tema - gyvenimo prasmė ir ši platforma, galbūt, klausia ar nesame šachmatai kažkieno žaidime. Oficialių alegorinių platformų paaiškinimų nebūna - paaiškinama tik bendra tema. Sambos parado metu tad galima ne tik dainuoti ar šokti, bet ir mąstyti tarsi intelektualiame spektaklyje.

Viena iš Imperio Serrano platformų. Tema – gyvenimo prasmė ir ši platforma, galbūt, klausia ar nesame šachmatai kažkieno žaidime. Oficialių alegorinių platformų paaiškinimų nebūna – paaiškinama tik bendra tema. Sambos parado metu tad galima ne tik dainuoti ar šokti, bet ir mąstyti tarsi intelektualiame spektaklyje.

Rio karnavalo taisyklės – kaip rimto sporto

Mačiusiems tik Karnavalo paradų fragmentus per televiziją gali atrodyti, kad tai – kažkokia kakafoniška ekstravagancija, kurioje vieni kitus tiesiog stengiasi „pranokti“ spalvomis, ryškumu ir nuogybėmis.

Tačiau iš tikro Rio de Žaneiro karnavalas yra sportas – bent jau tiek pat, kiek dailusis čiuožimas ar šuoliai nuo tramplino. „Mokyklos“ yra komandos, turinčios rėmėjus, net savo ultras, mojuojančius vėliavomis ir dainuojančius oficialias dainas. 36 teisėjai jų pasirodymus vertina už konkrečius 9 elementus, kurie privalo būti kiekviename pasirodyme.

Fanas su to meto savo palaikomos mokyklos pasirodymo marškinėliais. Pasirodymo tema - slaptoji Brazilijos istorija: 'Brazilija nebuvo atrasta, ji buvo užkariauta iš indėnų' ir pan.

Fanas su to meto savo palaikomos mokyklos pasirodymo marškinėliais. Pasirodymo tema – ‘slaptoji’ Brazilijos istorija: ‘Brazilija nebuvo atrasta, ji buvo užkariauta iš indėnų’ ir pan. Tas pasirodymas tais metais ir laimėjo

Visų pirma, tema ir jos išpildymas (enredo). Temos – rimtos, aktualios: pavyzdžiui, gyvenimo prasmė, miesto istorija, kandomblės religija, žmonių polinkis meluoti. Pilnas filosofinis temos aprašymas gali užimti kelis puslapius – deja, jie LIESA puslapyje teprieinami portugalų kalba, bet labai verta juos išsiversti (kad ir automatiškai) – tada Karnavalą žiūri kitaip. Mąstai, ką norima pasakyti kiekvienu elementu, ir peno mąstymams ten ne mažiau, nei žiūrint rimtą spektaklį (aišku, jei nenori, gali ir nemąstyti: pasirodymas priblokš ir taip).

Parado 'Salvador da patria' (Tėvynės gelbėtojas) pirmoji platforma.

Parado ‘Salvador da patria’ (‘Tėvynės gelbėtojas’) pirmoji platforma. ‘Tėvynės gelbėtojas’ – tai ožys Jojo, tarpukariu išrinktas į Fortalezos miesto tarybą (kaip pokštas ir protestas). Primindama šią istoriją, sambos mokykla kartu traukia per dantį politiką – visas paradas tai tarsi ožio Jojo rinkiminė agitacija

Antra, daina (samba-enredo). Viso pasirodymo metu skamba viena ir ta pati tos mokyklos tiems metams parengta daina. Dainos tekstas irgi atspindi pasirodymo temą. Dainą dainuoja visi, bet labiausiai skamba mokyklos vokalisto, žygiuojančio kartu su paradu, balsas – nes jis leidžiamas per garsiakalbius. Daugelis vokalistų save vadina „sambos interpretuotojais“, nes nuo jų dainavimo priklauso ir žygio tempas, žiūrovų įsitraukimas.

Dainininkas ir kiti vokalistai supa stiprintuvų automobilį - tokį turi visos mokyklos

Pagrindinis ir kiti vokalistai supa stiprintuvų automobilį – tokį turi visos mokyklos

Trečia, harmonija: kaip tarpusavyje dera skirtingi pasirodymo elementai.

Ketvirta – evoliucija. Mokyklos sambodromu nežygiuoja tiesiog tam, kad jas geriau pamatytų visi žiūrovai. Dalis kiekvieno pasirodymo elementų kartojasi, bet pasirodymas kartu yra ir pasakojimas, jis turi „evoliucionuoti“: štai kodėl geriausios tribūnos yra ties viduriu, kur gali bent kažkiek matyti ir pradžią, ir pabaigą.

Ant platformų nuolat vyksta veiksmas, ir jis keičiasi

Ant platformų nuolat vyksta veiksmas, ir jis keičiasi

Penktas-devintas elementai – tai visokie privalomi kiekvieno pasirodymo dalyviai.

Avangardas – žengia priešais visus kitus mokyklos atstovus ir “užveda” palaikyti mokyklą.

Avangardas įveda mokyklą

Avangardas įveda mokyklą

Vėliavnešė ir ceremonmeisteris – vyras ir moteris, kurie šoka duetu, pagerbdami ir pademonstruodami sambos mokyklos vėliavą. Tokių porų gali būti ir kelios, bet vertinama tik pirmoji.

Vėliavnešė ir ceremonmeisteris

Vėliavnešė ir ceremonmeisteris. Jų šokis – ne samba, jis labiau primena XIX a. balių šokius

Fantazijos – taip vadinami įspūdingieji karnavalo kostiumai. Vienodomis fantazijomis apsirengusių žmonių būriai sudaro sparnus. Iš sparnų svarbiausiu (ir privalomu) laikomas Bahjiečių sparnas – iš bent 70 vyresnių moterų sudarytas sparnas, simbolizuojantis Bahjos valstijos vergus, tarp kurių ir gimė samba.

Moliūgų fantazijos

Moliūgų fantazijos. Dalis mokyklos Viravidouro pasirodymo. Jo tema – vaikinas susapnuoja mirusią močiutę ir prieš akis pasirodo jos sektos pasakos – kartu kviečiama pamąstyti, kaip augdamas žmogus praranda sugebėjimą įsivaizduoti stebuklus. Paradas įvertintas antraja vieta

Platformos ir rekvizitai – turbūt pati įspūdingiausia karnavalo pasirodymų dalis – milžiniškos, meniškai pagamintos, judančios platformos (kiekviena mokykla jų turi apie šešias), ant kurių irgi vaidina/šoka aktoriai-šokėjai. Jų plotis ir aukštis – iki maždaug 9 m.

Viena įspūdingų platformų. Šios mokyklos pasirodymas simbolizavo literatūrinę dviejų garsių jau mirusių Brazilijos rašytojų dvikovą danguje

Viena įspūdingų platformų. Šios mokyklos pasirodymas simbolizavo literatūrinę dviejų garsių jau mirusių Brazilijos rašytojų – Žozė de Alankaro ir Rachelės de Kiroz – dvikovą danguje

Baterija – bent 200 būgnininkų komanda, mušanti ritmą. Priešais eina baterijos meistras (dirigentas), o solo priešais bateriją šoka baterijos karalienė. Šie žmonės laikomi vienais svarbiausių ir jų vardai skelbiami pasirodymo metu ekranuose, būna, jie tampa žvaigždėmis. Kai kurios mokyklos turi ir baterijos karalių, krikštamotę, princesę ir t.t.

Baterijos priekis. Priešais - baterijos meistras ir karalienė

Baterijos priekis. Priešais – baterijos meistras ir karalienė

Be oficialiai vertinamų elementų, yra ir neprivalomi, bet taip pat dažni: pavyzdžiui, senoji gvardija – vyresni mokyklos nariai, apsirengę kiek paprastesniais rūbais.

Senoji gvardija (per vidurį)

Senoji gvardija (per vidurį)

Viskam vadovauja karnavaleskas, „pasirodymo režrisierius“. Brazilijoje šios specialybės net mokoma universitetuose.

Milijoniniai Rio de Žaneiro gatvės paradai

Kas vyksta sambadarome – įspūdingiausia, garsiausia, bet tik nedidelė karnavalo dalis. Sambodromo paradai išaugo iš populiariausiųjų gatvių paradų – jie taip išpopuliarėjo, kad iš pradžių (~1960 m.) imta į juos pardavinėti bilietus, paskui (1984 m.) pastatytas sambodromas – tiesią gatvę supančios tribūnos – kuris neseniai dar išplėstas.

Tačiau gatvių paradai (o taip pat nejudantys koncertai) išliko ir jie – nemokami kaip visuomet. Jų, vadinamų bloco, kasmet vyksta apie 500, jie įsišurmuliuoja dar kelios savaitės iki karnavalo ir baigiasi pora savaičių po jo. Aišku, apogėjus, kuomet paradų daugiausia – karnavalo savaitgalis, bet paradai būna ir karnavalo ketvirtadienį-penktadienį, pirmadienį-antradienį, o taip pat savaitgaliais prieš ir po.

Vienas gatvės paradų (tiksliau, fiksuotos vietos koncertas) iš viršaus. Flamengo paplūdimys.

Vienas gatvės paradų (tiksliau, fiksuotos vietos koncertas) iš viršaus. Flamengo paplūdimys.

Kiekvienas gatvės paradas turi savo įprastinį maršrutą, simboliką, pavadinimą, tradicijas, istoriją, bei dainą, kuri skamba viso jo metu (ir skamba ausyse dar ilgai po to). Paradai kartojasi kasmet – dešimtmečius, net šimtmetį. Pavyzdžiui, „Karmelitų“ paradas neva prasidėjo vienai vienuolei pasprukus pro celės langą idant prisijungtų prie šventinės beprotybės. „Bola preta“ paradas – pats populiariausias, ten ateina apie milijoną žmonių ir jis laikomas oficialiu karnavalo atidarymu. Rengimosi stilius – juodi taškai. „Banda do Ipanema“ – greta įžymiojo Ipanemos paplūdiimio žygiuojantis pučiamųjų orkestras. Vis atsiranda nauji paradai – pvz. vienas užsieniečių labiausiai pamėgtų „Sargento pimenta“ sambos ritmu atlieka „The Beatles“ dainas.

Bola Preta parado muzikantai ant vienos iš platformų. Gatvės paraduose platformos paprastai - tiesiog sunkvežimiai su muzikantais viršuje

Bola Preta parado muzikantai ant vienos iš platformų. Gatvės paraduose platformos paprastai – tiesiog sunkvežimiai su muzikantais viršuje

Verta pasižiūrėti gatvės renginių grafiką, bet neverta prie jo labai prisirišti: parašyta renginio pradžia gali būti 1 ar 2 valandom ankstesnė, nei reali, o vienas renginys, kur ketinome eiti, nė neįvyko. „Karmelitų“ paradas vėlavo apie valandą, bet jau iš jo išeidami matėme, kad į tą gatvę plūsta ir plūsta nauji žmonės – matyt, tikėjosi, kad vėluos dar labiau. Karnavalo savaitgalį nereikia ieškoti bloco – tiesiog vaikščiok po miestą ir rasi jį savo kelyje.

Karmelitų gatvės paradas prava-žiavus platformoms. Gatvės siauros, todėl mažai kelių atsitraukti norint išeiti anksčiau

Karmelitų gatvės paradas pravažiavus platformoms

Rio karnavalo apranga – seksuali ir iššaukianti

Vienas įspūdingiausių dalykų karnavale – net ne jo renginiai, o milijonų eilinių rio de žaneiriečių apranga. Daugelis tiesiog rengiasi kuo iššaukiančiau, kuo seksualiau. Itin daug vyrų, persirengusių moterimis, moterų vaikštančių gatvėmis vien su liemenėlėmis (viena ėjo net be jos) ir pan. Populiaru persirengti policininkais, angelais, velniais, bet pasitaiko ir ypatingesnių herojų – pavyzdžiui, robotas.

Moterimi persirengęs vyras

Moterimi persirengęs vyras

Šeštadienį-pirmadienį taip apsirengę žmonės nėra mažuma – jie yra dauguma. Tokių žmonių daug pamatysi ir aplinkinėmis savaitėmis – ypač vakarais, savaitgaliais.

Karnavalo apranga

Karnavalo apranga. “Netinka” čia nebūna.

Seksuali ne tik apranga. Kaip pasakojo pažįstama brazilė, devyni mėnesiai po karnavalo išauga Brazilijos gimstamumas. Todėl net prie sambodromo nemokamai dalijami prezervatyvai (kurie, panaudoti, paskui visur sumėtomi). Oraliniu seksu užsiimančią porą po eilinio gatvės mačiau net paplūdimyje, kokią 18 val., po eilinio gatvės parado aplink šmirinėjant praeiviams. Ilgi vieši bučiniai – išvis norma.

Karnavalinė apranga

Karnavalinė apranga

Mieste veikia karnavalo kostiumų parduotuvės, pigiau apsipirkti siūloma „Uruguaiana“ stotelės turguje (tiesa, labai daug gerų karnavalinių dalykų ten neradome). Pasiruošti drabužius tikrai verta – taip galėsi jaustis karnavalo dalimi, be to, kada gi daugiau gali taip paišdykauti su savo išvaizda (ir nebūti laikomas idiotu)?

Karmelitų paradui žiūrovės persirengia vienuolėmis. Tiesa, vietoje abito dažnai naudojami seksualesni rūbai.

Karmelitų paradui žiūrovės persirengia vienuolėmis. Tiesa, vietoje abito dažnai naudojami seksualesni rūbai.

Liūdonoji Rio karnavalo pusė – nusikaltėliai, nuo kurių nukentėjau ir aš

Rio de Žaneiro karnavalas turi ir liūdnąją pusę. Tai – neabejotinai nesaugiausiais renginys, kuriame buvau. Policija – ant kiekvieno kampo, net skraido sraigtasparniais, stovi po dešimt, bet, kaip pasakojo vietiniai, iš to mažai naudos, nes Brazilijos įstatymai labai silpni, ypač prieš nepilnamečius: jie iškart paleidžiami ir vėl grįžta gaujomis plėšikauti.

Karnavale daug prekijų,o  viena populiariausių prekių - įvairios po rūbais paslepiamos dėtuvės

Karnavale daug prekijų, o viena populiariausių prekių – įvairios po rūbais paslepiamos dėtuvės. Mačiau, kaip žmonės traukėsi pinigus iš kelnaičių atsisegę klyną, iš liemenuko ir pan.

Mane šešių banditų gauja užpuolė tiesiog minios centre. Pastojo kelią, griebė už kišenių. Man ištrūkus, parvertė ant žemės, toliau plėšė, o atsistojus blokavo kelią. Kai pasitraukiau kiek toliau, mėgino apiplėšti mano žmoną, kuriai suklykus tarsi pastraukė, vėliau bandė plėšti vėl. Dešimtys ar šimtai aplinkinių viską matė ir nereagavo, tik džiaugėsi, kad ne juos plėšia (viena paskui man pakomentavo: „koks nesaugus mūsų miestas!“).

Žmonės centre tikriausiai - plėšikų bendrininkai.

Plėšimas įvyko šioje žmonių pilnoje vietoje. Žmonės centre tikriausiai – plėšikų bendrininkai. Jie nuolat mums mojavo. Kelias link išėjimo buvo pro juos ir beeinant jie keletui akimirkų nukreipė bendrakeleivio dėmesį, kad šis sustotų, o aš, to nepamatęs, nueičiau tolyn. Kaip tik tada mane iš karto ir puolė plėšikai.

Tos pačios dienos vakare mačiau ir dar vieną apiplėšimą, muštynes, o turistinės policijos nuovada buvo pilna užsieniečių panašiomis istorijomis: indai, rusė, ispanai… Jie skundėsi, kaip bejausimiškai ir biurokratiškai policija viską „tvarko“ ir nė nesistengia ko nors tirti: pasakė ispanai policininkams gatvėje, kad „penkiolikos banditų gauja štai ten plėšia paplūdimio lankytojus“, o jie tik linktelėjo galva ir tiek. Bet Brazilijoje gyvenanti vokietė pamokė, kad jų kančios menkos.

Kartu su likimo broliais ir sesėmis pildau pareiškimą policijoje

Kartu su likimo broliais ir sesėmis pildau pareiškimą policijoje

Brazilus aptarnaujančios nuovados esą tokios perpildytos, kad ten tenka laukti valandų valandas, kol užpildysi pareiškimą. Jei policija nieko nepamato savo akimis, nesulaiko vagies nusikaltimo metu – tai nieko ir nedaro, kad ir kiek daug policininkų – ženkliai mažiau nei nusikaltėlių.

Čia - tik menka dalis apsaugos, kuri saugojo Bola Preta paradą

Čia – tik menka dalis apsaugos, kuri saugojo Bola Preta paradą, kuriame buvau apiplėštas.

Iš tikro, sunku kažką patarti. Man kažkiek padėjo, kad turėjau daug kišenių, o svarbiausius daiktus laikiau gilesnėse – todėl pavogė ne tokius svarbius (ne piniginę, pasą ar telefoną). Greičiausiai stebėjo mane kurį laiką, nes išplėšė kišenę esančią virš tos, į kurią nufotografavęs aplinką dėjausi mobilųjį telefoną.

Be abejo, karnavale gali ir nieko neatsitikti – bet šiaip tai yra anarchijos laukas, kuriame ir banditai daro ką nori.

Būna patarimų, tarkime, nesinešti fotoaparatų ar telefonų – na, bet juk norisi turėti iš karnavalo prisiminimą. Tad teko pasitenkinti kitais patarimais, kurie nepadėjo: nei šviesus paros metas (apie 11 val.), nei miesto centras, nei minios aplinkui, nei policija netoliese, nei du bendrakeleiviai (tiesiog, plėšikų buvo daugiau). Pažįstama brazilė vėliau išreiškė apgailestavimą, kad neatsiuntė mums “saugesnių gatvės paradų sąrašo” – nors, kai kurių nusikaltimų aukų, su kuriomis bendravau, nuomone, ir tas saugumas tėra iliuzija: kai kurie rajonai, kaip Ipanema, atrodo saugesni, nes turtingesni, bet nusikaltėliai ten siaučia lygiai taip pat.

Karmelitų karnavalas. Visur tiek daug žmonių, kad norint išeiti anksčiau laiko, sunku rasti laisvą kelią

Karmelitų karnavalas. Visur tiek daug žmonių, kad norint išeiti anksčiau laiko, sunku rasti laisvą kelią

Rio karnavalas – būtinas keliautojo atradimas

Net ir su šia liūdna patirtimi, ne tik kad nesigailiu aplankęs Rio de Žaneiro karnavalą, bet ir rekomenduoju ten apsilankyti kiekvienam, kuris tik gali.

Norisi lyginti šį renginį su garsiausiais pasaulio renginiais. Žmona palygino su Eurovizija (taškų skyrimas, rodomas per televiziją, panašus). Bet karnavalo masteliai didesni šimtus kartų, dainų (ir pasirodymų) temos daaaaaug rimtesnės. Gal karnavalas arčiau kokio sporto pasaulio čempionato, Olimpiados, bet ir tai tik iš dalies…

Karnavalo parado fragmentas

Karnavalo parado fragmentas

Su kuo belygintum – kažko panašaus pasaulyje už Brazilijos ribų tiesiog nėra. Taip, karnavalai yra daug kur – bet tik ta masinė dalis, gatvių paradai. Tik Brazilijoje tai apjungė sportą, teatrą, cirką ir dar daug ką, atsirado kovos ir čempionatai. Ir Rio karnavalo aukščiausioji lyga, pagal pasirodymų lygį, skiriamas lėšas, mastelius ir dėmesį jam – tarsi tokio renginio pasaulio čempionatas.

Iš metro plūsta karnavalo dalyviai. Metro karnavalo metu veikia kitaip - kai kurios stotelė sir išėjimai uždaromi

Iš metro plūsta karnavalo dalyviai. Metro karnavalo metu veikia kitaip – kai kurios stotelės ir išėjimai uždaromi

Visa tai žinant, dar nuostabiau, kiek mažai pasaulis apie tai žino. Į kiekvieną karnavalą teatvyksta dešimtys tūkstančių turistų iš svetur, ir tie patys dažniausiai tepasigėri spalvomis ir garsais. Tai tas pats, kas žiūrėti futbolą ar krepšinį, nežinant jo taisyklių. Anglų kalba net karnavalo rezultatų niekur nerasi. Net Vikipedijos straipsniai apie konkrečius karnavalus tik portugalų kalba…

Kavinėje trečiadienio vakarą po karnavalo rio de žaneiriečiai šūkaudami stebi rezultatų skelbimą - jie skelbiami kaip Eurovizijoje. Paeiliui balus skiria visi 36 teisėjai.

Kavinėje trečiadienio vakarą po karnavalo rio de žaneiriečiai šūkaudami stebi rezultatų skelbimą – jie skelbiami kaip Eurovizijoje. Paeiliui balus skiria visi 36 teisėjai.

Bet nuo to karnavalą aplankyti tik žaviau. Tai vis dar yra atradimas, kokių domėdamasis pasauliu, jo renginiais, jau nebesitiki atrasti. Atrodo, vyksta globalizacija, jau viską visi žino, įdomiausiose vietose turistai seniai užgožė vietinius ir nebent kur Afrikos gilumoje dar gali atrasti ką nors nesuprasto. Bet štai dar imi ir atrandi ką naujo 12 milijonų gyventojų mieste. Visi žino faktą, kad būna toks karnavalas – bet nuo to jis nepasidaro atrastas ar nuvalkiotas.

Už pasirodymo - jau aptuštėjęs (nebe pirma ir nebe antra mokykla) 9 turistų sektorius

Už pasirodymo – jau aptuštėjęs (nebe pirma ir nebe antra mokykla) 9 turistų sektorius

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


Kelionė į Pasaulio krepšinio čempionato atranką Kosove

Kelionė į Pasaulio krepšinio čempionato atranką Kosove

| 0 komentarų

Kai kalbama apie naująją FIBA atrankos į pasaulio krepšinio čempionatą sistemą, dažniausiai akcentuojama, kad Lietuvos krepšinio rinktinę bus galima išvysti žaidžiančią svarbius mačus Lietuvoje.

Bet yra ir kita medalio pusė: atsiras gerokai daugiau galimybių “lydėti” rinktinę į varžybas. Tą galima suderinti su trumpomis kelionėmis į atitinkamus miestus.

Palaikyti rinktinės į pirmąsias jos rungtynes Prištinoje prieš Kosovą užsukau ir aš. Patirtis tikrai įdomi ir rekomenduotina – juoba, kad kitos Lietuvos rungtynės užsienyje vyks dar arčiau: Lenkijoje, Vengrijoje.

Nerašysiu apie pačias rungtynes (jas jau matėte per televiziją ar apie jas skaitėte sporto žiniasklaidoje) ir nerašysiu apie Kosovą (esu rašęs seniau ir dar pildysiu). Straipsnis labiau apie “krepšinio turizmą” ir FIBA sistemą, kuri jam plačiau atvėrė kelią.

Krepšinio varžybos Lietuva-Kosovas

Krepšinio varžybos Lietuva-Kosovas nuo tribūnos, kurioje susirinko Lietuvos fanai

Bilietų įsigijimas – nuo lauko prekystalio

Keliaudamas stebėti eilinių oficialių varžybų (ne čempionato) į užsienį neišvengiamai susipažįsti su vietos krepšinio kultūra ir realijomis.

Pažintis su Kosovo realijomis man prasidėjo dar nuo mėginimo įsigyti bilietus. Kaip tą padaryti internete informacijos neradau (įtariau, kad internetu jie neparduodami, ir neklydau). Oficialiame FIBA tinklapyje tik buvo parašyta, kur vyks varžybos (Pallati i Rinisë dhe Sporteve).

Išvakarėse nuvykę prie tų sporto rūmų, suabejojome, ar informacija neklaidinga: jie atrodė panašiai, kaip Vilniaus sporto rūmai, aptrupėję ir apipaišyti grafičiais, iš pažiūros apleisti. Viduje radome tik angliškai nekalbančius apsaugininkus, vienas kurių paklaustas dėl bilietų įsigijimo tik mojo į lauką ir parodė gestą tarsi rūkytų cigaretę.

Prištinos sporto rūmai, statyti dar Jugoslavijos laikais

Prištinos sporto rūmai, statyti dar Jugoslavijos laikais

Ne, cigaretės jis visgi neprašė. Kaip išsiaiškinome po netrumpo sukinėjimosi aplink rūmus, klausinėjimo parduotuvėse ir baruose, bilietai pardavinėjami “netoli ten, kur pardavinėjamos cigaretės”. Sakė, kad pardavinėjami tik varžybų dieną – bet tarptautinėms varžyboms, matyt, padaryta išimtis, prekiauta ir išvakarėse. Ne, kasų nebuvo ir net ne kioske bilietus reikėjo pirkti.

Du jaunuoliai tiesiog bent dvi dienas stovėjo prie laikino prekystalio lauke.

Pliusas – bilietas kainavo tris eurus. Jame nepažymėtos vietos – sėsti reikia kur nori (irgi pliusas, jei nori prisijunti prie kitų Lietuvos sirgalių). Žodžiu, daug kas priminė Nacionalinę krepšinio lygą – ir bilietų kainos, ir pardavimo sistema.

Laikina prekyvietė bilietams į krepšinį

Laikina prekyvietė bilietams į krepšinį prie paminklo “NEWBORN”, žymėjusio naujai užgimusią Kosovo valstybę

FIBA akcentuoja, kad Pasaulio krepšinio čempionato atranka yra įkvėpta atrankos į futbolo čempionatus. Viena, kuo ji dar atsilieka – informacijos kiekiu. Vertėtų tinklapyje (tiek FIBA, tiek Lietuvos krepšinio federacijos) skelbti kur, kada ir kaip nusipirkti bilietus, gal ir apie galimybes nuvykti į vietą (pvz. užsakomuosius krepšinio federacijos skrydžius kartu su rinktine, jei tokia galimybė yra).

Varžybų organizavimas priminė NKL, bet sirgalių daugiau

NKL atmosfera vyravo ir varžybose. Čia pertraukėlių metu nešoko šokėjos, nebuvo jokių konkursų. Švieslentė nerodė, kiek taškų sumėtė kuris žaidėjas ar tų žaidėjų pavardžių, o tik jų numerius ir gautas pražangas. Nors patikrinimas įeinant buvo griežtas, leido įsinešti kamerą, fotografuoti, filmuoti.

Tiesa, žiūrovų atėjo gerokai daugiau, nei NKL ar daugelyje LKL varžybų. Sporto rūmai buvo beveik pilni – nors jie ir nelabai dideli, ~1500 žiūrovų. Iš jų apie 35 buvo Lietuvos sirgaliai: kai kurie atskridę reisu kartu su rinktine, kai kurie savais keliais, keli gyvenantys regione. Atėjo apie du-tris kartus tiek Kosovo “ultrų” (mojavusių tiek Kosovo, tiek Albanijos vėliavomis – juk dauguma kosoviečių albanai). Beje, prie Lietuvos sirgalių prisijungė ir kažkiek kitataučių, kurie nemėgsta Kosovo, pvz. serbų (vienas, sėdėjęs šalimais, aiškino, kaip Serbija vėl prisijungs Kosovą). Balkanų konfliktai… Apsaugos, pasirodė, gerokai daugiau, nei rungtynes su tiek žiūrovų saugotų Lietuvoje. Lietuvos sirgaliams ji neleido palikti savo vietų tol, kol neišeis visi Kosovo sirgaliai.

Dalis lietuvių tribūną supusios policijos

Dalis lietuvių tribūną supusių policijos pareigūnų

Kosovas gana toli ir sunku į jį nuvykti pigiai, tai neturistinė šalis. Tačiau daugelį kitų vietų, kur vyks Lietuvos varžybos šioje atrankoje, aplankyti paprasčiau, pakeliui ar tose vietose yra ir daug turistinių objektų.

Suderinti varžybas su jų lankymu ar kita smagia veikla tenai tikrai įmanoma. Tokį “sporto turizmą” jau seniai atradę futbolo sirgaliai, pvz. škotų ir, viliuosi, kad dabar atras daugiau krepšinio šalies gyventojų lietuvių.

Dėl žvaigždžių nebuvimo rungtynės – lygesnės

Naujoji atrankos į pasaulio krpešinio čempionatą sistema kelia daug aistrų dėl to, kad negali žaisti NBA ir Eurolygos žaidėjai.

Aišku, norėtųsi, kad žaistų visi, ypač šalims, kaip Lietuva, turinčioms krepšinio žvagždžių. Visgi, sistema turi ir savotišką privalumą: daro rungtynes sunkiau nuspėjamomis, todėl įdomesnėmis stebėti ir gyvai. Juk didžiausi praradimai – kaip tik stipriausiose ekipose, tuo tarpu tos šalys, kurios neturi NBA ar Eurolygos žvaigždžių, eina į aikštelę stipriausios sudėties.

Aišku, kaip rodo prasidėjusios kvalifikacijos rezultatai, ir krepšinio didvalstybių “antrosios rinktinės” (kaip jas vaidna žiniasklaida) neretai pajėgesnės už silpnesnių šalių pirmąsias. Tačiau skirtumas šitaip dirbtinai sumažintas. Be to, nežinai, kaip sužais į komandą surinkti žaidėjai tądien: nėra draugiškų varžybų ciklo, čempionato varžybų serijos, kurią stebėdamas geriau susipažįsti su žaidėjų lygiu, visa komanda. Savo ruožtu, kai kurie žaidėjai kas kartą bus rinktinėje naujokai ar beveik naujokai.

Lietuvos sirgalių tribūnos fragmentas po pergalės

Lietuvos sirgalių tribūnos fragmentas po pergalės

Taigi, to ir nenorėdama, FIBA priartino krepšinio atranką prie futbolo čempionatų atrankos dar vienu būdu. Juk vienas futbolo įdomumų – nenuspėjamumas. Jį lemia futbolo taisyklės: vienas įvartis, vienas baudinys gali iš esmės pakeisti rungtynių eigą ir todėl neretai pasitaiko, kad vidutiniokai ar autsaideriai išplėšia lygiasias ar nugali favoritus, ir kiekvienos rungtynės įdomios. Krepšinyje, tuo tarpu, vienas metimas lemia mažai ir todėl sensacijų – irgi mažiau. Tačiau FIBA-Eurolygos konfliktui aplyginus rinktinių jėgas, tikėtina, kad tų sensacijų padaugės. Ir kol Lietuva-Kosovas pirmoji rungtynių dalis klostėsi apylygiai, negalėjai numanyti, ar tai toks tikrai iš pagrindų atnaujintos Lietuvos rinktinės susižaidimo lygis, ar tai tik laikina “duobė”.

Tuose kraštuose, kaip Europa, kur einama pažiūrėti žaidimo, visas toks nenuspėjamumas ir lygesni nei kitu atveju rezultatai gali pritraukti daugiau žiūrovų. Kita vertus, šalyse, kuriose einama visų pirma pasižiūrėti žvaigždžių (JAV, Kinijoje), jų nebuvimas tik dar labiau sumenkins ir taip menką dėmesį rinktinių žaidimui (didžioji dėmesio dalis ten ir dabar tenka klubams).

Kaip aplankyti Lietuvos rinktinės varžybas užsienyje?

Norėtumėte pasaulio krepšinio čempionato atrankos varžybas užsienyje stebėti ir jūs? Tam yra kelios galimybės:
*Važiuoti automobiliu. Logiška į artimas šalis, kaip Lenkija. Tokiu atveju verta kartu aplankyti įdomias vietas pakeliui.
*Skristi reisiniu lėktuvu. Jei nėra “oficialių”: skrydžių ar persėdimų, verta paieškoti “neoficialių” persėdimų su “Ryanair” ar “Wizzair”. Tam padeda tokios sistemos kaip Skyscanner ar Azair.eu. Tokiu atveju galima pasilikti kažkiek laiko aplankyti tos šalies įdomioms vietoms.
*Skristi užsakomuoju Krepšinio federacijos reisu, jei toks yra.

Beje, rungtynės Vengrija-Lietuva planuojamos sekmadienį (liepos 1 d.), Lenkija-Lietuva – ketvirtadienį prieš tai (birželio 28 d.).

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , ,


Unikaliausios pasaulio sporto šakos

Unikaliausios pasaulio sporto šakos

| 0 komentarų

Atrodo, kas gali būti labiau tarptautinio už sportą? Sportininkai nuolat migruoja (tampa legionieriais), dalyvauja tarptautiniuose čempionatuose ir olimpiadose. Tačiau pasaulyje gausu unikalių, mums visiškai neįprastų sporto šakų. Jos ir praktikuojamos, ir žiūrimos kitaip, bet, nepaisant to, be galo populiarios, įaugusios į vietines kultūras.

Keliaudamas po pasaulį visuomet mėgstu nueiti į populiarios ten sporto šakos stadioną ar areną. Unikaliausios mano patirtys, netikėčiausios sporto šakos ir lygos – žemiau.

 


Elektroninis sportas Pietų Korėjoje

Elektroninis sportas – tai profesionaliai žaidžiami kompiuteriniai žaidimai. Modernių technologijų pavergtoje Pietų Korėjoje jie – kone nacionalinis sportas nuo 2000 m. (kiek žmonių Lietuvoje tais metais išvis mokėjo naudotis kompiuteriu?). Su televizijos transliacijomis, komentatoriais, mokyklomis, lažybų skandalais, milijoninėmis sportininkų algomis, jų žmonų nuotraukomis glamūriniuose žurnaluose.

Seulo Jongsano e-sporto stadione 2014 m. stebėdamas “League of Legends” žaidimo mačą jaučiausi it mokslinės fantastikos filme. Vietoje sporto aikštelės ten – didelis ekranas, kuriame rodoma virtuali komandų dvikova. Žaidėjų penketai sėdi salės šonuose stiklinėse dėžėse prie kompiuterių. Jų veidų mimiką filmuoja operatoriai ir stebi fanai, iš už nugaros patarimus jiems žarsto treneriai.

Sirgaliai fotografuoja Samsung komandos žaidėjus pertraukoje tarp trijų mačų. Žaidėjai - už garso nepraleidžiančio stiklo, kad negirdėtų pasakinėjimų: juk jie savo monitoriuose mato tik dalį 'arenos', o sirgaliams rodoma visa.

Mačiau, kaip tris valandas iki rungtynių eilėje prie bilietų paauglė piešė gražų plakatą savo dievukams, o paskui jį kantriai laikė, kol atkreipė kamerų dėmesį. Matyt, ji kiek senamadiška romantikė – nes bendraamžės taip pat iškeldavo savo planšetinius kompiuterius, prieš tai įžiebusios ekranuose širdeles ir mylimo e-sportininko nick’us. Po mačo nugalėtojų komanda išėjo nusilenkti gerbėjams, o šie kaulijo autografų ant mobiliųjų telefonų dėklų.

E-sportas Pietų Korėjos televizijos ekrane. Taip pat jis, tik dideliame ekrane, rodomas ir e-sporto stadione - tiesiog, jame dar gali matyti ir pačius sportininkus, trenerius, komentatorius, kitus fanus.

Valstybinis “Arirang” TV kanalas jau skelbia e-sportą dalimi tos kultūrinės Korėjos bangos, kuri pavergia Vakarų pasaulį. Gali būti. “Stadione” tyliai dirbo ir du vakariečiai komentatoriai – per eterinę televiziją e-sportą tada rodė tik Korėjoje, bet dešimtys tūkstančių kitataučių angliškai jį stebi internete. Ir labai klydau spėdamas, kad “stadione” būsiu vienintelis baltaodis – tokių regėjau dar gal dešimt. Nepaisant to, kad informaciją “kaip, kur ir kada” rinkausi daug valandų, nes ji – korėjietiška arba smarkiai pasenusi. E-sporto fanai iš Europos ir Amerikos negaili laiko šiai “piligrimystei” – juk čia lyg krepšinio NBA ar futbolo Premjerlyga.

Pranešėjai stadiono priekyje prieš mačą pristato e-sportininkus (vėliau tame ekrane ir rodomos varžybos). Kairėje sėdi korėjiečiai, dešinėje - vakariečiai.

Kai į Pietų Korėją grįžau 2020 m., jau buvo nebe vienas e-sporto stadionas, o daug, didžiausias “LOL park” priminė romėnų koliziejų, kur žiūrovai sėdi aplink virtualią areną. Jogsano stadionas, kuriame lankiausi 2014 m. ir kuris dar ~2004 m. buvo įrengtas valstybės lėšomis (P. Korėjos valdžia skatina viską, kas modernu ir korėjietiška) – pasenęs ir uždarytas. Be to, e-sportą rodo net kino teatruose, specialiose salėse, kur be ekrano priekyje vaizdai projektuojami ir ant sienų – ten žiba statistika, papildoma informacija.

League of Legends kino teatre, kur ant sienų projektuojama statistika ir žemėlapis

League of Legends kino teatre, kur ant sienų projektuojama statistika ir žemėlapis

Ir nors po koronaviruso karantinų e-sportas išpopuliarėjo visame pasaulyje, kaip 2000 m., taip ir dabar Korėja – geri 10-20 metų pirmauja prieš kone visas likusias šalis.

Plačiau: Pietų Korėja: šalis, kurioje gimsta rytojus

 


Kupranugarių lenktynės JAE

Ilgą laiką kupranugarių lenktynės buvo tik arabų beduinų bernų pramoga per vestuves ir šventes. Tačiau buvusiems klajokliams tapus naftos milijardieriais geriausių kupranugarių kainos pašoko iki milijonų dolerių.

Staiga pakilus sienelei kupranugariai startuoja itin aršiai: šiame starte vienas išsyk pargriuvo, bet, robotuko balne raginamas, netruko atsikelti. Nuotraukoje matosi tik pusė lenktynių dalyvių.

Prestižinėse Abu Dabio Šeicho Zajedo taurės lenktynėse man prireikė pusvalandžio vien susigaudyti kas ir kaip, mat viskas ten kardinaliai skiriasi nuo vakarietiško sporto: jokių tribūnų nėra, o žiūrovai seka kupranugarius baltais džipais, palaikydami favoritus klaksonais.

Greta pagrindinės Abu Dabio ~6 km ilgio žiedinės trasos driekiasi trys keliai: žiūrovams, TV operatoriams ir kupranugarių savininkams. Pastarieji nėra vien stebėtojai: jie distanciniais pultais valdo robotukus, kurie… joja kupranugariais. Juk kuo lengvesnis jojikas tuo greičiau lekia šis žvėris, tad šeimininkai patys balnuose nebesėdi. Nėra ten ir jokių garsinių pranešimų, reklamų, lankstinukų ar bilietų, o informacija, tarsi anais beduinų laikais, sklinda iš lūpų į lūpas.

Kupranugarių lenktynės geriau nei bet kas kitas atskleidžia sandūrą tarp Persijos įlankos klajokliškos prigimties ir pasakiškų šiandieninių turtų.

Kupranugariai ir jų šeimininkų džipai nutolsta į rytinę dykumą.

Plačiau: Abu Dabis ir jo rafinuoti rekordai

 


Rio de Žaneiro karnavalas

Mačiusiems tik Karnavalo paradų fragmentus per televiziją gali atrodyti, kad tai – kažkokia kakofoniška ekstravagancija, kurioje vieni kitus tiesiog stengiasi „pranokti“ spalvomis, ryškumu ir nuogybėmis.

Tačiau iš tikro Rio de Žaneiro karnavalas yra sportas – bent jau tiek pat, kiek dailusis čiuožimas ar šuoliai nuo tramplino. „Sambos mokyklos“ yra komandos, turinčios rėmėjus, net savo ultras, mojuojančius vėliavomis ir dainuojančius oficialias dainas. 36 teisėjai jų pasirodymus vertina už konkrečius 9 elementus, kurie privalo būti kiekviename pasirodyme. Tarp jų – tema, melodija, būgininkų baterija, vėliavnešiai, kostiumai ir kt.

Viena įspūdingų platformų. Šios mokyklos pasirodymas simbolizavo literatūrinę dviejų garsių jau mirusių Brazilijos rašytojų dvikovą danguje

Viena įspūdingų Rio de Žaneiro platformų. Šios mokyklos pasirodymas simbolizavo literatūrinę dviejų garsių jau mirusių Brazilijos rašytojų dvikovą danguje

Ir jei karnavalas – sportas, tai – skaitlingiausias sporto renginys planetoje, konkuruojantis su olimpiadomis.

Skaičiai kalba už save. Į specialiai šiems renginiams pastatytą 700 metrų ilgio sambodromą prieš 90 000 žiūrovų tribūnas vienu kartu išeina 3000-4000 atlikėjų, pasidabinusių fantastiškiausiais kostiumais: jie šoka, muša būgnus ir, svarbiausia, stumia platformas, kiekviena kurių – kokių 9 metrų aukščio ir 30 m ilgio meno kūrinys su savais šokėjais, muzikantais, aktoriais… Ir visa tai per 65-75 minutes perteikia vieną konkrečią – bet paprastai rimtą ir labai brazilišką – temą. Nuo literatūros kūrinių iki gyvenimo prasmės, nuo politinės satyros apie į miesto tarybą išrinktą ožį iki protestų prieš sambos komercializaciją.

Viena mokyklų važiuoja į sambodromą. Matosi tik pusė sambodromo ilgio. Mokyklų eisenos ilgesnės, nei sambodromas - pirmieji atlikėjai jau būna senokai išėję, kai įeina paskutinieji

Viena mokyklų važiuoja į sambodromą. Matosi tik pusė sambodromo ilgio. Mokyklų eisenos ilgesnės, nei sambodromas – pirmieji atlikėjai jau būna senokai išėję, kai įeina paskutinieji

Ir tai – tik viena sambos mokykla (klubas)! Per vieno vakaro paradą mokyklų pasirodo septynios, kiekviena su savo tema, istorija, platformom ir tūkstančiais atlikėjų: nuo 9 val. vakaro jos žygiuoja iki 4-5 val. ryto (iš pradžių galvojau, gal tai klaida, gal tiesiog pasirodymas gerokai vėluos: bet ne, jis tęsiasi visą laiką be jokių pertraukų). Net ir be galo priblokštus turistus, būna, po kokių keturių-penkių mokyklų „užlaužia“ miegas, jie prasiskirsto. O brazilų sektoriai lieka perpildyti, jie visus pasirodymus žiūri stovėdami, šoka, dainuoja numylėtų mokyklų dainas.

Vėliavnešė ir ceremonmeisteris - privaloma pasirodymų dalis

Vėliavnešė ir ceremonmeisteris – privaloma pasirodymų dalis

Ir tokių kiaurą naktį trunkančių paradų – ne vienas ir ne du! Dviejuose pagrindiniuose, sekmadienį ir pirmadienį, žygiuoja 14 „aukščiausios lygos“ mokyklų – ten aukščiausias lygis, brangiausi bilietai, į ten krypsta visos Brazilijos akys, ausys ir televizijų kameros. Tačiau tokių lygų – penkios. Pagal sporto principus kasmet žemesnių lygų lyderiai perkeliami į aukštesnes lygas, o aukštesnių pralaimėtojai – iškrenta į žemesnes. Savaitę po karnavalo dar pražygiuoja „nugalėtojų paradas“ – į sambodromą sugrįžta geriausios mokyklos. Iš viso kiekviename Karnavale taip pasirodo šimtai tūkstančių atlikėjų, dažnas rio de žaneirietis priklauso kokiai sambos mokyklai, ilgus mėnesius repetuoja.

Imperio Serrano mokyklos pasirodymo tema buvo gyvenimo prasmė. Ant vienos platformų - labirintas, kuriame, be galo vaikštantys žmonės. Prieina išėjimą - ir apsisuka.

Imperio Serrano mokyklos pasirodymo tema buvo gyvenimo prasmė. Ant vienos platformų – labirintas, kuriame, be galo vaikštantys žmonės. Prieina išėjimą – ir apsisuka.

Skaityti daugiau: Rio de Žaneiro karnavalas – didžiausias šou žemėje

 


Žirgų lenktynės Honkonge

Trečiadienio vakarai Honkonge – ypatingi. Visas Honkongas sužiūra į 55 000 vietų Hepivalio (Laimės slėnio) hipodromą. Nacionalinis sportas žirgų lenktynės čia karaliauja nuo 1846 m. Kas pusvalandį įtampa pasiekia apogėjų: žiūrovai sukopia į tribūnas, o žirgai tekini pasileidžia į trumpą trasą. Artėjant finišui kyla ūžesys, plojimai, riksmai – ne iš meilės raiteliams, o todėl, kad dauguma už juos pastatė pinigus.

Dalis Laimės slėnio hipodromo. Dešinėje - daugiaaukštės klubo narių ložės. Brangią hipodromo žemę supa dangoraižiai.

Honkonge tai vienintelis legalus lošimas ir kasmet jis atneša 15 mlrd. JAV dolerių pajamų, nuo kurių sumokėti mokesčiai sudaro 8% viso liberaliosios šalies biudžeto. Išmėginęs modernią ir paprastą sistemą supratau, kodėl honkongiečiams maga lažintis: viskas automatizuota, lažybų kompiuteriuose gali išsirinkti kone begalę statymo variantų, o stadiono elektroniniuose tablo žiba aibė įvairios statistikos, kurias trimis kalbomis aiškina įtampą aitrinantys komentatoriai.

Visgi man pasirodė, kad smagiai praleistas laikas daugumai svarbesnis už rezultatus ar net pinigus. Daugiaaukščių klubo narių ložių papėdėje būriuojasi minios – kalbasi, klauso koncertų, stebi pravedamus žirgus, geria ir valgo (stadione yra net “McDonald’s”).

Informacinė lenta Hepivalio hipodrome. Iš įprastų tribūnų matosi ne visa trasa, tad tenka pažiūrėti ir šį ekraną. Beje, varžybos rodomos ir daugybėje barų visame Honkonge.

Plačiau: Honkongas: Šviesų ir jūrų miestas

 


Beisbolas Kuboje

Sovietų Sąjungoje iki perestroikos beisbolas buvo kone uždraustas kaip kapitalistinių JAV produktas, bet irgi komunistinėje Kuboje toks draudimas gal būtų sukėlęs kontrrevoliuciją. Beisbolo lyga tiesiog paversta planine-socialistine: visi sportininkai formaliai neprofesionalai, kiekviena provincija turi po lygiai vieną komandą, į užsienį išvykti žaisti Kubos žvaigždėms draudžiama, o nepaklausę amžiams praranda teisę atstovauti rinktinę.

Beisbolo rungtynės Bajame.

Geriausios vietos už tinklo Bajamo miesto stadione mums atsiėjo po 3 eurocentus. Dėl siaučiančios choleros įeinant stadionan rankas nupylė chloruotu vandeniu. Nors lyga vietinė, rungtynės prasidėjo Kubos himnu: “Pirmyn į mūšį, bajamiečiai, / Tėvynė didžiuodamasi stebi jus”. “Mūšis” tai priešinimasis ispanams nesėkmingame XIX a. nepriklausomybės kare, bet šiandien tai puikiai tinka Bajamo klubo rungtynėms. Namų komanda ir provincija vadinosi Granma – kaip laivas, kuriuo Fidelis Kastro atplaukė kelti revoliucijos.

Tylai vyrauti neleido orkestras, o keli tūkstančiai žiūrovų, nereaguodami nė į šokantį “komandos talismaną” nutriušusiu arklio kostiumu, paplodavo nebent po įspūdingiausių momentų. Net tada, kai bajamiečiai laimėjo 3:2, pasidžiaugta kaip Lietuvoje po eilinio gražaus dėjimo į krepšį. Nors tai įspūdingas rezultatas, nes per kitus du mačus Bajamą čempionai negailestingai triuškino (mačiau tiesiogines transliacijas per televizorius viešbučiuose).

Švieslentė apsupta Fidelio ir Raulio Kastro citatomis: ‘Sportas visiems’, ‘Tegyvuoja socialistinis Kubos sportas’.

Plačiau: Kuba: Mirštančios revoliucijos žemė

 


Australiškas futbolas Melburne

Melburnas – vienas nedaugelio pasaulio miestų, galinčių didžiuotis svarbios sporto šakos išradimu. Čia gimė australiškas futbolas. Mes jo mačią stebėjome ten, kur jo kamuokys spirtas pirmą kartą: Melburno Cricket Ground (MCG) stadione.

Varžybos stadione.

Gal bus netikėta, bet būtent Australiško futbolo lygos finalai yra daugiausiai žiūrovų sutraukiantis klubinio sporto renginys pasaulyje. Pranoksta Bundeslygą, Premjerlygą, NBA, NFL, NHL ir visus kitus Europos ir Amerikos sporto žurnalistų linksniuojamus vardus. Stebėjome eilinį mačą, todėl žiūrovų buvo “tik” 35 tūkstančiai. Kelis kartus daugiau, nei kada istorijoje kokį sporto mačą gyvai stebėjo lietuvių – bet didingasis MCG atrodė tuščias: juk per rekordinius finalus čia yra susispietusi net ir 121 tūkstančio žiūrovo minia.

Milžiniškos ne vien tribūnos, o ir aikštė. Australiškame futbole ji – ovalinė, plotu trigubai lenkianti “mūsiško futbolo” arenas. Kol žaidimas vykdavo vienoje pusėje, kitoje nutūpdavo paukščių būriai. Pusė visų Australiško futbolo lygos komandų yra iš Melburno ir tik neseniai ji ėmė plėstis toliau Viktorijos valstijos. Kokią komandą palaikysi priklauso nuo to, iš kokio miesto rajono esi. Po mačo net buvo uždaryta gatvė į “namų komandos” rajoną, idant minia paprasčiau ten nukeliautų pėsčia.

Futbolininkai gaudo kamuolį. Jį galima arba spirti, arba atmušti kumščiu - bet ne mesti, kaip krepšinyje. Įvartį galima tik įspirti.

Plačiau: Viktorija: Švelnioji Australija

 


Muai Tai Tailande

Daugelyje pasaulio šalių “nacionalinis sportas” yra vienas iš didžiųjų komandinių sportų: futbolas, krepšinis, ledo ritulys, regbis, beisbolas arba kriketas. Gali būti kitų porto šakų, net išrastų vietoje – bet jos neuždegs milijonų kaip tos didžiosios, pasaulinės.

Niekada nekolonizuotas Tailandas – visiška išimtis.

Muai tai kovos tiesiog eiliniame Patajos restorane. Barų ir restoranų, vietoje gyvos muzikos turinčių ringą Tailando kurortuose - ne vienas ir ne du.

Muai tai kovos tiesiog eilniame Patajos kurorto restorane. Barų ir restoranų, vietoje gyvos muzikos turinčių ringą Tailando kurortuose – ne vienas ir ne du, jie siūlo ir muai tai pamokas.

Neabejotinas jo nacionalinis sportas Muai Tai, kuriame kumščiais, pėdomis, keliais ir alkūnėmis kovotojai mušasi skambant muzikai ir rankų gestais besilažinančių žiūrovų riksmams. Kiekviename miestelyje – savas “stadionas”, mikroautobusai per garsiakalbius kviečia į kovas, pakelėse siūlomos muai tai pamokos ir net kurortų kavinėse tarp staliukų, būna, stovi ringai, vyksta kovos, pasimušti kviečiami net turistai.

Muai Tai varžybos Bankoke. Tailande, jei yra muai tai stadionas, tai kadien ar kas kelias dienas nustatytu laiku ten vyksta varžybos, po 8 ar 10 mačų per vakarą

Muai Tai varžybos Bankoke. Tailande, jei yra muai tai stadionas, tai kadien ar kas kelias dienas nustatytu laiku ten vyksta varžybos, po 8 ar 10 mačų per vakarą

Iš pradžių labiausiai žiūrėsite boksininkus, bet paskui vis labiau dėmesį atkreips ir žiūrovai – besilažinantys su bukmekeriais vien jiems suprantamais rankų gestais ir staugiantys už tą kovotoją, už kurį pastatė pinigus.

Radžamnerno stadionas. Aišku, ir su karaliaus atvaizdu. Prieš kovas - filmukas apie jį.

Radžamnerno stadionas Bankoke – pagrindinė Muai Tai arena.

Plačiau: Tailandas – šalis visiems, bet ne visų

 


NASCAR JAV

Pasaulio autosporto karalienė yra Formulė 1, bet Amerikoje tikrasis „valdovas“ – NASCAR. Kaip ir F1, NASCAR etapai savaitgalis po savaitgalio „okupuoja“ vis kitas trasas. Savo mastais ir pinigais NASCAR pranoksta NBA, o žiūrovų trasose skaičiais joks pasaulio sporto statinys neprilygsta NASCAR arenoms: štai Deitona Byčo trasoje, kur stebėjau varžybas, tilpdavo net 160 000 žiūrovų!

NASCAR varžybose

NASCAR varžybose

Galima sakyti, užaugau su NASCAR: labai patikdavo žiūrėti trumpas apybraižas iš šio sporto, kurias kažkodėl vienu metu rodė Lietuvos televizija. Po NASCAR Formulė 1 atrodė kažkokia netikra: kas ten per keistos mašinos? Va NASCAR tikri, kėbuliniai automobiliai.

Aišku, laikai, kai NASCAR lenktyniavo gamyklinės mašinos (nuleistais langais, kad į trasą nepažirtų stiklai) seniai baigėsi. Neįtikėtina, bet NASCAR gimė iš kontrabandininkų: alkoholio draudimo JAV laikais jie sprukdavo automobiliais nuo muitininkų, o savo sugebėjimus išbandydavo rungdamiesi tarpusavyje. Pirmosios lenktynės vykdavo Deitona Byčo paplūdimyje (iki 1958 m.), bet paskui joms pastatyta 160 000 žiūrovų trasa. Ir automobiliai specialiai gaminami NASCAR‘ui.

Ištempiamas sudaužytas NASCAR automobilis

Ištempiamas sudaužytas NASCAR automobilis

Kitaip nei Formulėje 1, kur žiūrovas temato mažą trasos kampą, NASCAR matai visą trasą. Tai tarsi toks milžiniškas ovalinis stadionas: kaip lengvojoje atletikoje bėgikai, čia laksto mašinos. Tik jei lengvojoje atletikoje trasa 400 metrų, čia gali būti ir 4 kilometrai.

Toks truputį fantastikos pasaulis: kiek akis užmato – vien sporto arena, žiūrovų dvigubai ar trigubai daugiau nei kokiame Pasaulio futbolo čempionato finale. Vien iki savo vietų arenos pastato vidumi nuo įėjimo reikėjo eiti apie kilometrą!

NASCAR žiūrovai. Tie su ausinėmis klauso, ką komandų štabai kalba su lenktynininkais

NASCAR žiūrovai. Tie su ausinėmis klauso, ką komandų štabai kalba su lenktynininkais

Prasideda varžybos. Su kosminio laivo ar branduolinės raketos garsu kas keliasdešimt sekundžių pralekia NASCAR automobilių linija. Visi vos per kelis centimetrus vienas nuo kito. Nes, priešingai nei Formulėje 1, NASCAR automobiliai beveik vienodi, trasose nėra staigių posūkių, o esantys posūkiai pasvirę. Taigi, NASCAR beveik nereikia stabdyti, viską lemia nedideli vairuotojų ar meistrų meistriškumo skirtumai.

Vienas šalia kito susispaudę automobiliai NASCARe

Vienas šalia kito susispaudę automobiliai NASCARe – panašiai būna ir lenktynių pradžioje, ir viduryje, o keli kartu važiuoja iki pat pabaigos

Kartu NASCAR‘as – ir nuostabus langas į tą „tikrąją“, „senąją“ Ameriką: religingų krikščionių baltaodžių, balsuojančių už respublikonus, neįsivaizduojančių, kad galėtų nesinešioti ginklo ir nuo 16 metų vairuojančių/garbinančių automobilius. Daugiausiai dirbančių „eilinius darbus“, bet išgalinčių mokėti 90 ar 200 dolerių už NASCAR bilietą. Ir dar lažintis vienas su kitu tribūnose už lenktynininkus, paskui perdavinėti dolerius.

Begalinis koridrius milžiniškos arenos viduje

Begalinis koridrius milžiniškos arenos viduje

Artėjant prie Deitona Byčo trasos, daugelis automobilių buvo milžiniški pikapai – kokių Europoje nepamatysi išvis. Prie įėjimo į trasą kažkokios vienos iš šimtų JAV krikščionybės atmainų aktyvistai per garsiakalbius šaukė apie ateinančią Dievo rūstybę. Varžybas stebėjo beveik vien baltaodžiai. Varžybos prasidėjo ne tik JAV himnu ar „America the Beautiful“, bet ir malda už vairuotojus, už lietaus išsisklaidymą. Atrodo, padėjo: lietus sustojo, gal 30 ar 40 džiovinimo traktorių ir pikapų išdžiovino trasą ir į šoną pasitraukęs saugos automobilis paleido vairuotojus į kovą. Tikrą kovą – kai atstumai ir skirtumai tokie minimalūs, būdavo momentų, kai per kokius 5 ratus lyderis pasikeisdavo 10 ar 15 kartų!

NASCAR gerbėjai atvaiuoja prie trasos milžinišku kemperiu, o iš galo velka pikapą - kad, pasistatę kemperį, galėtų po apylinkes važinėti pikapu

NASCAR gerbėjai atvaiuoja prie trasos milžinišku kemperiu, o iš galo velka pikapą – kad, pasistatę kemperį, galėtų po apylinkes važinėti pikapu

Stebėjau kvalifikaciją. Į pagrindines Daytona 500 varžybas atėjo ir pats Donaldas Trampas, JAV prezidentas. Čia – jo elektoratas.

Plačiau: NASCAR lenktynės – milijonų amerikiečių aistra

 


Gaidžių peštynės Filipinuose

Filipinuose nacionalinis sportas – krepšinis, o antras – gaidžių peštynės. Jas rodo per televiziją, o pasiruošimą joms matai visur šalikelėse, net Manilos senamiesčio gatvėse pilna narvų su auginamais koviniais gaidžiais. Netgi kapinėse – ten savuosius gaidžius atsiveža kapinių prižiūrėtojai.

Kažkas atsivežė kovinį gaidį su savimi ir paliko pririštą prie savo pikapo

Kažkas atsivežė kovinį gaidį su savimi į miesto centrą ir paliko pririštą prie savo pikapo

Filipiniečių vyrai juos augina, popina, vežiojasi kartu, netgi myli kaip naminius gyvūnėlius. Vienas su tokiu pasididžiavimu davė man palaikyti gaidį… O paskui paleidžia į mirtiną kovą. Atvykus iš Europos buvo sunku tą suvokti, bet Filipinuose net ir žmogaus gyvybė mažiau vertinama, mirtis – daug labiau gyvenimo dalis, o tai, kas pas mus būtų gyvenimus griaunančios tragedijos (taifūnai, žemės drebėjimai, artimųjų netektys), priimama su stoiška šypsena.

Gaidžių peštynės Sebu, Filipinuose

Gaidžių peštynės Sebu, Filipinuose

Kiekvieno gaidžio (ir gaidžių augintojo) svarbiausios dienos – kada gaidys atnešamas į gaidžių kovų areną, jam uždedamas specialus durklas ir jis paleidžiamas į kovą su kitu gaidžiu. Kova trumpa: vienas-kitas smūgis durklu ir štai pralaimėjęs gaidys jau guli negyvas. Jį paruoš maistui. Dėl to gaidžių kovos nėra tokios žiaurios, kaip galbūt kai kas įsivaizduoja, bent jau jeigu nesi vegetaras ir manai, kad gyvūnus mėsai skersti galima. Jos nelabai skiriasi nuo gaidžio paskerdimo maistui, tik kad paskerdžia ne žmogus, o kitas gaidys.

Gaidžių kova

Gaidininkai stato savo gaidžius kovai

Kur kas ilgesnis veiksmas vyksta tribūnose. Žmonės ten rėkia, lažinasi, vėliau skirstosi pinigais. Labiau nei koks kitas sportas gaidžių peštynės Filipinuose yra tarsi kazino: čia esmė lažybos, o, kai kovos mirtinos, kažkokių ilgamečių lyderių nebūna: taigi, dažnai kovų baigtis atrodo didele dalimi sėkmės reikalas. Yra net savas statymo etiketas: jei už kokį gaidį niekas nestato, tai vedėjas prašo daryti žymių vietos gaidininkų, ir šie bemat priima tokį garbingą siūlymą. Visas tas vedėjo vedamas procesas mums stebint kovas užtruko gerokai ilgiau, nei pati kova, ir man pačiam aplinkiniai vis siūlė ir siūlė lažintis…

Gaidžių peštynės (pirmame plane - lažybos)

Gaidžių peštynės (pirmame plane – lažybos)

Gaidžių peštynės yra ir kitose pasaulio vietose (nors daug kur jos uždraustos), bet niekur kitur jos nepasiekusios tokio beveik “nacionalinio sporto” lygio, kaip Filipinuose.

Gaidininkas davė palaikyti gaidį

Gaidininkas davė palaikyti gaidį

Plačiau: Filipinai. Savi? Svetimi? Karšti ir didingi!

 


Zurchanė Irane

Sunku pasakyti, kas tai: sportas, šokis, gimnastika, meditacija. Geriausiai tiesiog išversti patį žodį “zurchanė”: “Stiprybės namai”.

Tame Jazdo uždarytame vandens rezervuare, kuriame, skambant patriotinei XIV a. Hafezo poezijai, būrelis vyrų atliko ritualizuotus pratimus su grandinėmis ar vėzdais, stiprybė išties pleveno ore. Zurchanė pergyveno visas revoliucijas ir net islamo atėjimą, ji populiari šiandien kaip ir prieš 2000 metų kuomet partų kariai šitaip ruošdavosi karams su romėnais.

Zurchanė Jazde

Zurchanė Jazde

 


Unikaliausių pasaulio sporto varžybų žemėlapis

Norėdami įkrauti puslapį su šiuo žemėlapiu, pasinaudokite šia nuoroda: Unikaliausios pasaulio sporto šakos.

 


Kitos įdomios sporto patirtys

Futbolas Marakanoje

Stadionas iš didžiosios raidės – ar yra garsesnis už Marakaną? Jei pamatyti Brazilijos futbolą, geriausia čia. Jei susipažinti su aistringais Brazilijos sirgaliais – irgi geriausia čia. Tiesa, jei tikėsitės pilno stadiono, greičiausiai nusivilsite: brazilai, kaip ir lietuviai, sportą mėgsta žiūrėti per televizorių. Mums lankantis Brazilijos aukščiausios lygos varžybose dauguma vietų buvo tuščios. Visgi, net ir taip atėjo 20 000 fanų.
Plačiau: Rio de Žaneiro karnavalas – didžiausias šou žemėje

Futbolas Marakanoje

Futbolas Marakanoje

Pikapai-monstrai JAV

JAV yra milžiniškų pikapų šalis, bet šitie pranoksta viską – ratų dydis net 1,7 m, aukštesni už daugelį automobilių! „Pikapų-monstrų“ šou šie fantastiniai agregatai traiško automobilius, stojasi ant dviejų ratų, suka ratus laikui, šokinėja į aukštį ir kelia dulkių debesis, o JAV miestų ir miestelių žmonės džiūgauja ir filmuoja prieš grįždami į savo labai jau panašius automobilius. Yra įvairios rungtys – apvažiavimas (aptraiškymas) laikui, važiavimas ant galinių ratų ir pan.

Pikapas-monstras traiško automobilius

Pikapas-monstras traiško automobilius

NBA JAV

Kiekvienam krepšinio fanui tiesiog būtina! Gal Europos ir Amerikos krepšinio lygis nebesiskiria taip smarkiai, kaip kadaise, bet NBA – vis dar svajonių lyga, kur didžiausios krepšininkų algos, didžiausios arenos ir didžiausias šou tas arenas aplankantiems žiūrovams: kiekviena pertraukėlė skirtinga, pilna visokiausių efektų ir t.t.
Plačiau: NBA varžybas stebėjau arenoje – kas įdomiausia

NBA šokis pertraukėlės metu

NBA šokis pertraukėlės metu

Lietuvos krepšinio rinktinės mačai užsienyje

Tikrai verta bent kartą gyvenime suderinti kelionę su svarbiomis krepšinio varžybomis, kur dalyvauja Lietuva, ir nueiti palaikyti. Net jei nesidomėtum krepšiniu. Nieko panašaus į tai lietuvis nepatirs: gali būti šimtus, netgi tūkstančius kilometrų nuo namų, tačiau kartu su tavim bus šimtai ar tūkstančiai kitų tautiečių, užsidegusių dėl vieno tikslo. Ir tavo komanda turės didelius šansus jį pasiekti, ir tiek ji, tiek sirgaliai puoš užsienio laikraščius ir portalus. Būtent todėl siūlau krepšinį, o ne šiaip sportą: tik čia tokios sirgalių minios, tik dėl jo Lietuvos vardas minimas tiek plačiau, tik jame (tarp svarbiausių sporto šakų) Lietuva turi realius šansus nugalėti (juk nugalėti krepšinyje, kai žaidžia šalies rinktinė tarp vos keliolikos ar keliasdešimties kitų rinktinių, ne tas pats, kas laimėti kokią nors vieną plaukimo ar bėgimo distanciją iš daugybės dešimčių distancijų – dėmesys tikrai net tas, konkurencija ne ta: kiek, tarkime, pasaulyje profesionalių krepšininkų, o kiek profesionalių 100 m krūtine plaukikų).
Plačiau: Kelionė į Pasaulio krepšinio čempionato atranką Kosove

Lietuvos sirgalių tribūnos fragmentas po pergalės

Lietuvos sirgalių tribūnos fragmentas po pergalės Pasaulio krepšinio čempionato atrankoje Kosove. Rungtynės nebuvo svarbios, žaidė ne pagrindinė sudėtis, bet net ir čia sugužėjo daug sirgalių

Krepšinis Filipinuose

Manote, kad Lietuva yra krepšinio šalis? Dar nebuvote Filipinuose! Visa šalis alsuoja krepšinio ritmu, ir net menkiausio, skurdžiausio kaimo centre – krepšinio aikštelė, neretai su stogu ir tribūnomis, kur nuolat vyksta varžybos. Krpešinis žaidžiamas ir tiesiog skersgatviusoe pasikabinus lanką. Bet didžiausia patirtis – nueiti į Filipinų lygos varžybas, vienoje NBA prilygstančių Manilos arenų, su tūkstančiais Filipinų sirgalių. Net ir didžiausia pasaulyje krepšinio arena stūgso Filipinuose! Filipinų krepšinio lygą senumu lenkia tik NBA, dalis taisyklių kaip NBA, dalis – kaip FIBA, o dalis tradicijų visai savos (pvz. klubai atstovauja ne miestus, o kompanijas, ir visi žaidžia paeiliui tose pat arenose; per metus vyksta trys sezonai ir jų reglamentas skirtingas).
Plačiau: Filipinai. Savi? Svetimi? Karšti ir didingi!

Mall of Asia krepšinio arenoje

Mall of Asia krepšinio arenoje

Sportinės patirtys arčiau namų

Įdomių arba netikėtų sportinių patirčių man teko patirti ir Lietuvoje ar aplinkui.

*Motobolas Kretingoje. Kartais net tūkstantinė minia stebi, kaip vietos “Milda” žaidžia šį “futbolą ant motociklų” – palaikymu ji tikriausiai lenkia daugelį Lietuvos krepšinio ir futbolo klubų. Savo komandą turi ir Skuodas, jos abi žaidžia rytų Europos lygoje.

*Ritinio (ripkos) turnyras. Šis Lietuvoje dar Viduramžiais gimęs “piemenėlių sportas” praktikuojamas ne tik tautinės tematikos festivalių metu, tačiau jau pusė amžiaus turi ir savo lygą, kur žaidžiama oficialiai, su uniformomis, teisėjais. Nors reklamos jai trūksta, susirasti ir pažiūrėti varžybas “sporto gurmanui” tikrai verta. Paprastai daugelis komandų suvažiuoja į vieną miestą, kur sužaidžia kelias varžybas (paprastai tai būna mažesnis miestas, kur stadionų nereikia nuomotis – užtat ir žiūrovams ritinis nemokamas).

*Spidvėjus Daugpilyje. Šios motociklų be pavarų dėžės ir stabdžių lenktynės Daugpilyje tokios populiarios, kad tame mieste net vyksta pasaulio čempionato etapai. Įprastu metu paprasčiausia aplankyti vietos “Lokomitiv” komandos varžybas.

*Ledo ritulys Rygoje. Po TSRS žlugimo Lietuvoje ledo ritulys užima tam tikrą sporto podukros vaidmenį (žiūrovai noriai renkasi tik į rinktinės varžybas). Tačiau Latvijoje tai – nacionalinis sportas, ir kiekvienam fanui verta pajusti jo dvasią, pavyzdžiui, Rygos “Dinamo” KHL varžybose. Ten – tūkstančiai aistringų žiūrovų ir puikus šou. Ten ledo ritulį žiemomis lauke masiškai žaidžia vaikai, yra specializuotos parduotuvės, barai.


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , ,